Orientavimosi sportas - tai unikalus fizinės ištvermės ir protinio strategavimo derinys, kurį galima praktikuoti įvairiose aplinkose ir kuris yra prieinamas plačiai auditorijai. Orientavimosi sportas išbando tiek dalyvių fizinę ištvermę, tiek gebėjimą greitai priimti sprendimus ir orientuotis sudėtingoje aplinkoje. Orientavimosi sportas apibūdinamas kaip „bėgimas ir žaidimas šachmatais“ ir „sumanus bėgimas“. Išmokti orientuotis yra labai lengva, tačiau tai sportas pilnas iššūkių.
Orientavimosi sporto esmė ir prieinamumas
Orientavimasis - tai sportas kiekvienam, nepaisant amžiaus, patirties, lyties ar fizinio pasirengimo. Tai nėra brangus sportas, kuriam nereikia ypatingų sąlygų - jis gali būti praktikuojamas beveik visomis sąlygomis bet kur pasaulyje, pradedant parkais ir baigiant dykumomis, pradedant lygiu mišku ir pievomis, baigiant kalnuotu kraštu.
Orientavimosi varžybų formatas
Orientavimosi varžybos apima žemėlapio su kompasu orientavimą, pasirinktu keliu aplankant iš anksto nustatytus kontrolinius punktus. Kontroliniai punktai būna oranžinio ir balto įstrižai sujungto audeklo oficialiose varžybose ir raudonos, ir baltos spalvos popieriniai, dažniausiai naudojami treniruotėse bei mėgėjų varžybose. Varžovai atsižymi jiems duotą kontrolinę kortelę kontroliniuose punktuose esančiu komposteriu. Nugalėtoju skelbiamas tas, kuris aplankė visus kontrolinius punktus eilės tvarka per trumpiausią laiką.
Įvairios orientavimosi rungtys
Yra daug orientavimosi rungčių: individualios ir komandinės, ultra trumpos parkų lenktynės ir kalnų maratonas, markiruota trasa. Orientavimasis pėsčiomis tai protinis ir ištvermės sportas. Čia nėra pažymėto ir vienintelio kelio - orientacininkas pats, pagal žemėlapį ir kompasą, turi nuspręsti kur bėgti. Žemėlapis suteikia visą informaciją apie vietovę, jos reljefą, augmenijos tankumą ir tt.
Orientavimasis slidėmis
Tai į slidinėjimą panaši ištvermės sporto šaka, praktikuojama žiemą. Kaip ir vasaros orientavimosi rungtyse, taip ir orientavimosi slidėmis reikalingas ypatingai geras sportininko fizinis ir protinis parengtumas. Geriausi orientacininkai slidėmis turi įgyti puikių slidinėjimo ir žemėlapio skaitymo įgūdžių bei mokėti juos suderinti. Varžybose sportininkas turi spręsti, kokiu keliu atkarpas tarp kontrolinių punktų jis galės įveikti greičiausiai. Įvertinęs vėžių kokybę, nuolydžius ir atstumus, sportininkas pasirenka kelią. Visa ši informacija jam pateikta žemėlapyje. Orientacininko slidėmis fizinis pasirengimas turi būti panašus į maratono bėgiko ar slidininko. Norėdamas pasiekti gerų rezultatų, jis privalo valdyti visus slidinėjimo technikos veiksmus: slydimo klasikiniu ir laisvu stiliumi, nusileidimo bei posūkių. Pasaulio orientavimosi slidėmis čempionatas rengiamas kiekvienais lyginiais metais. Pasaulio orientavimosi slidėmis taurės varžybos rengiamos kiekvienais nelyginiais metais. Varžybų programą, kaip vyrams, taip ir moterims, sudaro ilga arba vidutinė distancija, trumpa arba sprinto (super-sprint) distancija ir estafetė. Orientavimasis slidėmis - nuo 1890 metų tradicijas išsaugojusi sporto šaka. 1949 metais orientavimasis slidėmis tapo pripažinta Olimpine sporto šaka.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Varžybų inventorius (slidės)
Orientacininkai slidėmis naudoja tą patį inventorių, kaip ir slidininkai: slides, slidžių lazdas, aprangą, slidžių batus ir apkaustus.
