Švedija, kaip ledo ritulio šalis, ne kartą priėmė pasaulio ledo ritulio čempionatus. Ši sporto šaka šioje šalyje turi gilias tradicijas ir yra labai populiari. Švedijos rinktinė yra viena stipriausių pasaulyje, nuolat kovojanti dėl aukščiausių apdovanojimų. Tačiau namų sienos ne visada padeda - tai įrodo ir pastarasis čempionatas, kuriame švedams nepavyko pasiekti finalo.
Istorinis kontekstas
Ledo ritulys Švedijoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje, o pirmoji ledo ritulio lyga buvo įkurta 1922 metais. Švedija yra viena iš Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) įkūrėjų ir nuolat dalyvauja pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse. Švedijos rinktinė ne kartą yra tapusi pasaulio čempione, o 2013 ir 2018 metais triumfavo finale, nugalėdama Šveicariją.
Švedijos rinktinės pasirodymas 2018 m. pasaulio čempionate
Švedijos rinktinė praėjusiais metais laimėjo bronzos medalius, tuo tarpu finale nežaidžia nuo 2018 m., kai iškovojo aukso medalius. 2018 m. pasaulio čempionato pusfinalyje švedai susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų rinktine ir nugalėjo ją rezultatu 6:0. Šis skaudus pralaimėjimas amerikiečiams buvo puikus priminimas apie Švedijos ledo ritulio galią.
Netikėtas pusfinalio pralaimėjimas 2024 m. čempionate
Namuose rungtyniaujantiems Švedijos ledo ritulininkams nepavyko pratęsti šios sporto šventės savo šalyje ir pusfinalyje jie 2:6 (0:2, 0:2, 2:2) nusileido Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios į pasaulio čempionato finalą prasibrovė pirmą kartą istorijoje. Rungtynių pradžioje sužaidus vos 27 sekundes švedas Wiliamas Nylanderis pažeidė taisykles, tačiau amerikiečiai tuo nepasinaudojo. Visgi sužaidus beveik 7 minutes amerikiečiai laimėjo ginčą prie švedų vartų, Shane‘as Pinto atliko perdavimą prie vartų buvusiam Brady Skjei (6:52 min.), kuris iš arti pasiuntė ritulį į vartus - 1:0. Kiek vėliau jau amerikiečiai pirmieji pažeidė taisykles, tačiau švedai taip pat nepasinaudojo daugumos galimybe. Kėliniui artėjant link pabaigos, Cutteris Gauthier (17:13 min.) padvigubino pranašumą - 2:0.
Antrąjį kėlinį amerikiečiai pradėjo pažeisdami taisykles, bet sėkmingai atsilaikė rungtyniaudami mažumoje. Puikią atkarpą JAV rinktinė sužaidė antrojo kėlinio antroje pusėje, kai po komandos draugo smūgio pirmasis prie ritulio suskubo Conoras Garlandas (31:07 min.) ir įgrūdo jį į vartus - 3:0. Vos po 6 minučių greitoje atakoje iščiuožė keturi amerikiečiai prieš du Švedijos ledo ritulininkus, o Mikey Eyssimontas (37:03 min.) iš krašto pasiuntė ir ketvirtąjį JAV ekipos įvartį - 4:0.
Taip pat skaitykite: Švedijos triumfas ledo ritulyje
Po antrojo kėlinio švedai vartininką Jacobą Markstromą pakeitė Samueliu Erssonu. Sužaidus beveik 7 minutes švedai „ištampė“ amerikiečių gynybą, vartininkas nesugebėjo užsiimti tinkamos pozicijos ir Williamas Nylanderis (46:32 min.) be jokio vargo pasiuntė ritulį į „apnuogintus“ vartus - 1:4. Gerokai fiziškumo lygį padidinę švedai intrigą grąžino vos po 41 sek., kai Elias Lindholmas (47:13 min.) sumažino švedų atsilikimą vos iki dviejų įvarčių - 2:4.
