Rankinis - tai dinamiškas ir azartiškas komandinis sportas, kuriame susitinka dvi komandos, siekiančios pelnyti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus. Šis žaidimas, pasižymintis greitu tempu, jėgos ir strategijos deriniu, yra populiarus visame pasaulyje, o ypač Europoje. Lietuvoje rankinis taip pat turi gilias tradicijas ir yra viena iš mėgstamiausių sporto šakų, dovanojusi šaliai ne vieną skambią pergalę tarptautinėse arenose.
Rankinio istorija: nuo ištakų iki šių dienų
Šiuolaikinio rankinio ištakos siekia XIX amžiaus pabaigą. 1898 metais Danijos miesto Ordrupo gimnazijos mokytojas Holgeris Nielsenas, siekdamas paįvairinti kūno kultūros pamokas, sukūrė naują žaidimą su kamuoliu, kuris buvo žaidžiamas rankomis. Tai buvo pirmieji žingsniai link to, ką šiandien vadiname rankiniu.
XX amžiaus pradžioje susiformavo ir pirmosios taisyklės, kurios, tiesa, gerokai skyrėsi nuo dabartinių: komandas sudarė po vienuolika žaidėjų, o aikštė buvo kur kas didesnė. Svarbus postūmis rankinio raidai buvo 1928 metais Amsterdame įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (IAHF). Jau 1936 metais rankinis debiutavo Berlyno olimpinėse žaidynėse, tiesa, tuomet dar buvo žaidžiamas lauko rankinis.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais, Kopenhagoje buvo įkurta nauja Tarptautinė rankinio federacija (IHF), kuri ėmėsi reformuoti taisykles. Buvo sumažintas žaidėjų skaičius iki septynių, aikštės matmenys pritaikyti salėms, o pats žaidimas tapo kur kas dinamiškesnis ir patrauklesnis žiūrovams. Nuo 1966 metų lauko rankinio pasaulio čempionatai neberengiami, o salės rankinis tapo dominuojančia šios sporto šakos forma.
Rankinio kelias Lietuvoje
Lietuvoje rankinis taip pat turi turtingą istoriją. Pirmasis rankinio turnyras buvo surengtas 1927 metais Klaipėdoje, o 1931 metais Mykolas Paura išleido pirmąsias rankinio taisykles lietuvių kalba, pavadindamas žaidimą „rankasvydžiu". Lietuvos rankinio klubai greitai išsikovojo pripažinimą ir Sovietų Sąjungos mastu. Legendinė Kauno „Žalgirio" moterų komanda net keturis kartus tapo SSRS čempione (1957, 1960, 1966, 1967 m.), iškovojo SSRS taurę (1978 m.) ir du kartus triumfavo Europos taurės turnyre (1967, 1968 m.). Vyrų rankinyje taip pat netrūko pergalių: Kauno „Atletas" 1963 metais tapo SSRS čempionu, o Kauno „Granitas" 1987 metais iškovojo prestižinę IHF taurę.
Taip pat skaitykite: Futbolo kamuolio paveikslėliai vaikų kambariams
Atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais buvo įkurta Lietuvos rankinio federacija, kuri 1992 metais tapo pilnateise IHF nare.
Pagrindinės rankinio taisyklės ir aikštės išmatavimai
Rankinis žaidžiamas stačiakampėje 40 metrų ilgio ir 20 metrų pločio aikštelėje. Kiekvienoje komandoje vienu metu žaidžia septyni žaidėjai: šeši aikštės žaidėjai ir vienas vartininkas. Rungtynes sudaro du kėliniai po 30 minučių su 10 minučių pertrauka tarp jų.
Žaidėjai gali varytis kamuolį, perduoti jį komandos draugams ir mesti į vartus. Tačiau yra keletas svarbių apribojimų: žaidėjas negali laikyti kamuolio ilgiau nei tris sekundes ir negali žengti su juo daugiau nei trijų žingsnių. Po trijų žingsnių žaidėjas privalo atlikti metimą, perdavimą arba pradėti varytis kamuolį. Puolančios komandos žaidėjai negali užminti ant 6 metrų linijos, žyminčios vartininko aikštelę. Metimai į vartus dažniausiai atliekami iš už šios linijos arba pašokus virš jos.
Kaip minėta, standartinė rankinio aikštelė yra 40x20 metrų dydžio. Svarbiausios linijos aikštelėje yra vartų linija, 6 metrų linija (vartininko aikštelė), 7 metrų linija (baudinio metimo vieta) ir 9 metrų linija (laisvo metimo linija).