Žemėlapio dėklas (slidės)
Specialų dėklą žemėlapiui sportininkas prisitvirtina prie krūtinės. Šis dėklas suprojektuotas taip, kad slysdamas dideliu greičiu varžybose, sportininkas matytų žemėlapį.
Žemėlapis (slidės)
Varžybų organizatorius įteikia žemėlapį su pažymėtais, privalomais aplankyti kontroliniais punktais. Žemėlapis sudarytas taip, kad suteiktų visą sportininkui greičiausiam keliui pasirinkti reikalingą informaciją, parodytų vėžių kokybę, nuolydžius bei atstumus.
Kompasas (slidės)
Kompasą sportininkas prisitvirtina prie žemėlapio dėklo ar rankos.
Kontrolinė kortelė (slidės)
Kontrolinę kortelę sportininkas prisitvirtina prie rankos. Kiekviename kontroliniame punkte atsižymima kontrolinėje kortelėje.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Orientavimasis kalnų dviračiais (MTB-O)
Tai daug ištvermės reikalaujantis sportas, pritraukiantis kartu greito orientavimosi ir kalnų dviračių entuziastus. Kaip vieni iš pagrindinių orientavimosi įgūdžių čia reikalingas gebėjimas pasirinkti geriausią kelią bei puiki atmintis. Pagrindinis reikalavimas - tai didelis kelių, keliukų bei takų tinklas, kuris būtų tikras sportininko navigacinių sugebėjimų išbandymas. Orientavimasis kalnų dviračiais yra naujausia rungtis administruojama IOF. Pradžia buvo padaryta 1980 m. pabaigoje tų šalių klubuose, kur važinėjimasis kalnų dviračiais buvo populiarus užsiėmimas. Orientavimosi sporto kalnų dviračiais Pasaulio Čempionatai nuo 2004 m.
Žemėlapio dėklas (MTB)
Specialų dėklą žemėlapiui sportininkas prisitvirtina prie dviračio ar krūtinės. Šis dėklas pritaikytas dviratininkui taip, kad važiuojant dideliu greičiu sportininkas matytų žemėlapį.
Dviratis (MTB)
Varžybų dalyviai važiuoja tvirtais kalnų dviračiais. Saugumo sumetimais dviračio būklę nuolat tikrinama.
Žemėlapio skaitymo pagrindai
Bene svarbiausia dalis skaitant žemėlapį yra sutartiniai ženklai, juos galime rasti beveik kiekvieno žemėlapio kampe, tačiau tikras orientacininkas juos turėtų žinoti mintinai. Kadangi žemėlapio masteliai būna pakankamai dideli, tam tikslui pateikiama “legenda”. Pavyzdyje esančioje legendoje mes matome, kad pirmieji du kontroliniai punktai yra ant išsikišusio kalno dalies, trečiasis duobėje, ketvirtasis punktas yra prie akmens, penktasis skirtingos augmenijos vietovių sankirtoje arba kampe. Apžvelgus sutartinius ženklus, mes jau esame pasiruošę skaityti žemėlapį.
