Krepšinis, kaip sporto šaka, pasaulyje nuolat populiarėja, pritraukdamas apie 2,4 milijardo gerbėjų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio krepšinio čempionatų istoriją, Lietuvos krepšinio raidą ir svarbiausius pasiekimus.
Krepšinio čempionatų ištakos
Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas įvyko 1950 m. Argentinoje. FIBA (Tarptautinė krepšinio federacija) sumanė jį sukurti įkvėpta pasaulio futbolo čempionatų sėkmės ir krepšinio populiarumo 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse.
Pasaulio krepšinio čempionatų apžvalga
Pirmieji čempionatai ir dominuojančios jėgos
Argentina, pasinaudojusi namų sienų pranašumu, tapo pirmąja pasaulio čempione 1950 m. Finalas vyko po atviru dangumi, jį stebėjo apie 25 tūkst. žiūrovų. Tačiau ilgą laiką rekordinis lankomumas buvo 1954 m. pasaulio krepšinio čempionato Brazilijoje finalas, įvykęs Maracanazinho arenoje, kur susirinko 34 tūkst. žiūrovų. JAV triumfavo, lemiamose rungtynėse 62:41 nugalėdama Braziliją.
Atsižvelgiant į Pasaulio krepšinio čempionato istoriją, JAV, Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija yra pasipuošusios aukso medaliais po tris kartus. Brazilijos krepšininkai parvežė aukso medalius namo du kartus, o Argentinos ir Ispanijos ekipos - po vieną kartą.
Žiūrovų susidomėjimas
Didžiausio žiūrovo susidomėjimo buvo sulaukta 1994 m. Toronte vykusiame Pasaulio krepšinio čempionate, per JAV ir Rusijos finalines varžybas, kurias stebėjo daugiau nei 32 tūkst. žiūrovų. Palyginti, 2006 m. rengtame Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje finalo kovą stebėjo daugiau nei 18 tūkst. žiūrovų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Žemynų indėlis
Europai priklauso stipri pozicija nugalėtojų skaičiumi Pasaulio čempionatuose. Europa devynis kartus pelnė medalius (po tris kartus pirmąją vietą užėmė Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija, du kartus medaliai atiteko Serbijai ir vieną kartą - Ispanijai). Brazilijos ekipa buvo du kartus užkopus ant nugalėtojų pakylos (1959 m. ir 1963 m). Šiaurės Amerika, atstovaujama JAV komandos, taip pat turi tris aukščiausius apdovanojimus. Ši ekipa dažniau nei kitos pateko į pusfinalį - 12 kartų. Azijos žemyno aukščiausias pasiekimas yra Filipinų rinktinės bronzos medaliai 1954 m. Pasaulio krepšinio čempionate Rio de Žaneire. Iš Australijos ir Okeanijos regionų geriausią rezultatą istorijoje yra pasiekusi Naujoji Zelandija: 2002 m. čempionate iškovojo ketvirtą vietą. Australijos ekipa 1982 m. ir 1994 m.
Čempionatų organizavimas
Daugiausia Pasaulio čempionatų buvo organizuojami Pietų Amerikoje - net septyni. (Po du iš jų - Argentinoje ir Brazilijoje, po vieną - Čilėje, Urugvajuje ir Kolumbijoje). Tris kartus Pasaulio krepšinio čempionatai vyko Europoje (Jugoslavijoje, Graikijoje, Ispanijoje) ir tris kartus Šiaurės Amerikos žemyne (Puerto Rike, Kanadoje ir JAV).
Dalyvavimas ir rekordai
Daugiausia čempionatų istorijoje yra dalyvavusi JAV komanda - 15 kartų, o Sovietų Sąjungos ekipa nedalyvavo dviejuose pirmuose čempionatuose ir paskutiniame iki šio čempionato vykusiame Japonijoje. Brazilijos komanda pelnė daugiausia taškų per vieną žaidimą - 1978 m. Ši komanda į Kinijos ekipos krepšį įmetė 134 taškus. Mažiausiai taškų (19) per vienerias varžybas įmetė Egipto rinktinė žaisdama prieš Braziliją 1950 m. čempionate, kuris vyko Argentinoje. Didžiausias varžybų taškų skirtumas buvo 92 taškai, kai Sovietų Sąjungos rinktinė 1974 m. čempionate nugalėjo Kolumbijos ekipą, rezultatu 140:48.
