Šiame straipsnyje apžvelgiama pasaulio plaukimo čempionato trumpajame baseine istorija, Lietuvos plaukikų pasiekimai šiame čempionate ir reikšmingi įvykiai.
Plaukimo istorijos pradžia
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti randamos dar akmens amžiaus piešiniuose (apie 7000 metų prieš Kristų), pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas plaukimas, datuoti apie 2000 metus prieš Kristų Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo priemone. Pirmąją knygą apie plaukimą 1538 parašė N. Vynmanas (Wynmann, Vokietija) Plaukikas arba dialogas apie plaukimo meną (vok. Der Schwimmer oder ein Zwiegespräch über die Schwimmkunst). Pirmosios plaukimo varžybos pradėtos rengti 15-16 amžių sandūroje (apie 1515 vyko Venecijoje). 18 amžiaus 2 pusėje-19 amžiaus pradžioje įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Plaukimas kaip sporto šaka ypač išpopuliarėjo 19 amžiaus pabaigoje. 1896 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912), vyrai varžėsi (Viduržemio jūroje) 4 rungtyse - 100, 500, 1200 m laisvuoju stiliumi ir 100 m rungtyje jūreiviams. A. Hajošas (Hajós, Vengrija) laimėjo du aukso medalius (100 m laisvuoju stiliumi - 1 min 22,2 s, 1200 m - 18 min 22,2 s).
Pasaulio plaukimo čempionatai
Nuo 1926 rengiami Europos, nuo 1973 - pasaulio plaukimo čempionatai. Tarptautinė plaukimo mėgėjų federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA; įkurta 1908) vienijo šalių nacionalines federacijas, Europos plaukimo lyga (pranc.
LRT televizija ir portalas LRT.lt tiesiogiai transliuoja Pasaulio plaukimo čempionatus trumpajame (25 metrų) baseine.
Lietuvos plaukikų pasirodymai Dohos čempionate
Pavyzdžiui, 2014 m. Dohos (Kataras) čempionate dalyvavo Lietuvos plaukikai:
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
- Atranka:
- 50 m laisvuoju stiliumi - M. Sadauskas, T. Duškinas
- 100 m kompleksiniu būdu - R. Meilutytė
- 4x50 m estafetė kombinuotai
- Pusfinaliai (jei patektų):
- 50 m laisvuoju stiliumi - M. Sadauskas, T. Duškinas
- 100 m kompleksiniu būdu - R. Meilutytė
- Atranka:
- 50 m peteliške - T. Duškinas, M. Sadauskas
- 100 m krūtine - R. Meilutytė
- 400 m laisvuoju stiliumi - P. Strazdas
- 200 m kompleksiniu būdu
- Pusfinaliai (jei patektų):
- 50 m peteliške - M. Sadauskas, T. Duškinas
- 100 m krūtine - R. Meilutytė
- Finalai (jei patektų):
- 200 m krūtine - G. Titenis
- 50 m laisvuoju stiliumi - M. Sadauskas, T. Duškinas
- 400 m laisvuoju stiliumi - P. Strazdas
- 100 m kompleksiniu būdu - R. Meilutytė
- 200 m kompleksiniu būdu
- Atranka:
- 100 m laisvuoju stiliumi - M. Sadauskas, P. Strazdas
- 50 m laisvuoju stiliumi - R. Meilutytė
- 100 m kompleksiniu būdu
- Pusfinaliai (jei patektų):
- 100 m laisvuoju stiliumi - M. Sadauskas, P. Strazdas
- 50 m laisvuoju stiliumi - R. Meilutytė
- 100 m kompleksiniu būdu
- Atranka:
- 200 m nugara - D. Rapšys
- 200 m peteliške - P. Strazdas
- Estafetė 4x100 m kombinuotai
- Finalai (jei patektų):
- 100 m laisvuoju stiliumi - M. Sadauskas
- 50 m laisvuoju stiliumi - R. Meilutytė
- 50 m krūtine - G. Titenis
- 200 m nugara - D. Rapšys
- 200 m peteliške - P. Strazdas
- Estafetė 4x100 m kombinuotai
Lietuvos plaukimo lyderiai
Daugiau nei 5 tūkstančius žiūrovų talpinančioje „Duna“ arenoje startuoja beveik visi Lietuvos plaukimo lyderiai - olimpiečiai Rūta Meilutytė (50 ir 100 m krūtine), Danas Rapšys (200 ir 400 m laisvu st. bei estafetėse), Kotryna Teterevkova (50, 100 ir 200 m krūtine), Andrius Šidlauskas (50, 100 ir 200 m krūtine), Tomas Navikonis (100 m laisvu st.