Svarbiausios žemėlapio charakteristikos
Svarbiausia žemėlapio charakteristika yra mastelis, t.y. proporcija tarp žemėlapio ir vietovės atstumų. Mastelis paprastai žymimas M raide. Pvz. M 1:10000 reiškia, kad vienas centimetras žemėlapyje atitinka 10000 cm (100 m) vietovėje. Antroji, ne ką mažiau svarbi žemėlapio charakteristika, yra horizontalės, kurios parodo vietovės reljefą. Jos žymimos H raide ir nurodo, kaip kinta vietovės reljefas, pvz. H 2,5 m reiškia, kad tarp dviejų rudų linijų žemėlapyje vietovės reljefas pakyla arba nusileidžia 2,5 m. Pagal šias dvi žemėlapio charakteristikas orientacininkas ir susidaro vietovės erdvinį planą, tai ypač svarbu kuomet reikia pasirinkti kelia, pvz. kartais tolimesnis kelias, lyguma daug optimalesnis jėgų požiūriu, negu artimesnis kelias per statų kalną. Pažymėtina, kad žemėlapyje šiaurė yra visada viršuje, tai ypač svarbu žinoti, kad teisingai suderinti kompasą su žemėlapiu. Raudona spalva žymimi startas, kontroliniai punktai bei finišas. Startas žymimas raudonu trikampiu, kontroliniai punktai raudonais apsritimais, kurių centras žymi vietą, kurioje yra kontrolinis punktas; finišas žymimas apskritimu, esančiu didesniame apskritime.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Orientavimosi metodai
S. B. Elachovskis, didelio patyrimo turistas, buv. Prognozavimo metodas: Prognozavimo metodo esmė yra tokia: žinomame taške sportininkas apžiūri žemėlapyje numatomo judėjimo kryptimi atkarpą kelio, atsimena pagrindinius laukiamus orientyrus, ir po to judėdamas trasa, žvilgsniu ir mintimis registruoja šiuos orientyrus nelėtindamas tempo, ir nežiūrėdamas į žemėlapį. Pasiekęs įsimintos atkarpos pabaigą (iki 400 m), sportininkas žemėlapyje fiksuoja žinomą tašką, kuris atitinka jo buvimo vietą tuo momentu ir iš naujo prognozuoja laukiamus orientyrus.
Atstatymo metodas
Atstatymo metodo esmė yra ta, kad judant trasa, nesinaudojant žemėlapiu, įdėmiai stebima vietovė ir įsimenami orientyrai. Elachovskis skaito prognozavimo metodą žymiai tikslesniu nei atstatymo metodas, dėl dviejų priežasčių. Blogai vietovėje matomi objektai lengviau pastebi, kai jų laukiama.
Kompaso naudojimas
Kompasas svarbi kiekvieno orientacininko įrangos dalis, pagal jį nustatoma žemėlapio laikymo krypties. Taipogi jo pagalba nustatomas azimutas, kuriuo orientacininkų terminologija “kertama” vietovė, t.y. Duomenys judėjimui (azimuto kampai) nustatomi pagal žemėlapį arba orientyro, esančio judėjimo tikslu vizavimą vietovėje. Skiriamas grubus judėjimas naudojant dangaus šviesulius, vietinius požymius arba kompaso strėlytę (pagal strėlytę, statmenai jai) ir tikslus judėjimas pagal azimutą. Grubų judėjimą naudoja palyginus trumpose atkarpose, išeinant į linijinį orientyrą, esantį statmenai ar 60° kampu į judėjimo kryptį, arba į didelį plokštuminį orientyrą. Jeigu reikia didelį atstumą eiti link palyginus mažą plokštuminį arba linijinį orientyrą, esantį nedideliu kampu į judėjimo kryptį, naudojamas tikslus judėjimas pagal azimutą. Tikslumas susidaro iš azimuto nustatymo tikslumo (sportiniam kompasui ±1°) ir azimuto išlaikymo tikslumo judėjimo metu (±2° vidutinei kvalifikacijai). Pakankamu išėjimo tikslumu turistinio žygio pėsčiomis arba slidėmis metu, naudojant sportinį kompasą arba kombinuotą planšetę-kompasą, galima laikyti: 1 km- ±50m, 3 km - ±200m.
Judėjimas pagal azimutą
Judėjimas pagal azimutą atliekamas sekančiu būdu. Ant sportinio kompaso nustatomas reikalingas azimutas. Atsistojama veidu į judėjimo kryptį, orientuoja kompasą taip, kad strėlytė rodytų į šiaurę ir patalpiname ją į kompaso ratuko šiaurės pusę ir kompaso planšetės rodyklę orientuojame pagal nustatytą azimutą. Tada judėjimo kryptyje surandamas kuo tolimesnis, gerai pastebimas objektas (pavyzdžiui, beržas spygliuočių miške, pasviręs arba sausas medis, akmuo ir pan.). Pradedama eiti link šio objekto, visą laiką nepametant jo iš akių. Judant, mintimis pratęsiant judėjimo kryptį, randamas naujas, gerai matomas objektas, ir judama link jo. Kas 100 - 400m, priklausomai nuo matomumo, reikia tikrinti judėjimą pagal kompasą. Nesant objektų arba esant blogam matomumui, reikia judėti pagal kompaso planšetės kraštą, laikant strėlytę „varteliuose“.