Kad ir kaip besistengtų švedai, likus žaisti 8 min. 51 sek. Jacksonas Lacombe (51:09 min.) greitoje atakoje pirmą kartą nuginklavo tik nuo trečiojo kėlinio rungtyniavusį S. Erssoną ir teoriškai padėjo tašką šiose rungtynėse - 5:2. Švedai griebėsi paskutinio šiaudo - likus žaisti 4 min. 25 sek. vartininką pakeitė šeštuoju aikštės žaidėju, tačiau vos po 18 sek. Shane‘as Pinto (55:53 min.) iš savo aikštės pusės pasiuntė ritulį į tuščius vartus - 6:2. Švedijos rinktinė atliko 29 (3 12, 13) smūgius į vartus, tuo tarpu amerikiečiai - 28 (13, 7, 8).
Švedija ir JAV taip pat buvo susitikusios šių metų vasarį vykusiame „4 Nations Face Off“ turnyre, kur pergalę 2:1 šventė švedai. Pasaulio čempionatuose per pastarąjį dešimtmetį švedai ir amerikiečiai susitiko penkis kartus, kuriuose švedai šventė 3 pergales, tuo tarpu amerikiečiai - 2.
JAV rinktinės kelias į finalą
Per visą istoriją JAV rinktinė du kartus (1933 ir 1960 m.) yra iškovojusi aukso medalius ir po 9 sykius - sidabro ir bronzos medalius. Visgi iki 1992 m. komandos žaisdavo visos prieš visas viename arba dviejuose etapuose, o nugalėtojai buvo nustatomi pagal bendrą taškų sumą, o ne per atkrintamąsias varžybas. Kai 1992 m. buvo įvestas dabartinis atkrintamųjų formatas su pusfinaliais ir finalu, nuo to laiko JAV rinktinė 12 kartų pasiekė pusfinalį, tačiau nė karto nepateko į finalą. IIHF pasaulio čempionate vėl buvo įvestas atkrintamųjų varžybų formatas, JAV pirmą kartą pateko į finalą po 12 iš eilės pralaimėtų pusfinalių ir pirmą kartą nuo 2021 m., kai iškovojo bronzą, džiaugėsi apdovanojimais. Apskritai JAV rinktinė tik trečią kartą šalies istorijoje iškovojo pasaulio čempionato aukso medalius. Tiesa, 1960 m. aukso medalius jie ieškovojo olimpinėse žaidynėse, tačiau tuo laiku tai taip pat buvo prilyginama ir pasaulio čempionų titului. Kitas jų titulas buvo iškovotas jau pasaulio čempionate 1933 m.
Finalo akistata: JAV prieš Šveicariją
Šveicarijos rinktinė per savo istoriją jau keturis kartus žaidė pasaulio čempionatų finaluose, tačiau visus juos pralaimėjo: 2013 ir 2018 m. nusileista Švedijai, 2024 m. - Čekijai, o dabar ir JAV rinktinei. Pirmajame kėlinyje komandos po kartą pažeidė taisykles, tačiau nei viena tuo nepasinaudojo, o ir smūgių statistika į vartus buvo identiška - 11:11. Antrajame kėlinyje situacija buvo identiška - komandos po kartą pažeidė taisykles, tačiau rezultatas išliko nepakitęs, nors šiame kėlinyje iniciatyva pagal smūgius į vartus priklausė amerikiečiams - 17:9. Trečiajame kėlinyje jau tik šveicarai pažeidė taisykles, tačiau kiekybinės persvaros ir šį kartą amerikiečiam išnaudoti nepavyko. Ir trečiajame kėlinyje amerikiečiai buvo aktyvesni puolime - jie atliko 11 smūgių į vartus, tuo tarpu Šveicarija - 4. Bendrai amerikiečiai pranoko Šveicariją pagal smūgius į vartus 40:25, o Šveicarijos rinktinės vartininkas ir naudingiausias viso čempionato žaidėjas Leonardo Genoni buvo tiesiog fantastiškas. Jo nepraleistų įvarčių serija siekė 243 min. 27 sek. per paskutines penkerias rungtynes, įskaitant tris „sausus“ mačus - tai geriausias šiuolaikinės eros rezultatas, pagerinęs 2015 m. Pekkos Rinne pasiektą rekordą (238 min. 5 sek.). 60 žaidimo minučių baigėsi rezultatu 0:0, tačiau pratęsime prireikė vos 2 min.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Čempionato žvaigždės ir simbolinė rinktinė
Tai taip pat pirmas kartas, kai Šveicarijos rinktinės žaidėjas yra pripažįstamas naudingiausiu pasaulio ledo ritulio čempionato žaidėju du metus iš eilės. Žiniasklaida taip pat išrinko simbolinę turnyro rinktinę, į kurią pateko du Šveicarijos žaidėjai ir po vieną atstovą iš Čekijos, Danijos, Švedijos bei Jungtinių Valstijų.