Rūtos Meilutytės pasiekimai
Per Lietuvos plaukimo istoriją pasaulio čempionais trumpajame baseine yra tapę trys sportininkai: R. Meilutytė (2012, 2014 ir 2022 m.), D. Rapšys.
Primename, kad praėjusiame pasaulio čempionate, vykusiame Melburne, Australijoje, Lietuvai atstovavo trys sportininkai - R. Meilutytė, D. Rapšys ir A. Tuomet R. Meilutytė triumfavo 50 m plaukimo krūtine rungtyje, pusfinalyje pasiekdama naują pasaulio rekordą ir finale iškovodama aukso medalį. O D. Rapšys pelnė bronzos medalį, finišuodamas trečias 400 m laisvu st.
Netikėtas R. Meilutytės pasitraukimas iš sporto
„Per plaukimą patyriau gyvenimą, apie kokį kadaise nebūčiau nė pagalvojusi. Turėjau galimybę pamatyti didelę dalį pasaulio, susipažinti ir dirbti su nuostabiais žmonėmis. Tai ypatinga patirtis, ir dabar noriu tą patirtį ir įgytus įgūdžius panaudoti naujoje distancijoje, šį kartą - už baseino ribų. Esu pasiruošusi pradėti naują gyvenimo etapą. Ačiū visiems mane šiame kelyje palaikiusiems, ir ne tik“, - žinią apie pasitraukimą iš didžiojo sporto pranešė R. Meilutytė.
Nors garsiausios Lietuvos plaukikės atsisveikinimas su sportu buvo netikėtas, perkūnu iš giedro dangaus to irgi nepavadinsi. Pastaruoju metu olimpinės čempionės ateitis skendėjo miglose - dėl dopingo taisyklių pažeidimo R. Meilutytei ėmė grėsti diskvalifikacija. Nepaisant jos pasitraukimo iš sporto, dopingo kontrolieriai vis tiek turėtų skelbti savo sankcijas: lietuvei gresia diskvalifikacija nuo 1 iki 2 metų. Galbūt būtent bausmė taps paskutiniu tašku R. Meilutytės karjeroje, bet faktas yra tai, kad ji pakėlė Lietuvos plaukimą į neregėtas aukštumas ir per trumpą savo karjerą sugebėjo atsistoti į vieną gretą su ryškiausiomis mūsų šalies sporto legendomis.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Anot plaukikės, vienam sudėtingiausių sprendimui gyvenime - palikti sportą - ji brendo ilgai: „Iki šiol visą save atidaviau plaukimui. Nuo ankstyvos paauglystės gyvenau šiuo sportu. Dėl įtempto treniruočių režimo atidėjau mokslus, o dabar noriu prie jų sugrįžti. Noriu patirti paprastus dalykus, augti, geriau suprasti save ir mane supantį pasaulį.“
R. Meilutytės karjeros pradžia
Iš tikrųjų į suaugusiųjų pasaulį Rūta įšoko tiesiai iš vaikystės. 2012-ųjų žaidynėse laimėjusi 100 m plaukimą krūtine ji tapo ir jauniausia olimpine čempione Lietuvos istorijoje, ir apskritai jauniausia visų laikų mūsų šalies olimpiete. Kai tarsi iš niekur į elitą Londone išnėrusi R. Meilutytė išgarsėjo visame pasaulyje, apie ją mažai kas žinojo netgi Lietuvoje. Tik specialistai, matydami mergaitės grybšnius baseine, užsimindavo: tokios talentingos plaukikės Lietuva neturėjo nuo Linos Kačiušytės laikų. L. Kačiušytei buvo penkiolika, kai ji tapo planetos čempione ir pirmąsyk pagerino plaukimo pasaulio rekordą. Po dvejų metų, 1980-aisiais, septyniolikametė lietuvė iškovojo olimpinį auksą. Maskvos olimpinės čempionės farvateriu R. Meilutytė pradėjo plaukti ne lietuviškuose baseinuose, o Plimute. Pas tėvą Saulių Meilutį ir du vyresniuosius brolius į Angliją 2010 metais persikėlusią jauną kaunietę ten treniravo britas Jonathanas Ruddas, „Plymouth Leanders“ plaukimo klubo guru. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Turkijoje 2011-aisiais R. Meilutytė pasiuntė žinią būsimosioms varžovėms laimėjusi tris medalius: sidabrą ir bronzą - laisvuoju stiliumi, o auksą - 100 m krūtine. Būtent ši pergalė R. Meilutytei garantavo kelialapį į Londoną.