Rezultatyviausi žaidėjai
Daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Pietų Korėjos žaidėjas Jae-Ho, kuris į Egipto rinktinės krepšį įmetė 62 taškus 1990 m. čempionate. Graikas Nikosas Galisas, žaisdamas prieš Panamą, įmetė 53 taškus 1986 m. čempionate, o brazilas Oscaras Schmidtas varžybose prieš Kubą įmetė 49 taškus tame pačiame čempionate.
Naudingiausi žaidėjai
Naudingiausi pasaulio žaidėjai: Argentinos Oskaras Furlongas (1950), amerikiečiai Kirby Minteris (1954), Docas Riversas (1982), Shaquille O'Nealas (1994), Brazilijos Amaury Pasosas (1959) ir Vlamiras Marquezas (1963), Jugoslavijos žaidėjai Ivo Danėsas (1967), Draganas Kichanovichius (1974), Draženas Dalipagichas (1978), Draženas Petrovičius (1986), Tony Kukochas (1990), Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjas Sergejus Belovas (1970), serbas Dejanas Bodiroga (1998), Vokietis Dirkas Nowitzkis (2002) ir ispanas Po Gazol (2006).
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Aukščiausias visų laikų čempionatų žaidėjas yra kinas Yao Mingas, kurio ūgis 226 cm. Per Pasaulio čempionato istoriją daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Brazilijos ekipa kovodama prieš Kiniją, galutinis rezultatas - 154:97.
Lietuvos krepšinio istorija
Pradžia ir pirmieji žingsniai
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Kūno kultūros rūmai ir amerikiečių indėlis
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Europos čempionų titulai
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Okupacija ir sąstingis
Antrasis pasaulis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
„Žalgirio“ triumfas ir nepriklausomybės atgavimas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. 1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. Surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Atgimimas ir medaliai
1995 metais po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. 1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. 2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2003 metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai. 2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
XXI amžius: pakilimai ir nuosmukiai
2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai. 2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Jauna komanda iš 2010 m. pasaulio čempionato grįžo su bronzos medaliais. 2011 metais Lietuvoje vykusiame Europos čempionate užimta 5 vieta. 2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta. 2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes. 2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje.
Moterų krepšinis
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys. Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas. Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi.
Jaunimo rinktinės
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai. Taip pat Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės. Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Krepšinio pradininkas Lietuvoje: Steponas Darius
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Sportinė veikla: Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva iškovoja bronzos medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Europos krepšinio čempionatai
Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos - Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.
Jaunučių čempionatai
Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72).
Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje). XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII - 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Jaunių čempionatai
Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XVIII (1998), XX (2002), XXI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunės į dvyliktuką nepateko. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą. XXII čempionate (2005) Lietuvos jaunių rinktinė buvo septinta, XXIII (2006) - penkta, XXIV (2007) - dešimta. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione.
Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: pusfinalyje nugalėjo Ispaniją (91:77), finale - Kroatiją (73:71). Lietuvos jauniai XVII čempionate (1996) buvo dvylikti, XVIII (1998) - devinti, XIX (2000) - septinti, XX (2002) - ketvirti, XXI (2004) ir XXII (2005) - devinti. XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. XXIV čempionate (2007) Lietuvos jauniai užėmė 4 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione.
Jaunimo čempionatai
Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose (56:64 pralaimėjo Turkijos, 55:66 - Vokietijos komandoms, 75:57 įveikė Bulgarijos rinktinę), bet į baigiamąjį varžybų etapą (pajėgiausių komandų dvyliktuką) nepateko; nepateko ir vėliau (iki 2006-2007 sezono).
Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko. III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais. IV čempionate (1998) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo aštunta, V (2000) - dešimta, VI (2002 vyko Kaune) - penkta. Sėkmingi Lietuvos krepšininkams buvo VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. IX čempionate (2006) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo septinta, X (2007) - vienuolikta. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione.
#
tags: #pasaulio #krepsini #ocmponatas