Įvadas
XXXII vasaros olimpinės žaidynės - tai svarbiausias ir didžiausias pasaulio sporto renginys, individualios arba komandinės sportininkų varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių žaidynių istoriją, dalyvius, naujoves ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Istorija ir Tradicijos
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis, siekiančias antikos Graikijos sporto varžybas Olimpijoje. Šiuolaikinės olimpinės žaidynės atgaivintos XIX a. pabaigoje prancūzo Pierre'o de Coubertin iniciatyva. Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose, o pirmosios žiemos olimpinės žaidynės - 1924 m. Šamoni.
Olimpinės žaidynės turi savo tradicines ceremonijas: olimpinės ugnies įžiebimą Olimpijoje, olimpinio deglo estafetę, nacionalinių vėliavų iškėlimą olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymą olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimą bei žaidynių uždarymą. Simboliai, tokie kaip penki olimpiniai žiedai, vėliava ir devizas „Citius, Altius, Fortius“ (Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau), simbolizuoja olimpinio sąjūdžio vienybę ir siekius.
XXXII Vasaros Olimpinės Žaidynės Tokijuje
XXXII olimpinės žaidynės turėjo vykti Tokijuje 2020 m., tačiau dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos buvo atidėtos ir įvyko 2021 m. Tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės istorijoje, kurios buvo atidėtos. Žaidynėse dalyvavo 206 šalių rinktinės, atstovaujamos daugiau nei 11 tūkst. sportininkų.
Tokijo olimpinėse žaidynėse buvo 33 sporto šakos, 50 disciplinų ir išdalyta 339 medalių komplektai. Naujovės - į programą sugrįžęs beisbolas ir softbolas, taip pat naujos sporto šakos.
Taip pat skaitykite: Komandinės sporto šakos: Lietuvos pasiekimai olimpinėse žaidynėse
Paryžiaus Olimpinės Žaidynės: Naujas Šimtmetis
Vasaros olimpinės žaidynės į Paryžių sugrįžo po 100 metų pertraukos. 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse debiutavo Lietuvos sportininkai. Šios žaidynės žymi lyčių lygybės rekordą - jose dalyvaus po lygiai vyrų ir moterų.
Paryžiaus olimpinės žaidynės išsiskiria tvarumo standartais - planuojama perpus sumažinti anglies dvideginio kiekį, lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis. Atidarymo ceremonija pirmą kartą vyko ne stadione, o Senos upėje.
Datos ir Faktai
Oficialus žaidynių atidarymas įvyko liepos 26 d. ir tęsiasi iki rugpjūčio 11 d. Paryžius žaidynes organizavo trečią kartą istorijoje. Iš viso buvo išdalinti 329 medalių komplektai 32 sporto šakose.
Lyčių Lygybė
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pasiekta lyčių lygybė - dalyvavo po 5250 vyrų ir moterų. Tai pirmosios žaidynės istorijoje, kuriose vyrauja visiška lyčių lygybė.
Naujos Sporto Šakos
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse debiutavo breikas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse buvo pristatytas breikas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės Londone 2012
Vietos
Banglenčių sporto rungtis vyko Taityje, kuris yra nutolęs nuo Paryžiaus per 15 000 kilometrų. Olimpinis krepšinio turnyras vyko ne pačiame Paryžiuje, o Lilyje. Futbolo turnyras vyko Nicoje, Marselyje, Lione, Bordo ir kituose miestuose.
Medaliai
Medalius iškovoję sportininkai grįžo su dalimi Eifelio bokšto - visi olimpiniai medaliai turėjo dalelę klasikinio Eifelio bokšto geležies. Pagal Tarptautinio olimpinio komiteto taisykles, aukščiausios prabos medalis savyje turėjo turėti ne mažiau kaip 6 kg grynojo aukso.
Kaimelis ir Apribojimai
Paryžiaus olimpiniame kaimelyje buvo išdalinta 300 000 prezervatyvų. Olimpiniame kaimelyje alkoholį vartoti griežtai draudžiama.
Lietuvos Dalyvavimas
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. 2024 m. Lietuva atstovavo 50 sportininkų.
Lietuvos Sportininkai ir Jų Rezultatai
Lietuvos sportininkai dalyvavo įvairiose sporto šakose:
Taip pat skaitykite: Vasara ir lengvoji atletika olimpiadose
- Plaukimas: Danas Rapšys (100 m laisvuoju stiliumi, 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi), Andrius Šidlauskas (100 m krūtine), Tomas Navikonis, Tomas Lukminas (vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė), Kotryna Teterevkova (100 m krūtine, 200 m krūtine), Aleksas Savickas (200 m krūtine), Rūta Meilutytė (100 m krūtine).
- Lengvoji Atletika:
- Irklavimas: Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (porinių dviviečių valčių klasė), Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (pavienių dviviečių valčių klasė), Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas (pavienių dviviečių valčių klasė).
- Šiuolaikinė Penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė.
- Baidarių ir Kanojų Irklavimas: Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (keturviečių baidarių 500 m rungtis), Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik (dviviečių baidarių 500 m rungtis).
- Žirginis Sportas: Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab (dailusis jojimas), Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns (konkūrai).
- Buriavimas: Viktorija Andrulytė (ILCA 6 klasė), Rytis Jasiūnas (iQFoil burlenčių klasė).
- Breikas: Dominika Banevič.
- Imtynės: Mindaugas Venckaitis (graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 97 kg), Gabija Dilytė (moterų imtynės, svorio kategorija iki 50 kg), Mantas Knystautas (graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg).
- Sportinė Gimnastika: Robertas Tvorogalas.
- Dviračių Sportas: Rasa Leleivytė (plento dviračių lenktynės), Olivija Baleišytė (dviračių trekas, omniumas), Vasilijus Lendel (dviračių trekas, sprintas ir keirinas).
- Paplūdimio Tinklinis: Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė.
- 14 olimpiečių po vieną arba su komandos draugais iškovojo vietas pirmuose aštuonetuose. Į aštuntukus patekę sportininkai taip pat laikomi olimpiniais prizininkais ir gauna tai patvirtinančius diplomus, o gimtinėje - ir valstybės premijas. Septintąją vietą iškovojo imtynininkai Gabija Dilytė (moterų imtynių svorio kategorija iki 50 kg) ir Mantas Knystautas (graikų-romėnų imtynių svorio kategorija iki 130 kg), penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė.
Medalių Įskaita
Lietuva su 4 medaliais bendroje Paryžiaus olimpinių žaidynių medalių įskaitoje užėmė 70 vietą.