Olimpinis triumfas Londone
Olimpiniame baseine 2012-ųjų vasarą pakeliui į auksą lietuvė vieną po kitos skandino savo gerokai vyresnes ir labiau patyrusias varžoves. Prisiminkime. 100 m krūtine atrankoje - 1 min. 5,56 sek. ir Lietuvos rekordas. Pusfinalyje - 1 min. 5,21 sek. ir Europos rekordas. Finale - 1 min. 5,47 sek. Kukliai besišypsanti penkiolikametė šviesiaplaukė per kelias dienas Lietuvą pasaulyje išreklamavo taip, kaip iki tol buvo pavykę nebent mūsų šalies krepšinio rinktinei. Po auksinio lietuvės finišo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų laidos visą naktį pradėdavo žinia apie „stebuklingą paauglę“. Kitą rytą susižavėjimo chorą papildė ir didieji laikraščiai. Pati Londono olimpiados didvyrė R. Meilutytė po pergalės negalėjo užmigti iki trečios valandos nakties: „Gavau tiek žinučių, kad kol kas nespėjau atsirinkti, kas ir kur. Sveikino visi - ir pažįstami, ir nepažįstami. Neįsivaizdavau, kad tiek žmonių Lietuvoje mane palaiko. Labai gera.“
R. Meilutytės vaikystė
Olimpinei čempionei iš karto teko mokytis žvaigždės gyvenimo taisyklių. R. Meilutytė atsidūrė po didinamuoju stiklu - visiems rūpėjo: kas ši Auksinė Žuvelė? O jos istorija dramatiška. R. Meilutytė savo apdovanojimais džiaugėsi su tėvu, dviem broliais ir močiute. Apie didžiąsias dukters pergales niekada nesužinojo jos gimdytoja - Rūta neteko motinos būdama vos ketverių. Prieš išvykdama gyventi į Angliją Rūta augo pas močiutę, nes tėvas dirbo užsienyje. S. Meilučio motina Aldona Rūtai ir jos broliams Margiriui bei Mindaugui nuo mažens atstojo 2001-ųjų balandį avarijoje žuvusią jų motiną Ingridą, kuriai tada buvo 34-eri. Artimieji tvirtino, kad plaukikė iš jos paveldėjo nemažai fizinių duomenų. Apie R. Meilutytės vaikystę jos tėvas S. Meilutis yra pasakojęs „Lietuvos rytui“. „Rūta turėjo gimti balandžio pradžioje po Avino ženklu, tačiau gimė anksčiau, nei medikai prognozavo, - kovo 19-ąją, po Žuvų ženklu. Todėl aš ją vadinu žuvyte, turinčia avino charakterį“, - apie jaunėlę kalbėjo tėvas. Nuo vaikystės Rūta pasižymėjo vikrumu ir fizine jėga - augdama su broliais dažnai karstėsi medžiais, judrumu nenusileisdavo berniukams. Apie tai, kad Rūtos kūne glūdi vyriška jėga, vėliau pasakys ir treneris J. Ruddas: „Atletiškumas kartais - genai, kartais - aktyvus gyvenimo būdas, kartais - treniruočių rezultatas. Sudėję visus tris komponentus gauname išskirtinį kūną, kuris daro dalykus, nebūdingus moteriai. Rūta gali atlikti daugiau nei 20 prisitraukimų. Tai unikalu.“ R. Meilutytė užsigrūdino ir dirbdama. Kadangi šeima gyveno nuosavame name, mergaitė močiutei padėdavo tvarkytis - pjaudavo ir kapodavo malkas, kasdavo žemę, grėbdavo lapus. Kai būdama septynerių Rūta pasirodė baseine, jos pirmasis treneris Giedrius Martinionis, išvydęs tvirto sudėjimo mergaitę, tėvui pasakė: „Būtinai leiskite ją į plaukimą - ateis laikas, kai ji taps šalies rekordininke.“ Šie žodžiai išsipildė greitai. Jau 2010-ųjų rudenį 13-metė R. Meilutytė Anglijoje pasiekė du naujus Lietuvos moterų rekordus: 50 m ir 100 m krūtine.
