Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai nacionalinė aistra, įsišaknijusi šalies istorijoje ir kultūroje. Nuo pirmųjų oficialių rungtynių 1922 m. iki šių dienų, Lietuva užsitarnavo krepšinio šalies vardą, garsėjantį visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją pasaulio čempionatuose, prisimindami svarbiausius momentus, žymiausius žaidėjus ir trenerius, kurie kūrė šią turtingą istoriją.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 m., o pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8:6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio pirmenybės, o vyrai savo čempionatą pradėjo 1924 m.
Pirmieji Žingsniai ir Iššūkiai
1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko istorinės rungtynės tarp LFLS komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, kurias LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Šios varžybos davė pradžią daugybei pergalių, kurios garsino Lietuvos vardą pasaulyje. 1938 m. lietuvaitės iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempionais. 1939 m. Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Šiai progai buvo pastatyta pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno sporto halė.
Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione. Ši pergalė buvo didelis pasiekimas šaliai, kurioje krepšinis tik pradėjo populiarėti. Prie pergalės prisidėjo ir JAV lietuviai Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas ir Juozas Žukas. 1939 m. Lietuva surengė Europos krepšinio čempionatą Kaune, specialiai šiam renginiui pastatytoje sporto halėje. Lietuvos rinktinė, treniruojama Felikso Kriaučiūno, dar kartą triumfavo, laimėdama visas rungtynes.
Kauno Sporto Halė: Krepšinio Namai Europoje
1939 m. Kaune pastatyta Sporto halė tapo pirmuoju Europoje specialiai krepšiniui skirtu statiniu. Ši arena tapo Lietuvos krepšinio simboliu ir namais, kuriuose buvo iškovotos svarbios pergalės.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Sovietinis Laikotarpis: Žaidimas Po Svetima Vėliava
Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos, Lietuvos krepšininkai buvo priversti rungtyniauti po Sovietų Sąjungos vėliava.
Svarbūs Pasiekimai Sovietų Sąjungos Sudėtyje
1947 m. Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais. Kauno „Žalgiris“ SSRS čempionu tapo 1951, 1985, 1986 ir 1987 m. 1972 m. Modestas Paulauskas tapo olimpiniu čempionu. Vėliau olimpiniais čempionais tapo Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis (1988).
„Žalgiris“ Atgimimas: 1985-1987 Metų Triumfas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų 1985 m., iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto treniruojama komanda su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu ir Sergėjumi Jovaiša apgynė šį titulą 1986 ir 1987 m.
Nepriklausomybės Atgavimas: Naujas Puslapis Lietuvos Krepšinyje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
Olimpiniai Medaliai: Barselona, Atlanta ir Sidnėjus
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Bronzos medaliai buvo iškovoti ir 1996 m. Atlantos bei 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Europos Čempionatas 2003: Aukso Sugrįžimas
2003 m. Lietuvos rinktinė, treniruojama Jono Kazlausko, po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. Šis čempionatas buvo vienas įsimintiniausių Lietuvos krepšinio istorijoje.
Lietuvos Krepšinio Federacijos Indėlis
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) atliko svarbų vaidmenį populiarinant krepšinį šalyje. Jos dėka buvo organizuojami įvairūs turnyrai ir čempionatai, kurie padėjo ugdyti jaunus talentus ir kelti krepšinio lygį Lietuvoje.
Rėmėjų Svarba
2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimui didelį indėlį įnešė rėmėjai. „Švyturys-Utenos alus“ investavo apie 0,6 mln. Lt į čempionato organizavimą, o bendra parama Lietuvos krepšiniui 2011 metais siekė apie 1,7 mln. Lt.
Krepšinio Lyga: Profesionalumo Link
1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio lyga (LKL) tapo svarbiu žingsniu link profesionalaus krepšinio Lietuvoje. LKL padėjo suvienyti elitines Lietuvos komandas ir pakelti jų lygį.