Žiniasklaidos išrinkta simbolinė komanda:
- Vartininkas: Leonardo Genoni (Šveicarija)
- Gynėjas: Zachas Werenskis (Jungtinės Valstijos)
- Gynėjas: Deanas Kukanas (Šveicarija)
- Puolėjas: Davidas Pastrnakas (Čekija)
- Puolėjas: Eliasas Lindholmas (Švedija)
- Puolėjas: Nickas Olesenas (Danija)
Čekijos puolėjas D. Pastrnakas tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju - per aštuonerias rungtynes pelnė 6 įvarčius ir iš viso surinko 15 taškų. Antras liko E. Lindholmas su 14 taškų. D. Kukanas daugiausia laiko praleido aikštėje iš visų Šveicarijos rinktinės žaidėjų, o Z. Werenskis dabar yra įtrauktas į simbolines komandas tiek pasaulio jaunimo čempionate (2016 m.), tiek vyrų pasaulio čempionate. N. Olesenas tapo pirmuoju Danijos ledo ritulininku, patekusiu į pasaulio čempionato simbolinę rinktinę. Iki šiol iš danų tik Frederikui Andersenui 2018 m. buvo skirtas turnyro geriausio vartininko apdovanojimas.
IIHF direktoratas išrinko geriausius šio pasaulio ledo ritulio čempionato žaidėjus - visi trys taip pat pateko ir į žiniasklaidos sudarytą simbolinę komandą.
IIHF direktorato apdovanojimai:
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
- Vartininkas: Leonardo Genoni (Šveicarija)
- Gynėjas: Zachas Werenskis (Jungtinės Valstijos)
- Puolėjas: Davidas Pastrnakas (Čekija)
Ledo ritulio taisyklės ir įranga
Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus (1 vartininkas, 2 gynėjai, 3 puolėjai; komandoje 23 žaidėjai, jie keičiami bet kuriuo žaidimo metu). Žaidžiama 3 kėliniai po 20 min žaidimo laiko 56-61 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštėje, kurią supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio, 1,22 m aukščio vartai. Ritmušos (ledo ritulio lazdos) ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 centimetro. Ritulys - plokščias, juodas kietos gumos diskas; skersmuo 7,62 cm, storis 2,54 cm, masė 156-176 gramai. Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Ritulys ritmušomis varomas arba perduodamas kitam komandos žaidėjui. Nusižengusiam žaidėjui skiriamos 2, 5, 20 ir 25 min baudos (neleidžiama žaisti). Laimi komanda daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus. Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis; kad išvengtų traumų, dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes).