Triumfo tęsinys
Pasitikėjimo R. Meilutytei niekada netrūko. Kai po triumfo Londone plaukikė sėdo vakarieniauti su savo treneriu J. Ruddu, paėmusi aukso medalį į rankas ji pasakė: „Tai - pirmasis.“ „Tai puiki žinia man, kaip treneriui, puiki žinia Lietuvai ir bloga žinia likusiam plaukimo pasauliui“, - tada džiaugėsi J. Ruddas. R. Meilutytė iš svarbiausių varžybų ėmė nuolat plukdyti į Lietuvą naujus medalius. Praėjus tik keturiems mėnesiams po Londono žaidynių pasaulio čempionate trumpajame 25 m baseine Stambule lietuvė vėl driokstelėjo: du aukso medaliai plaukimo krūtine 50 m ir 100 m rungtyse, sidabras plaukiant 100 m kombinuotuoju būdu ir krūva pagerintų rekordų įrodė, kad lietuviškas plaukimo deimantas toliau sėkmingai šlifuojasi. 2013 m. vasara užčiaupė paskutinius skeptikus, vadinusius R. Meilutytę vienadiene žvaigžde. Tuomet 16-os lietuvė planetos pirmenybėse Barselonoje prie 100 m plaukimo krūtine atrankoje pagerinto pasaulio rekordo (1 min. 4,45 sek.) kitą dieną pridėjo aukso medalį. Paskui ji dar pelnė sidabrą perpus trumpesnėje distancijoje, pusfinalyje vėl pagerinusi planetos rekordą (29,48 sek.). Kitas džiaugtųsi, bet R. Meilutytė, kurią finale pralenkė rusė Julija Jefimova, po sidabrinio finišo į drabužinę ėjo susinervinusi. Buvo akivaizdžiai matyti, kad pasaulio čempionė buvo nusitaikiusi į antrą aukso medalį. „Visada yra ką pagerinti“, - tada ištarė R. Meilutytė. Būdama 17-os ji tapo pirmąja ir vienintele plaukike istorijoje, bent sykį laimėjusia tuo metu visus įmanomus svarbiausius tarptautinius jaunimo ir suaugusiųjų plaukimo čempionatus. Per karjerą R. Meilutytė svarbiausiose tarptautinėse varžybose iškovojo 20 aukso, 10 sidabro ir 1 bronzos apdovanojimą. Jai iki šiol priklauso pasaulio rekordas moterų 100 m krūtine rungtyje trumpajame baseine bei Europos rekordai 50 m ir 100 m krūtine distancijose ir ilgajame, ir trumpajame baseine.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Rio de Žaneiro olimpiada
Lūžio momentu ir R. Meilutytės karjeroje, ir gyvenime turbūt galima laikyti 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadą, kurioje ji startavo praėjus metams po nelemto pasivažinėjimo dviračiu - tąsyk plaukikė griuvo ir susilaužė ranką. 2012-aisiais Londone R. Meilutytė verkė iš laimės. Praėjus ketveriems metams Rio de Žaneire plaukikės skruostais vėl riedėjo ašaros. Tiktai šį kartą - nevilties, apmaudo ir pykčio. Olimpinės čempionės titulą 100 m krūtine finale gynusi didžioji Lietuvos sporto viltis į finišą atplaukė toli nuo prizininkių - septinta iš aštuonių. „Aš nežinau, ką sakyti. Nežinau. Manau, ir taip viskas aišku, - po finalo sunkiai žodžius rinko Rūta. - Iš tikrųjų negaliu nieko pasakyti. Nežinau… Atidaviau visas jėgas. Nežinau… Sunku ką nors pasakyti.