Jaunimo Krepšinio Lyga: Ateities Kartos Ugdymas
Moksleivių krepšinio lyga (MKL) ir Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL) atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunus krepšininkus ir ruošiant juos profesionaliai karjerai.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Lietuvos Rinktinės Pasirodymai Pasaulio Čempionatuose
2006 m. Pasaulio Čempionatas Japonijoje
Pasaulio čempionate 2006 metais Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Pasiruošimas ir Lūkesčiai
Praėjusio dešimtmečio viduryje patekti į pasaulio čempionatą tapo lengviau - FIBA padidino turnyre dalyvaujančių komandų skaičių nuo 16 iki 24. Pirmą kartą 24 komandos dėl pasaulio pirmenybių apdovanojimų kovojo 2006 metais Japonijoje. Lietuvos rinktinė būtų patekusi ir į „mažesnį“ pasaulio čempionatą. Antano Sireikos treniruojami vyrai 2005 metų Europos pirmenybėse užėmė penktąją vietą.
Kita vertus, V.Garastas nebuvo ramus: „Visada būna tam tikro nerimo. Kontrolinės varžybos atskleidė ne vieną rinktinės žaidimo spragą, ypač pasigedau komandinio braižo. Tačiau didelės tragedijos nereikėtų daryti. Žaidėjai - individualiai stiprūs, pakankamai organizuoti ir motyvuoti, daugelis ragavę aukščiausio lygio krepšinio, net NBA“.
Čempionato Eiga
Pasaulio čempionate nebuvo paprasta net aukščiausio lygio krepšinio ragavusiems žaidėjams. Varžybas Hamamacu mieste Lietuvos rinktinė pradėjo labai nesėkmingai ir per du pirmuosius turus pralaimėjo dviem Europos komandoms. Iš pradžių lietuvius nugalėjo turkai 76:74, po to - graikai 81:76. Abu kartus mūsų šalies ekipa niekuo nenusileido varžovams, bet pritrūko šaltakraujiškumo lemiamomis akimirkomis.
„Revanšas įvyko“ - Aštuntfinalis Lietuvos krepšininkams buvo ypatingas iššūkis. Šiame etape mūsų šalies komanda kovojo su Italijos rinktine, kuriai pralaimėjo Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalyje. Prisiminimai apie skaudžią nesėkmę dar liepsnojo, todėl visa Lietuva laukė revanšo. Revanšas buvo pasiektas po dramatiškos kovos, kurioje lietuviai, stebint Japonijos princui Hitachiui Masahito it princesei Hitachi Hanako, Saitamos arenoje šventė pergalę 71:68. Paskutinę sekundę varžovai turėjo gerą galimybę išlyginti rezultatą. Tačiau Atėnuose lietuvius žudžiusio G.Basilės ranka šįkart sudrebėjo. Jis neįmetė nė vienos baudos ir tarp aštuonių geriausių planetos komandų pateko Lietuvos rinktinė.
Deja, nieko panašaus pakartoti per kitas rungtynes nepavyko. Ketvirtfinalyje lietuvius sutriuškino tuo metu geriausią savo laikotarpį išgyvenusi Ispanijos rinktinė. Pau Gasolio ir Juano Carloso Navarro vedami ispanai jau pirmajame kėlinyje nurūko į priekį 28:11 ir sutriuškino Lietuvos ekipą 89:67. Nors Lietuvos rinktinė iškrito iš kovos dėl medalių, jai reikėjo žaisti dar dvejas nieko svarbaus nelėmusias rungtynes kovojant dėl 5-8 vietų. Lietuviai dar sykį pralaimėjo turkams 95:84, tačiau įveikė vokiečius 77:62 ir galutinėje rikiuotėje liko septinti.
Rezultatai ir Pasekmės
„Ir pagal užimtą vietą, ir pagal žaidimo lygį rinktinės pasirodymą vertinu vidutiniškai, - po paskutiniųjų rungtynių sakė Lietuvos vyrų rinktinės rėmimo fondo ir rinktinės vadovas pasaulio čempionate Algimantas Pavilonis. - Sėkmės atveju galbūt galėjome būti penkti ar šešti. Žodžiu, pagal Jurgį ir kepurė“.