Ledo ritulio istorija ir paplitimas
Ledo ritulys atsirado 19 a. 6 dešimtmetyje Kanadoje. Nuo 1892 Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose reguliariai rengiamos profesionalų ledo ritulio Stanley taurės varžybos, 1914 įkurta pirmoji ledo ritulio lyga (21 a. 3 dešimtmečio pradžioje tose šalyse buvo daugiau kaip 100 profesionalų ledo ritulio klubų, daugiau kaip 10 lygų, žymiausia jų - NHL). Europoje ledo ritulys paplito 20 a. pradžioje. 1908 įkurta mėgėjų Tarptautinė ledo ritulio federacija (angl. International Ice Hockey Federation, IIHF). 1910-86 (nuo 1966 kasmet) buvo rengiami Europos, nuo 1920 (nuo 1930 kasmet) - pasaulio vyrų, nuo 1990 - pasaulio moterų čempionatai. 1920 vyrų, nuo 1998 ir moterų ledo ritulys įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1920-2023 daugiausia pasaulio čempionatų apdovanojimų yra iškovojusi Kanados (53: 28 aukso; 16 sidabro; 9 bronzos medaliai), SSRS, nuo 1992 Rusijos (47: 27; 10; 10), Čekoslovakijos, nuo 1992 Čekijos (47: 12; 13; 22), Švedijos (47: 11; 19; 17), Suomijos (16: 4; 9; 3), Jungtinių Amerikos Valstijų (20: 2; 9; 9) rinktinės.
Ledo ritulys Lietuvoje
Žymesnieji 20 a. Lietuvoje ledo ritulį pradėta žaisti 1922 S. Dariaus iniciatyva. 1926 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas (dalyvavo 4 komandos). Iki 1927 buvo žaidžiamas skandinaviškasis ledo ritulys, kurio taisyklės mažai skiriasi nuo dabartinių ledo ritulio taisyklių. 1932 Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3). 1938 Lietuva priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją ir Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio pirmenybėse Prahoje (nugalėjo Rumunijos rinktinę ir trejas rungtynes pralaimėjo). Lietuvoje pirmenybės vykdavo kasmet, bet dėl nepalankių oro sąlygų nebūdavo baigiamos. Geriausi to meto žaidėjai: K. Bulota, V. Ilgūnas, Vladas Karalius, Juozas Klimas. 1947-1948 SSRS I lygos pirmenybėse žaidė Kauno Spartako komanda. Zenonas Ganusauskas ir Juozas Pimpis tuo metu buvo SSRS rinktinės nariai. 1958-61 Lietuvos rinktinė žaidė SSRS B klasės pirmenybėse, 1962-78 - SSRS tautų žiemos spartakiadose. 1992 Tarptautinė ledo ritulio federacija atkūrė Lietuvos narystę. Didžiausias Lietuvos ledo ritulio rinktinės laimėjimas - 2006 pasaulio I lygos čempionate Taline iškovota antra vieta. Žymiausi 20 a. pabaigos-21 a. pradžios ledo ritulininkai: D. Kasparaitis, D. Zubrus (abu rungtyniavo NHL), Arūnas Aleinikovas, Mantas Armalis, broliai Dainius Bauba ir Egidijus Bauba, Aivaras Bendžius, Dmitrijus Bernatavičius, Danielius Bogdziulis, Arnoldas Bosas, Rolandas Bučys, Andrejus Jadkauskas, Andrius Kaminskas, Artūras Katulis, Mindaugas Kieras, Šarūnas Kuliešius, Laurynas Lubys, Nerijus Ališauskas, Vytas Paražinskas, Darius Pliskauskas, Edgaras Protčenko.