Orientavimosi sporto istorija ir paplitimas Lietuvoje
Orientavimosi sporto šaknys siekia XIX amžiaus pabaigą Švedijoje, kur jis prasidėjo kaip karinė mokymo priemonė. XX amžiuje sportas tapo populiarus visoje Šiaurės Europoje, o vėliau išplito ir į kitus pasaulio kraštus. Pirmosios viešos orientavimosi sporto varžybos įvyko netoli Oslo (Norvegija) 1897 metų spalio 31 dieną. Iki tol orientavimasis praktikuotas kaip karinis pratimas. Ši data ir laikoma orientavimosi sporto gimimo diena. Žodis "orientavimasis" (angl. orienteering) kilęs iš švedų kalbos žodžio "orientering". Šį terminą sugalvojo ir pirmą kartą sportui apibūdinti panaudojo švedų majoras Ernst Killanderis, kalbėdamas apie pirmąsias dideles orientavimosi sporto varžybas, surengtas 1918 metais Švedijoje.
Orientavimosi sportas Lietuvoje
Orientavimosi sporto pradžia Lietuvoje - 1958 metai. 1958-1960 metais orientavimosi sportas Klaipėdoje buvo sudėtinė turizmo būrelių dalis. 1970 metais klaipėdietis J. Sulžickas sukūrė pirmąjį Lietuvoje spalvotą žemėlapį. Lietuvos čempionais yra buvę šie klaipėdiečiai: Mykolas Tumėnas, Alfonsas Tumėnas, Adolfas Prūsevičius, Kazimieras Sakalauskas, Regina Švagždienė. Vėliau: Gražina Braziulienė-Buziūtė, Valentina Kozlovskaja-Giedraitytė, Rimantas Vaitkus, Jolita Žičkienė-Švagždytė. Ričardas Tėvelis.
Šiuo metu Lietuvoje užregistruoti 33 orientavimosi sporto klubai. Nuostabi Klaipėdos krašto ir Neringos gamta kiekvienais metais pritraukia šimtus orientavimosi sporto mėgėjų į respublikines ir tarptautines varžybas. 2001 m. Tyrimai rodo, kad orientavimasis turi teigiamą poveikį smegenų veiklai. Aerobiniai pratimai smegenyse išskiria chemines medžiagas, kurios skatina naujų smegenų ląstelių augimą. O kai naudojate žemėlapį ir prijungiate jį prie orientyrų, stimuliuojate smegenų ląstelių augimą.
Be to, orientavimosi sportas moko priimti savarankiškus sprendimus, lavina fizinę ištvermę ir orientavimosi įgūdžius. Tai puikus būdas atsipalaiduoti gamtoje, užsiimant fizine ir protine veikla.
Kaip pradėti orientuotis?
Kad iš pradžių būtų lengviau orientuotis, rekomenduojama eiti su grupe ir lėtai eiti į trumpą pradedančiųjų kursą. Sudėtingiausia dalis yra išmokti skaityti žemėlapį. Keisdami kryptis pasukite žemėlapį. Laikykite žemėlapį taip, kad kryptis, kuria važiuojate, būtų puslapio viršuje. Sukurkite mintis apie tai, ką jums sako žemėlapis.
Reikalinga įranga
Apsirenkite tinkamai. Lauke būsite mažiausiai valandą ir, atsižvelgiant į reljefą, jums reikės apsaugos nuo saulės ir galbūt purškalo nuo erkių ir kitų vabzdžių. Atsineškite keletą būtiniausių dalykų: vandenį, užkandžius, kremą nuo saulės, purškiklį nuo vabzdžių ir telefoną.
Patarimai pradedantiesiems
Žinokite, kad trumpiausias maršrutas žemėlapyje ne visada bus geriausias, nes jis gali pakilti į kalną arba per storą augmeniją.