Tačiau dar per pasaulio čempionatą treneriui A.Sireikai teko išklausyti daug kritinių pastabų. O gana gausiam kritikų chorui dirigavo žaidimo kokybe nepatenkintas LKF prezidentas V.Garastas. Galutinė čempionato rikiuotė: 1. Ispanija, 2. Graikija, 3. JAV, 4. Argentina, 5. Prancūzija, 6. Turkija, 7. Lietuva, 8. Vokietija. A.Sireikos ateitis rinktinėje dar kelias savaites buvo karštų diskusijų objektas. Vis dėlto galiausiai A.Sireika neištvėrė ir spalio 4 dieną, praėjus mėnesiui ir vienai dienai nuo paskutiniųjų pasaulio pirmenybių rungtynių, atsistatydino iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų. Į kitą turnyrą - 2007 metų Europos pirmenybes - nacionalinę komandą vežė Ramūnas Butautas.
Sudėtis
Mantas Kalnietis, Giedrius Gustas, Tomas Delininkaitis, Arvydas Macijauskas, Simas Jasaitis, Mindaugas Žukauskas, Linas Kleiza, Paulius Jankūnas, Darjušas Lavrinovičius, Kšištofas Lavrinovičius, Darius Songaila, Robertas Javtokas. Treneris: Antanas Sireika Rezultatyviausi rinktinės žaidėjai: Arvydas Macijauskas (13,6 taško), Darius Songaila (11,8 taško), Darjušas Lavrinovičius (11,2), Linas Kleiza (10,8), Kšištofas Lavrinovičius (6,3 taško).
2010 m. Pasaulio Čempionatas Turkijoje
2010 metais Pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje, mūsų rinktinė Iškovojo bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės).
2014 m. Pasaulio Čempionatas Ispanijoje
2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą.
2019 m. Pasaulio Čempionatas Kinijoje
2019 m. Pasaulio čempionatas Kinija. Lietuva iškovoja 9 vietą. Turbūt skandalingiausią pasaulio čempionatą per šalies krepšinio istoriją Lietuvos rinktinė baigė devintoje vietoje. Šią poziciją lėmė turnyro papildomi rodikliai - pagal juos lietuviai finišavo aukščiau kitų antrajame etape trečiąsias vietas grupėse užėmusių ekipų.
Devintoji vieta yra prasčiausias Lietuvos rinktinės rezultatas pasaulio pirmenybėse, į kurias mūsų krepšininkai yra patekę penkis kartus.
Žymūs Lietuvos Krepšininkai ir Treneriai
Per ilgą Lietuvos krepšinio istoriją iškilo daug žymių krepšininkų ir trenerių, kurie garsino šalies vardą visame pasaulyje.
Arvydas Sabonis: Krepšinio Legenda
Arvydas Sabonis yra vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas, išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus.
Šarūnas Marčiulionis: Pirmasis Lietuvis NBA
Šarūnas Marčiulionis - olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas, pirmasis lietuvis, žaidęs NBA. Įkūrė savo vardo mokyklą, išugdžiusią dešimtis Lietuvos rinktinių narių.
Vladas Garastas: Treneris Laimėtojas
Vladas Garastas - nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos.
Jonas Kazlauskas: Auksinis Treneris
Jonas Kazlauskas - treneris, vadovavęs Lietuvos rinktinei 2003 m., kai buvo iškovotas Europos čempionato auksas.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas. 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iškovojo sidabro medalius Europos čempionate.
Svarbūs Pasiekimai
1997 m. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo Europos čempionato auksą. Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir Vida Šulskytė-Beselienė tapo olimpinėmis čempionėmis.
Ateities Perspektyvos
Lietuvos krepšinis ir toliau vystosi ir tobulėja. Jaunimo rinktinės iškovoja medalius įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, o Lietuvos klubai sėkmingai dalyvauja Europos varžybose.
Nauji Iššūkiai ir Galimybės
Nusistovėjusį Europos čempionatų kalendorių sudarkė ne tik FIBA pertvarkos, bet ir pasaulinė pandemija, kai 2021 m. turėjęs vykti „EuroBasket“ turnyras buvo perkeltas į 2022 m. Nuo šiol Europos čempionatas vyks kas 4 metus, todėl kiekvienas iškovotas medalis įgys dar didesnę vertę.
tags: #pasaulio #krepsinio #cempionatas #lietuvos #rinktine