Manto Armalio pavyzdys
O Švedijoje gyvenantis ledo ritulininkas M.Armalis Prezidentūroje per Lietuvos ledo ritulio nacionalinės rinktinės, čempionate iškovojusios bronzos medalius, pagerbimo ceremoniją atrodė žavingai lyg modelis, kuriuo jam taip pat kartais tenka padirbėti, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas". Vėliau Mantas ir Stina prisipirko jiems itin patikusio lietuviško šokolado ir kitą dieną išskrido į Stokholmą. Vasarą pora ketina į Lietuvą atvykti ilgesniam laikui ir Žemaitijoje atšokti Manto pusbrolio vestuves. Viešnagės metu ledo ritulininkas norėtų ne tik savo draugei aprodyti gražiausias Lietuvos vietas, bet ir pats jas pamatyti. Mat Mantas su savo plungiškiais tėvais, orientacinio sporto entuziastais, į Švediją emigravo, kai jam buvo vos keturi mėnesiai. Ledo ritulio šalyje užaugęs, tačiau Lietuvos pilietybę turintis M.Armalis liko ištikimas savo gimtinei. Penkeriais metais jaunesnis Manto brolis turi Švedijos pilietybę ir kurį laiką taip pat žaidė ledo ritulį, tačiau sportinių aukštumų nepasiekė. O Mantas prieš porą metų gynė Lietuvos jaunimo rinktinės vartus, šiemet Vilniuje buvo pagrindinis nacionalinės komandos vartininkas. Vartininko likimą jam nulėmė trejais metais vyresnis kaimynas, kuris pats labai norėjo šėlti aikštelėje, todėl mažesnį draugą įkalbėdavo stovėti vartuose. „Esu ambicingas, visada noriu laimėti. Tėvai mane skatino eiti į priekį, siekti pergalių“, - kalbėjo Mantas. Praėjusį sezoną M.Armalis rungtyniavo „Mora IK“ klube, o kitą sezoną atstovaus „Djurgardens IF“ komandai, rungtyniaujančiai aukščiausiojoje Švedijos lygoje SHL. „Man tai yra svajonės išsipildymas. Augdamas nuolat stebėjau Stokholmo „Djurgardens“ klubo rungtynes ir buvau didelis šios komandos gerbėjas“, - džiaugėsi Mantas. Galimybė žaisti aukščiausiojoje lygoje Stokholme Mantą džiugina ne tik tuo, kad jis turi progą palypėti karjeros laipteliu aukštyn, bet ir dėl meilės reikalų. Kol žaidė Mūroje, jis rečiau galėjo matytis su Stina, kuri gyvena Stokholme. „Dabar mums nereikės gyventi nuo susitikimo iki susitikimo. Dar prieš prasidedant ledo ritulio sezonui su Stina įsikursime po vienu stogu“, - planavo sportininkas. M.Armalio tėvai taip pat gyvena Stokholme, yra įkūrę įmonę, kuri prekiauja autobusais. Mantą nuo vaikystės tėvai nuolat skatino sportuoti. Kol gyveno su tėvais, kiekvieną vasarą viešėdavo pas gimines Žemaitijoje, ilsėdavosi Nidoje. Įsisiūbavus sportinei karjerai viešnagės tapo retesnės. Mantas gali didžiuotis ne tik sporto pergalėmis, bet ir laimėjimais mados pasaulyje. Sportininkas net keturis kartus demonstravo mados namų „Versace“ kolekcijas Milane. Išvaizdus vaikinas pasiūlymų suktis mados labirinte sulaukia neretai, tačiau savo ateitį sieja tik su sportu: „Noriu žaisti ledo ritulį. Modelio karjera man suteikia tik papildomą uždarbį.“ Šio pokalbio susitikome po Lietuvos ledo ritulio rinktinės vakarinės treniruotės prieš kitos dienos rungtynes su Kroatija dėl sidabro medalių. Turėjau progą įsitaisiusi tuščiose „Siemens“ arenos tribūnose valandą stebėti, kaip sportininkai, apsišarvavę lazdomis, skraido po aikštę, o su galinga jėga jų nusviesti kaučiukiniai rituliai dunksėdami atsimuša į plastiko užtvaras. Sunkią amuniciją dėvintys sportininkai atrodė lyg nuožmūs gladiatoriai. Bet po treniruotės ši vyriška pasaka baigėsi. Sportininkai, išsinėrę iš masyvių kostiumų, virto ramiais ir draugiškais vyrukais, neišsiskiriančiais iš aplinkos. Kol duše plovė prakaitą, persirengimo kambaryje griaudėjo kurtinami roko garsai. Ledo ritulininko aprangą į tiesaus silueto kelnes ir sportinį džemperį iškeitęs Mantas tapo panašus į mados podiumo žvaigždę.
tags: #pasaulio #ledo #ritulio #cempionatas #svedija