“ Akyse kaupėsi ašarų vandenynai ir Lietuvos Auksinė Žuvelė veltui kovojo, kad jie neprasiveržtų. Atrodė, kad finale 19-metė lietuvė yrėsi ne per žydrą olimpinio baseino vandenį, o klampioje pelkėje. Jos rezultatas - 1 min. 7,32 sek. - buvo vienas prasčiausių pasirodymų karjeroje. „Galbūt leidau per daug emocijoms užvaldyti. Galbūt prieš išeidama nesijaučiau gerai“, - ištarė Rūta ir nebeišlaikė. Atsitūpė, nusisuko bandydama paslėpti ašaras. Ir graudžiai pravirko.
Skirtumai tarp Londono ir Rio de Žaneiro olimpiadų
Tada labai skaudėjo ne tik Rūtai. Gėlė visai tautai: kodėl taip atsitiko? 2012-aisiais Londone Rūta pati tikėjosi daugiau, nei iš jos laukė Lietuva. 2016-aisiais jau Lietuva laukė labai daug - daugiau, negu galėjo pakelti net ir labai galingi plaukikės pečiai. Nors jau iki starto Londone buvo daugybė dienų alinančių treniruočių, ten dar tuometė paauglė tiesiog žaidė plaukimą. Ji ten plaukė ne tik savo firminius 100 m krūtine, bet ir skirtingus nuotolius laisvuoju stiliumi, kaskart gerindama rezultatus. R. Meilutytės tada visiškai netrikdė, kad šalia plaukia pasaulio čempionės. Tada ji buvo atsipalaidavusi. O Rio de Žaneire ji pati jau buvo čempionė. Ir tada turbūt pirmą sykį Lietuva pamatė, kad Rūta yra ne robotas, o žmogus.
Pertrauka po Rio de Žaneiro
Žema vieta Rio de Žaneiro žaidynėse davė daug peno naujiems apmąstymams. R. Meilutytė keliems mėnesiams dingo iš akiračio, su broliais keliavo po Pietų Ameriką bei Europą ir praleido 2016-ųjų gruodį vykusį pasaulio čempionatą trumpajame baseine. R. Meilutytė į vandenis vėl nėrė tik per Lietuvos pirmenybes, kurios buvo surengtos 2016-ųjų gruodžio viduryje.
Naujas treneris
Per tą laiką olimpinė čempionė apsisprendė nutraukti septynerius metus trukusį bendradarbiavimą su treneriu J. Ruddu ir pradėjo treniruotis Kaune. Nors iš pradžių R. Meilutytė neketino ilgai užsibūti gimtajame mieste, ji greitai rado bendrą kalbą su jai talkinusiu treneriu Pauliumi Andrijausku ir pakeitė planus. „Aš turėjau daug laiko pagalvoti, Plaukimo federacija man suteikė didelį pasirinkimą. Tačiau pradėjusi treniruotis Kaune nusprendžiau, kad noriu būti gimtajame mieste. Galimybės vykti į užsienį nebevilioja, - sakė R. Meilutytė. - Sąlygos „Girstučio“ baseine - nuostabios. Pradėję dirbti su P. Andrijausku tapome gera komanda. Iš pradžių nemaniau, kad ilgai dirbsime kartu, bet puikiai sutariame, todėl norime tęsti. Čia aš jaučiuosi laiminga ne tik kaip plaukikė, bet ir kaip žmogus.“ Vis dėlto R. Meilutytės sprendimas dirbti su P. Andrijausku buvo nevienareikšmis. P. Andrijauskas iki tol treniravo tik vaikus, todėl jo galimybės padėti aukščiausio meistriškumo sportininkei kėlė abejonių.