Sporto šakos ištakos
Lygumų slidinėjimo (toliau slidinėjimas) istorija siekia 5000 metų. Šiuolaikinėje visuomenėje slidinėjimas buvo daug populiaresnis nei jo pasekėjas iš Alpių (Alpine skiing/Kalnų slidinėjimas) ir Norvegija yra laikoma slidinėjimo, kaip sporto šakos gimtine. “Huseby“ lenktynės pirmą kartą oficialiai vykdytos dar 1879 m, o garsiosios Holmenkollen lenktynės 1892 metais. Šiaurės dvikovės renginiai, šuoliai slidėmis nuo tramplyno ir slidinėjimas buvo laikomas kaip viena sporto disciplina nuo 1900 m., šiais metais Holmenkolene pirmą kartą buvo surengtos atskiros 30 km.
Šiuolaikinės varžybos
Vienos svarbiausių šių dienų varžybų yra FIS (tarptautinės slidinėjimo federacijos) Pasaulio taurės varžybos, kurios susideda iš 12 - 16 individualių lenktynių ir 6-8 komandinių (estafetės) varžybų. Apie 90 moterų ir 100 vyrų paprastai rungiasi šiose aukščiausio lygio varžybose.
Ilgą laiką slidinėjimas buvo suprantamas kaip slydimas slidėmis klasikiniu būdu, kuomet slidininkas slysdavo išanksto parengta specialia trasa, kur abi slidės slysdavo vėžėmis. Slidininkai naudodavo tiek slydimą gerinačius parafinus, tiek sukibimą gerinančius tepalus, kurie buvo naudojami, ištepant slidės slystamąją dalį. 1982 Pasaulio taurės sezono metu - pirmas oficialus pasaulio taurės sezonas - kuriame Bill Koch, sportininkas iš Jungtinių Amerikos valstijų išpopuliarino čiuožėjo( „skaiting“) arba, kitaip vadinamą laisvuąjį stilių („freestyle“). Čiuožėjo stilius anksčiau buvo naudojamas daugiausia tik ilgų distancijų slidininkų, daugumoje skandinavijoje, kuomet viena slidininko slidė slysdavo vėže, o kita koja sportininkas spirdavosi spausdamas slidę ne atgal kaip įprasta klasikiniu stiliumi, o į šalį tam, kad didinti slydimo greitį.
Varžybų formatai
FIS Pasaulio taurė, FIS Pasaulio čempionatas ir Žiemos Olimpinės Žaidynės - tai varžybos, kuriose sportininkai varžosi dvylikoje skirtingų rungčių. Moterys varžosi sprinto, komandinio sprinto, 10 km., 15 km. persekiojimo lenktynėse, 30 km. masinio starto ir 4x5km. estafečių lenktynėse. Vyrai varžosi sprinto, komandinio sprinto, 15km., 30 km. persekiojimo lenktynėse, 50 km. masinio starto ir 4x10km.
Sportininkai startuoja vienu metu, išsirikiavę eilėmis. Sportininkai startuoja intervalu vienas po kito kas 15 sek. arba 30 sek., priklausomai nuo varžybų. Komanda sudaroma iš keturių sportininkų, kiekvienas iš jų turi įveikti vieną varžybų etapą ir perduoti estafetę savo komandos draugui. Sprinto varžybos pradedamos atskiro staro lenktynėmis su 15 sek. Intervalais, pirmi 30 greičiausių sportininkų patenka į atkrentamasias varžybas, kuriose sportininkai suskirstomi į pogrupius. Pirmi du ketvirtfinalio sportininkai patenka į pusfinalio pogrupius, kuriuose vykdomi du slydimai (preliminariniai etapai) po 4 sportininkus kiekviename. Komadinio sprinto varžybos susideda iš pusfinalių ir finalinių etapų. Pusfinaliuose yra po 10 ar daugiau komandų, susidedančių iš diejų sportininkų (A ir B), kurie perduoda vienas kitam estafetę tris kartus (A,B,A,B,A,B). Persekiojimas 15 km. (7,5 km.
