Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sporto šaka, tai nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos įvykius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant šių dienų pasiekimais. Aptarsime jų karjerą, stilių ir indėlį į krepšinio vystymąsi bei populiarumą Lietuvoje ir už jos ribų.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
Taip pat skaitykite: Trenerių indėlis į jaunimo krepšinį
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Feliksas Kriaučiūnas
Feliksas Kriaučiūnas - tai žmogus, kuris 1935-aisiais pradėjo mokyti lietuvius krepšinio pradmenų ir paslapčių. Treneris, žaidėjas ir komandos kapitonas - tokias pareigas užėmė F.Kriaučiūnas 1937 ir 1939 metų Europos čempionatuose, kuriuose Lietuvos rinktinė nuskynė aukso medalius. 1938-aisiais F.Kriaučiūnas treniravo ir Lietuvos moterų rinktinę pirmajame istorijoje Senojo Žemyno čempionate, kur iškovojo sidabrą.
Pranas Lubinas
Pranas Lubinas - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris,.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Vytautas Kulakauskas
Vytautas Kulakauskas (1952, 1953, 1956).
Stepas Butautas
Stepas Butautas - 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
Justinas Lagunavičius
Justinas Lagunavičius - 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
Kazys Petkevičius
Kazys Petkevičius - Europos krepšinio čempionatų aukso (1947, 1953) ir bronzos (1955) medalininkas. 1952 ir 1956 m.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Stanislovas Stonkus
Stanislovas Stonkus - 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių vicečempionas, 1957 m.
Modestas Paulauskas
Modestas Paulauskas - Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos (1968) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (1970), Europos čempionato bronzos medalininkas (1973).
Sergejus Jovaiša
Sergejus Jovaiša - Pasaulio čempionas (1982), Europos čempionas (1981, 1985), dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas (1980, 1992).
Valdemaras Chomičius
Valdemaras Chomičius - Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1979, 1985) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992). Europos čempionato sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1983, 1987) medalių laimėtojas.
Rimas Kurtinaitis
Rimas Kurtinaitis - Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionato sidabro (1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Vienintelis lietuvis, dalyvavęs NBA „Visų žvaigždžių“ snaiperių konkurse (1989 metais gavo specialų kvietimą).
Arvydas Romas Sabonis
Arvydas Romas Sabonis - Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas. Taip pat Europos čempionatų sidabro (1995) ir bronzos (1983, 1989) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojas (1986), olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (1992, 1996). Išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus. Įsteigė savo vardo mokyklą, kuri išugdė dešimtis Lietuvos rinktinių narių.
Šarūnas Marčiulionis
Šarūnas Marčiulionis - Olimpinių žaidynių čempionas (1988), bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionatų sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Pirmasis lietuvis ir pirmasis iš buvusios SSRS, žaidęs NBA. Įkūrė savo vardo mokyklą, išugdžiusią dešimtis Lietuvos rinktinių narių. Įsteigė LKL ir ilgą laiką buvo jos prezidentas.
Nepriklausomybės Atkūrimas Ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo.
1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžes į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Vladas Garastas
Vladas Garastas - nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos. 1979-1989 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris, su kuriuo iškovojo tris SSRS čempionų titulus (1985-1987).
Gintaras Einikis
Gintaras Einikis - 1992, 1996, 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas ir 1995 m.
Arūnas Visockas
Arūnas Visockas - 1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas bei 1995 m.
Artūras Karnišovas
Artūras Karnišovas - 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas bei 1995 m.
Darius Lukminas
Darius Lukminas - 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 1995 m.
Mindaugas Žukauskas
Mindaugas Žukauskas - 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas.
Jonas Kazlauskas
Jonas Kazlauskas - 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“. 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas,.
Saulius Štombergas
Saulius Štombergas - 1995 metų Europos vicečempionas, 2003 metų Europos čempionas ir 1996, 2000 metų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
Tomas Masiulis
Tomas Masiulis - 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas,.
Eurelijus Žukauskas
Eurelijus Žukauskas - 1996, 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas.
Darius Maskoliūnas
Darius Maskoliūnas - 2000 m. Sidnėjaus Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas,.
Dainius Adomaitis
Dainius Adomaitis - 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas,.
Ramūnas Šiškauskas
Ramūnas Šiškauskas - 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 2003 m. Europos čempionas bei 2007 m.
Naujas Tūkstantmetis Ir Naujos Pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003-2006 metai Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2007-2011 metai. Atgimimas. Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams.
Antanas Sireika
Antanas Sireika - 2003 metų Europos čempionas. Tai yra ryškiausias įrašas 65-erių specialisto karjeroje. Tai vienintelis Lietuvos krepšininkų aukso medalis prestižiniuose turnyruose po Nepriklausomybės atgavimo. Dabar „Šiaulių“ ekipai diriguojantis A.Sireika triskart karjeroje yra tapęs ir LKL čempionu, kuomet vadovavo Kauno „Žalgiriui“.
Kšyštof Lavrinovič
Kšyštof Lavrinovič - 2003 metų Europos čempionas, 2007 m. Europos čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m.
Arvydas Macijauskas
Arvydas Macijauskas - 2003 m.
Jonas Mačiulis
Jonas Mačiulis - 2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m., 2015 m.
Linas Kleiza
Linas Kleiza - 2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m.
Paulius Jankūnas
Paulius Jankūnas - 2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2015 m.
Robertas Javtokas
Robertas Javtokas - 2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m., 2015 m.
Simas Jasaitis
Simas Jasaitis - 2007 m. Europos čempionato ir 2010 m.
Darjuš Lavrinovič
Darjuš Lavrinovič - 2007 m. Europos pirmenybių bronzos medalininkas ir 2013 m.
Mantas Kalnietis
Mantas Kalnietis - 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas, 2013 ir 2015 m.