Depresija
Ir iš tiesų R. Meilutytės rezultatai 2017 metų sezoną nebuvo ypač geri. Nors Lietuvos plaukimo lyderė kovo mėnesį per Lietuvos žiemos čempionatą pasiekė geriausią pasaulio sezono rezultatą plaukdama 50 m krūtine, vėliau užsienyje vykusiuose turnyruose ji vis dažniau atsilikdavo nuo varžovių, kurias anksčiau be vargo aplenkdavo. O 2017-ųjų pasaulio čempionate R. Meilutytei nepavyko iškovoti nė vieno medalio. „Ja dėtas imčiau atostogų ir važiuočiau į Tibeto vienuolyną - paskraidyti su savo drugeliais, pakovoti su savo demonais, - dar po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių siūlė pirmasis R. Meilutytės treneris G. Martinionis. - Reikia susivokti, kas yra kas, nes dabar ją slegia įtampa. Pirmiausia susitvarkyčiau savo mintis, atsipalaiduočiau. Ji turėtų suprasti, kad viską daro sau, o ne Lietuvai plaukia. Ji jau viską atidavė, ir tie dalykai neišnyks. Visi ja didžiuojasi ir turi didžiuotis. Ji dabar turi daryti viską, kad nepalūžtų, nesustotų.“ Nors atrodė, kad R. Meilutytė gali rasti dvasios ramybę ir gyvendama namie, jos vidinė kova buvo daug sudėtingesnė. „Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių man buvo depresija ir su ja kovojau kiekvieną dieną. Tai buvo mūšis. Padedama šeimos ir draugų apsipratau ir jaučiuosi geriau. Tačiau nesu laisva ir turiu dar daug padaryti, kad iš jos išsivaduočiau“, - 2018 metų balandį per interviu plaukimo interneto svetainei swimswam.com prisipažino R. Meilutytė.
Atgimimas Kopenhagoje
Viltis, kad Lietuva gali sulaukti naujo R. Meilutytės proveržio, įsižiebė 2017-ųjų pabaigoje per Europos čempionatą trumpajame baseine. Nors sportininkė prieš šias varžybas dvi savaites nesitreniravo dėl ligos, Kopenhagoje jos grybšniai buvo labai greiti, ir R. Meilutytė, plaukdama 50 m ir 100 m krūtine, iškovojo du aukso medalius. „Kažkur giliai svajojau iškovoti du aukso medalius, bet nesiryžau niekam to garsiai sakyti“, - puikiais rezultatais sunkiai patikėjo pati Europos čempionė.
Treniruotės JAV
Nors rezultatai pagerėjo, Lietuvos plaukimo federacija (LPF) nusprendė, kad R. Meilutytei reikia stipresnės trenerių komandos. 2018-ųjų pradžioje buvo paskelbta, kad LPF nepratęs sutarties su P. Andrijausku, o olimpinė čempionė vyks į Ameriką. Ji iškeliavo į Pietų Kalifornijos universitetą ir pradėjo treniruotis daugybei olimpinių bei pasaulio čempionų padėjusio trenerio Dave’o Salo grupėje. „Akivaizdu, kad sezonas buvo labai sudėtingas. Rezultatais esame patenkinti, tačiau sportininkui svarbiausia turėti komandą, jausti konkurenciją, nuolat pasitikrinti savo jėgas. To užtikrinti negalėjome, todėl atsižvelgdami į Rūtos interesus priėmėme tokį sprendimą“, - paaiškino Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Emilis Vaitkaitis. „Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad negaila. Tačiau stengiamės galvoti, kaip bus geriau pačiai sportininkei. Tikiuosi, kad sprendimas treniruotis JAV pasiteisins. Ten plaukti lengviau. Plaukikams reikia geros komandos ir stabilumo“, - sakė P. Andrijauskas. „Man čia patinka. Nekeliu sau konkrečių tikslų, bet noriu pasiekti geriausius rezultatus ir praplėsti savo patirtį. Kelis mėnesius pratinausi prie naujos programos ir naujo trenerio. Norėčiau čia likti bent iki Tokijo olimpinių žaidynių“, - pernai liepą svetainei swimswam.com apie treniruotes D. Salo grupėje kalbėjo R. Meilutytė.
