Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka, turinti apie 2,4 milijardo gerbėjų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio istoriją, nuo jos ištakų iki šių dienų, prisimindami svarbiausius įvykius, žaidėjus ir pasiekimus.
Krepšinio Pradžia ir Populiarumas Pasaulyje
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, išrasta kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir žinoma Lietuvoje. Tiesa, populiauriausia sporto šaka krepšiniu savo šalyje gali pasiskelbti vos kelios šalis, netgi JAV įdomesnis yra amerikietiškas futbolas ar beisbolas. Kadangi tai jauna sporto šaka , tad galima teigti vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi. Įdomu tai, kad 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį, o iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį. Kalbant apie rekordus, iš oficialiai registruotų krepšininkų žemiausias krepšinio žaidėjas buvo „Muggsy“ Boguesas (160,3 cm), o aukščiausias - Manute Bolas (231,1 cm).
Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką. Antroje vietoje likęs futbolas, kaip populiariausiu įvardijamas vos 8,8% respondentų. Gerokai atsilieka Lengvoji atletika ir boksas.
Lietuvos Krepšinio Gimimas ir Augimas
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Kūno Kultūros Rūmai ir Amerikos Lietuvių Įtaka
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Pirmasis Europos Čempionato Auksas (1937 m.)
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Antrasis Europos Čempionato Auksas ir Kauno Sporto Halė (1939 m.)
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Okupacija ir Žaidimas Sovietų Sąjungos Sudėtyje
Antrasis pasaulinis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
„Žalgirio“ Dominavimas Sovietų Sąjungoje (1985-1987 m.)
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Lietuvos Krepšinio Epocha
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
Barselonos Olimpiada ir Bronzos Medaliai (1992 m.)
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
1993-1994 Metų Nesėkmės ir Europos Čempionato Sidabras (1995 m.)
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
Atlantos Olimpiada ir „Karnio Prakeiksmas“ (1996-2000 m.)
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
Sugrįžimas Į Elitą ir Bronza Sidnėjaus Olimpiadoje (2000 m.)
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Europos Čempionato Auksas Švedijoje (2003 m.)
2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius.
Atėnų Olimpiada (2004 m.)
2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005-2008 Metų Pasiekimai ir Nesėkmės
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti. 2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika. 2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai. 2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 Metų Europos Čempionato Katastrofa ir Bronza Pasaulio Čempionate (2010 m.)
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais. Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
Europos Čempionatas Lietuvoje (2011 m.)
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą. Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012-2018 Metų Rezultatai
2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta. 2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
Pandemija ir Nepatekimas Į Olimpiadą (2019-2021 m.)
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes. 2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.
Kurčiųjų Krepšinis
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Lietuvos Jaunimo Rinktinės
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.
Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės.
Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Klubinis Krepšinis
Tarybų Sąjungos laikais, Lietuvos klubinį krepšinį atstovavo Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Statyba“, Vilniaus „Kibirkštis“ (moterų komanda). Kaip minėjome aukščiau, iškovojus nepriklausomybę Lietuvos krepšinis merdėjo. Ankstesniame straipsnyje esame minėję, jog visiškai nebuvo net aiškios čempionato sistemos, komandos buvo praktiškai mėgėjiško lygio. Š. Marčiulionio dėka, įkūrus LKL į čempionatą grįžo aiškumas, profesionalumas.
Pasaulio Krepšinio Čempionatų Apžvalga
Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas įvyko 1950 m. Argentinoje. Jį sukurti FIBA idėja kilo matant pasaulio futbolo čempionatų sėkmę ir tai, kad krepšinis buvo populiarus 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Argentina sugebėjo išnaudoti namų sienų pranašumą ir 1950 m. tapo pirmąja pasaulio čempione. Pirmojo pasaulio krepšinio čempionato finalas vyko po atviru dangumi, o jį stebėjo apie 25 tūkst. žiūrovų. Vis dėlto tai nebuvo rekordinis lankomumas pasaulio čempionatų istorijoje. Ilgą laiką rekordinis buvo 1954 m. pasaulio krepšinio čempionato Brazilijoje finalas. Jis įvyko Maracanazinho arenoje, į kurią susirinko 34 tūkst. žiūrovų. Jie išvydo, kaip JAV triumfavo, lemiamose rungtynėse 62:41 nugalėdamos Braziliją.
Europos Dominavimas Pasaulio Čempionatuose
Nors Jungtinės Amerikos Valstijos pagrįstai vadinamos pirmaujančia planetos krepšinio valstybe, istoriškai atsainus amerikiečių požiūris į pasaulio pirmenybes suteikia daugiau galimybių kitoms šalims. Šiais metais per pasaulio pirmenybes ant dviejų aukščiausių garbės pakylos laiptelių jau septintąjį kartą stovės dvi Europos šalių komandos. Praėjusį kartą dvi Europos komandos finale žaidė 2006 metais. Tąkart lemiamose rungtynėse Ispanijos rinktinė nugalėjo Graikijos komandą.