- atskirų slydimo technikų varžybos: Moterų sprintas, komadinis sprintas, 10 km., ir 30 km. taip pat vyrų sprintas, komandinis sprintas, 15 km. ir 50 km. Vykdomas pakaitom, per FIS Pasaulio čempionatus ir Žiemos Olimpines Žaidynes.
Varžybose, kur sportininkai startuoja nuosekliai su laiko intervalais, starto tvarka nustatoma burtų keliu, paskirstant sportininkus į keturias starto grupes. Pajėgiausios grupės, kitaip vadinamos „raudonaja grupe“ grupės numeris, nusprendžiamas, komandos vadovų pasitarime, atsižvelgiant į aktualias orų prognozes. Taip užtikrinamos teisingos ir optimalios sąlygos varžytis geriausiems sportininkams, teisėjų kolegija turi teisę nuamtyti ir penktąją sportininkų grupę jei to reikia atsižvelgiant į dalyvių skaičių.
Masinio starto lenktynėse, sportininkai startuoja vienu metu, sportininkai išrikiuojami į eiles atsižvelgiant į prieš tai buvusių startų rezultatus, geriausi statomi priekyje. Komandinio sprinto lenktynėse sportininaki startuoja dviem eilėmis atsižvelgiant į abiejų komados narių FIS taškų sumą. Estafetės starto pozicijos yra nustatomos atsižvelgiant į FIS pasaulio taurės nacijų taurės taškus, o Pasaulio čempionatų ir Olimpinių žaidynių metu ar kitų stambių renginių metu, estafečių komandų starto tvarka nustatoma, atsižvelgiant į prieš tai buvusių to rango varžybų rezultatus.
Atskiro starto lenktynėse, lygus rezultatas tarp dviejų ir daugiau sportininkų laikomas galimu ir nurodomas finišo protokole, rezultatai fiksuojami šimtųjų sekundės dalių tikslumu. Masinio starto, sprintų ir estafečių varžybose, nugalėtojų nustatymui pasitelkiamas foto finišas, nugalėtojas nustatomas, pagal sportininko priekinės kojos pėdos priekio kertančio finišo liniją dalį.
Sportininkas dikvalifikuojamas, jei klasikinio stiliaus varžybų metu - naudoja laisvą (čiuožėjo) slydimo stilių, arba kitaip tyčia trukdo kitiems varžybų dalyviams. Klasikiniai slydimo technikai, lazdos paprastai turėtų būti iki pažastų, o lazdų kaušeliai turėtų užtikrinti tinkamą atsipyrimą nuo trasos. Slidės naudojamos slidinėjimo lenktynėse yra gerokai lengvesnės ir siauresnės nei kalnų slidinėjime, ir turi ilgas, riestas viršūnes, minimalus slidžių ilgis klasikinio stiliaus lenktynėms turi būti ne trumpesnis kaip 10 cm už sportininkų ūgį, tuo tarpu laisvojo stiliaus (čiuožėjo) slidžių ilgis yra tarp 170 cm iki 200 cm. Parafinai/tepalai kuriuos pasirenka sportininkai paprastai ir yra esminis skirtumas tarp laimėjimo ir pralaimėjimo, tinkamas parafinų/tepalų parinkimas priklauso nuo sniego ir oro sąlygų. Paprastai naudojama tampri medžiaga apgaubianti sportininko kūną, tam kad sumažinti sportininko kūno pasipriešinimą vėjui. Storos vilnonės kojinės jau nebe madingos! Tepalai - tai medžiagos skirtos padidinti slidės slystamojo paviršiaus ir sniego trinčiai, ir tepalai parastai dedami tik vidurinėje slidės (skirtos klasikiniam slydimo būdui) dalyje, kaladėlėje. Atskiras startas - tai sportininkų starto tvarka, startuojant nuosekliais tam tikrais laiko intervalais (kas 15 sek. Ir 30 sek.). Tai kopimas į labai stačią ir ilgą įkalnę,kalvą,kalną.
Žiemos olimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje
2026 m. vasario 6-22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.
Artėjant laukiamiausiam kitų metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais. Šį kartą pažvelgėme į vieną ekstremaliausių žiemos sporto šakų - akrobatinį slidinėjimą.