Signalai apie karjeros pabaigą
Tačiau Londono olimpiados čempionė, kuri pernai ketvirtą kartą buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke, iki trečiųjų jos karjeroje žaidynių nebenuplauks. Šiais metais ji nedalyvavo nė vienose varžybose, o Pietų Kalifornijos universiteto plaukimo treneris D. Salo prakalbo, kad nuo praėjusių metų gruodžio R. Meilutytė nebedalyvavo ir jo grupės treniruotėse. Ši informacija kėlė nepasitikėjimą Lietuvos plaukimo federacijos vadovais, kurie buvo susitikę su R. Meilutyte kovo mėnesį jai grįžus į Kauną pasitikrinti sveikatos. „Galima sakyti, kad viskas galėjo būti daug blogiau, bet dabar ji išvyksta rami ir motyvuota, - prieš porą mėnesių tvirtino LPF prezidentas E. Vaitkaitis. - Buvo įvairių k…
Lietuvos sporto apdovanojimai
Antradienio vakarą, gruodžio 16 d., Vilniuje raudonuoju kilimu žengė geriausi Lietuvos sportininkai. Prestižiniuose Lietuvos sporto apdovanojimuose buvo pagerbti geriausi 2025 metų olimpinio ir paralimpinio sporto atstovai, kuriuose laukė ir artėjančių žiemos olimpinių žaidynių akcentai.
„Lietuvos sporto apdovanojimai - tai ypatinga proga vienoje vietoje suburti visą sporto bendruomenę ir nuoširdžiai padėkoti už atsidavimą, darbą bei pasiekimus. Šiandien pagerbiame pačius ryškiausius sportininkus ir jų trenerius, bet pagarbos ir padėkų nusipelno ir visi, kurie kasdien prisideda prie sporto augimo Lietuvoje - tyliai, kantriai ir su didžiule meile savo darbui. Kartu žvelgiame į kitus metus - su nekantrumu laukiame 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių. Todėl ateinantiems metams visiems linkime įsimintinų žiemos olimpinių žaidynių, jaukių ir ramių artėjančių gražiausių metų švenčių artimiausiųjų apsuptyje“, - sakė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
„Sveikinimai visiems laureatams ir nominantams. Jūs dar kartą parodėte ir įrodėte, kokie stiprūs, kovingi ir profesionalūs esate. Jūsų pasiekimai motyvuoja ir įkvepia. Šie metai ne vienam iš paralimpiečių ir trenerių atnešė nelengvų išbandymų, bet jūs nesustojote, nenuleidote rankų ir drąsiai žengėte į priekį. Taip kiekvieną dieną jūs tampate pavyzdžiais kitiems ir dar kartą visiems primenate, jog ryžtas ir nuolatinis sunkus darbas yra svarbiausia. Džiaugiuosi šia tradicija paralimpiečius apdovanoti kartu su olimpiečiais. Tai neša svarbią žinutę - visi mes lygūs“, - sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius.
Sportininkams renginio metu sveikinimo kalbą tarė Lietuvos premjerė Inga Ruginienė. Pasveikinti laureatų į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ susirinko gausi sporto bendruomenė - ne tik atletai, jų komandos nariai, sporto federacijų nariai, bet ir švietimo, mokslo, kultūros atstovai, politikai, diplomatai, meno pasaulio atstovai. Šventinį vakarą buvo patikėta vesti 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiančiam Sauliui Ambrulevičiui ir laidų vedėjai Eglei Kernagytei. Renginyje skambėjo Evgenyos Redko, Giedrės Kilčiauskienės, Dainoto Varno, Kastyčio Kerbedžio dainos, dainavo ansamblio „Lietuva“ choristai.
#
tags: #pasaulio #plaukimo #cempionate #trumpajame #baseine