Kai XX amžiaus viduryje buvo pradėtos rengti pasaulio vyrų krepšinio pirmenybės, atkrintamosios varžybose jose nevykdavo. Nuo 1950 iki 1974 metų čempionai ir medalių laimėtojai paaiškėdavo finalo grupės varžybose. Šiuo laikotarpiu du kartus (1967 ir 1974 m.) dvi aukščiausias vietas užėmė Europos komandos. Abu kartus aukso medalius iškovojo SSRS rinktinė, sidabro - Jugoslavijos. Tarp pasaulio čempionų abiejuose turnyruose buvo ir Modestas Paulauskas. Finalo rungtynės pirmą kartą buvo surengtos per aštuntąsias pasaulio pirmenybes, kurios vyko 1978 metais Filipinuose. Pirmasis finalas buvo europietiškas, jame Jugoslavijos rinktinė įveikė SSRS komandą, kurioje žaidė Sergejus Jovaiša. Kito europietiško finalo liudininkais sirgaliai tapo 1990 metais. Ir tą sykį lemiamose rungtynėse Jugoslavijos rinktinė nugalėjo SSRS komandą, kurią treniravo Vladas Garastas. Dar vienas europietiškas finalas įvyko 1998 metais. Jame Jugoslavijos rinktinė, kurią tuo metu jau sudarė tik Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkai, įveikė Rusijos komandą. Įdomu, kad per visą pasaulio pirmenybių istoriją, europiečiams dar nė sykio nepavyko užimti visos garbės pakylos. Tais metais, kai Europos komandos iškovodavo aukso ir sidabro medalius, bronza iškeliaudavo į Ameriką. Per šių metų pasaulio pirmenybes, kurios yra 19-osios, istorija pasikartos. Aukso ir sidabro medaliai bus išvežti į Europą, bronzos - į Ameriką.
JAV rinktinė pasaulio čempione tapo penkis kartus (1954, 1986, 1994, 2010 ir 2014 m.), SSRS rinktinė - tris kartus (1967, 1974 ir 1982 m.). Žaisdami SSRS rinktinėje pasaulio čempionais tapo Modestas Paulauskas (1967 ir 1974 m.), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša (1982 m.). Po du kartus aukso medalius laimėjo Brazilija (1959 ir 1963 m.) ir Ispanija (2006 ir 2019 m.), vieną kartą - Argentina (1950 m.). Europos žemyno komandos čempionėmis tapo dešimt kartų, Amerikos - aštuonis kartus.
Stipriausios Europos Komandos
Šiais metais į stipriausiųjų aštuonetą pateko net šešios Europos komandos. Ketvirtfinalyje žaidė Serbijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Italijos rinktinės, kurioms iššūkį metė dvi Šiaurės Amerikos atstovės JAV ir Kanados komandos. Europiečių pranašumas prieš kitus žemynus toks didelis buvo tik keturis kartus: 1998, 2006, 2010 ir 2014 metais. Šešios Europos komandos į ketvirtfinalį pirmą kartą pateko per 1998 metais Graikijoje vykusį turnyrą. Tuomet su Jugoslavijos, Rusijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos ir Lietuvos komandomis dėl medalių kovojo JAV ir Argentinos rinktinės. Prieš 25 metus finalas taip pat buvo europietiškas. Lemiamose rungtynėse Jugoslavija nugalėjo Rusiją. Bronzos medaliai tąkart iškeliavo į Šiaurės Ameriką - JAV. Šiame amžiuje europiečiai įtvirtino pranašumą, bet praėjusiose pasaulio pirmenybėse, kurios vyko 2019 metais, ketvirtfinalyje žaidė tik penkios Europos komandos (Ispanija, Prancūzija, Serbija, Čekija ir Lenkija). Joms iššūkį atkrintamosiose varžybose metė Argentinos, Australijos ir JAV rinktinės. 2023 metų pasaulio pirmenybėse Europa susigrąžino praėjusiame turnyre prarastą šeštąją ketvirtfinalio dalyvę.
Afrikos ir Azijos Komandos
Prieš 2019 metų pasaulio pirmenybes komandų skaičius buvo padidintas nuo 24 iki 32. Padidėjo visų žemynų kvotos, daugiau galimybių gavo ir Afrika bei Azija. Tačiau per du turnyrus, kuriuose žaidžia 32 komandos, dar nė viena Afrikos ir Azijos šalių rinktinė neiškovojo teisės antrajame etape varžytis dėl 1-16 vietų. Afrikiečių ir azijiečių pergalės prieš europiečius yra didelė retenybė. Šių metų pasaulio pirmenybėse nė viena Afrikos komanda nelaimėjo rungtynių su Europos komanda (įvyko devynios šių žemynų dvikovos). Vienintelė europiečius įveikusi Azijos komanda buvo Japonijos rinktinė, kuriai pavyko pranokti Suomijos krepšininkus. Per visą pasaulio pirmenybių istoriją tik viena Afrikos komanda pateko į stipriausiųjų aštuonetą. 1950 metais pirmajame turnyre Egipto rinktinė užėmė penktąją vietą. Tačiau į tą turnyrą, vykusį Argentinoje, nekeliavo dauguma stipriausių Europos komandų. Senajam žemynui atstovavo tik Prancūzija, Ispanija, Jugoslavija ir tas pats Egiptas, kuris tuo metu dar priklausė FIBA Europos padaliniui. Pastaroji Azijos komanda, patekusi tarp aštuonių geriausiųjų, buvo Kinijos rinktinė. Kinai užėmė aštuntąją vietą 1994 metų pasaulio pirmenybėse. Vienintelė medalius laimėjusi Azijos komanda yra Filipinų rinktinė.
tags: #pasaulio #krepsinio #cempionatas #pusfinalis #is #kinijos