Akrobatinio slidinėjimo istorija
Akrobatinis slidinėjimas išsivystė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau tuo metu šis slidinėjimo stilius atrodė pernelyg pavojingas, per mažai reglamentuotas taisyklėmis, sportininkai nuolat patirdavo traumas. Tik 1979 m. Tarptautinė slidinėjimo federacija pripažino akrobatinį slidinėjimą oficialia sporto šaka, sukūrė ir susistemino taisykles. O jau 1980 m. buvo surengtos pirmosios Pasaulio taurės varžybos. Akrobatinis slidinėjimas pirmąkart olimpinėje programoje pasirodė kaip parodomoji sporto šaka 1988 m. Kalgaryje. Tąkart tiek vyrai, tiek moterys varžėsi gūbrinio, akrobatinių šuolių ir baleto rungtyse. Po ketverių metų Albervilyje oficialia olimpine rungtimi tapo gūbrinis, o 1994 m. Lilehameryje - akrobatiniai šuoliai.
Kalnų slidžių krosas debiutavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, akrobatinis nusileidimas ir puslankis į olimpinę programą įtraukti nuo 2014-ųjų Sočio žaidynių, o 2026 m. Milane pirmą kartą vyks vyrų ir moterų gūbrinio dvikovos.
Akrobatinio slidinėjimo taisyklės
Gūbrinio rungtyje sportininkai leidžiasi dirbtinai suformuotų gūbrių nusėtu trasos šlaitu, demonstruodami nusileidimo techniką, greitį bei atlikdami akrobatinius elementus ant dviejų trasoje įrengtų tramplinų. Gūbrinio dvikovose, kurios debiutuos 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynės, du atletai varžosi vienas prieš kitą toje pačioje trasoje. Akrobatinių šuolių varžybose dalyviai įsibėgėję atlieka šuolius nuo maždaug 4 m aukščio tramplinų ir, ore atlikdami seriją triukų, o po jų nusileidžia ant 30 metrų ilgio ir 34-39 laipsnių nuolydžio šlaito. 20 proc. rezultato lemia pakilimas nuo tramplino, 50 proc. - šuolio metu atliekamų triukų sudėtingumas ir technika, 30 proc. - nusileidimas.
Kalnų slidžių kroso rungtis vyksta dviem etapais: kvalifikacijoje sportininkai po vieną turi kuo greičiau įveikti šlaite įrengtą trasą su dirbtinai sukurtais elementais - tramplinais, kalneliais ir paraboliniais posūkiais, o atkrintamųjų etape vienu metu trasoje varžosi po keturis sportininkus. Varžybas vainikuoja finalas, kuriame lenktyniauja keturi stipriausieji. Akrobatinio nusileidimo (angl. „Slopestyle“) rungtyje atletai turi įveikti trasą su įvairiomis kliūtimis - turėklais, vamzdžiais, skirtingo dydžio tramplinais, ir yra vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę. Puslankio varžybų dalyviai įvairius triukus atlieka šliuoždami šlaite suformuota pusiau cilindro formos trasa. Pergalę lemia teisėjų skiriami balai. Didžiojo šuolio rungtyje slidininkai įsibėgėję atlieka šuolį nuo didelės rampos ir, pakilę į orą, atlieką seriją triukų. Juos vertina teisėjai.
Lietuvos olimpiečiai akrobatiniame slidinėjime
Kol kas nė vienas lietuvis nedalyvavo olimpinių žaidynių akrobatinio slidinėjimo varžybose. Bet galimybės startuoti Milano ir Kortinos žaidynėse dar neprarado lapkritį Pasaulio taurėje debiutavęs 19-metis Pijus Baniulis. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks 15 rungčių: akrobatiniai šuoliai (vyrai ir moterys), gūbrinis (vyrai ir moterys), gūbrinio dvikovos (vyrai ir moterys), kalnų slidžių krosas (vyrai ir moterys), puslankis (vyrai ir moterys), akrobatinis nusileidimas (vyrai ir moterys), didysis šuolis (vyrai ir moterys), mišrių komandų akrobatiniai šuoliai.
tags: #pasaulio #kalnu #slidinejimo #rungtys