Rankinio inventorius: kamuolys ir apranga
Rankinio kamuolys yra pagamintas iš odos arba sintetinės medžiagos. Jo dydis ir svoris skiriasi priklausomai nuo žaidėjų amžiaus ir lyties. Vyrų kamuolys yra didesnis ir sunkesnis (apie 18,5-19 cm skersmens ir 450 g svorio), o moterų - mažesnis ir lengvesnis (17,2-17,8 cm skersmens ir 350 g svorio).
Taip pat skaitykite: Spalvinimas ir menas sporto dienoje
Žaidėjų apranga susideda iš marškinėlių, šortų, kojinių ir sportinių batelių. Vartininkų apranga skiriasi nuo aikštės žaidėjų, kad būtų lengviau juos atskirti.
Rankinio populiarumas pasaulyje ir Lietuvoje
Rankinis yra ypač populiarus Europoje, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Danija, Švedija, Norvegija, Kroatija ir Vengrija. Šiose šalyse nacionaliniai čempionatai pritraukia tūkstančius žiūrovų, o rankininkai yra tikros sporto žvaigždės.
Lietuvoje rankinis taip pat turi ištikimų gerbėjų būrį. Nors populiarumu jis galbūt ir nusileidžia krepšiniui, tačiau Lietuvos rankinio lyga (LRL) ir Lietuvos moterų rankinio lyga (LMRL) reguliariai vykdo čempionatus, kuriuose kovoja stipriausi šalies klubai.
Kauno rajono „Cascada-HC Garliava SC“ komandai nepavyko žengti į finalo ketvertą Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurės turnyro ketvirtfinalyje. Dėl vietos tarp keturių stipriausių turnyro komandų garliavietės varžėsi su Panevėžio „HC Kova-PSC/RSSG“ ekipa.
Vakar Kauno r. „SC-Garliava" rankininkai sužaidė atidėtas Lietuvos vyrų I lygos rungtynes ir savo aikštėje užtikrintai 38:18 (19:5) įveikė Pasvalio „Pieno žvaigždės" SM komandą.
Taip pat skaitykite: Vaikų sporto svarba
Garliavoje baigėsi dviejų dienų tarptautinis rankinio turnyras, subūręs jaunimo, meistrų ir veteranų komandas iš įvairių Lietuvos miestų bei Latvijos. Turnyras ne tik įprasmintas sportine kova, bet ir pagerbė rankinio tradicijas kūrusius trenerius Violetą Šniurevičienę ir Vytautą Griškevičių.
Lapkričio 26 d. Kauno rajono „SC-Garliava“ jaunimo vaikinų komanda sužaidė pirmąsias Olimpinio čempiono Valdemaro Novickio taurės U18 ketvirtfinalio rungtynes išvykoje Panevėžyje. Susitikimas baigėsi užtikrinta pergale - 27:21 (15:8).
Sekmadienį Garliavoje sužaistos Lietuvos vyrų rankinio Mažosios taurės atsakomosios rungtynės, kuriose Kauno rajono sporto centro komanda susitiko su RK „Šiauliai“ ekipa. Mūsiškiai po atkaklios ir emocionalios kovos iškovojo pergalę rezultatu 34:28 (14:14), kuri užtikrino vietą pusfinalyje.
Garliavoje pastaruosius du sekmadienius vyko dvejos Lietuvos moterų 1 lygos rungtynės, kuriose Kauno rajono sporto centro rankinio komanda pademonstravo kovingumą ir aukštą žaidimo lygį.
Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, uostamiestyje 31:24 įveikę Kauno „Granitą-Karį“, žengė pirmą žingsnį į Baltijos rankinio lygos (BRL) pirmenybių pusfinalį. Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, Lietuvos vyrų rankinio taurės turnyro finale žaidę šeštus metus iš eilės, nutraukė keistą tradiciją. Lietuvos vyrų rankinio taurės turnyre pasikartos praėjusių metų finalas. Kaip 2021-aisiais, jame kausis Klaipėdos „Dragūnas“ ir Kauno „Granitas-Karys“.
Uostamiesčio „Viesulo-Dragūno“ žaidėjos pusfinalyje 27:39 pralaimėjusios Vilniaus „Eglės“ septynetukui, nepateko į Lietuvos moterų rankinio taurės turnyro finalą. „Dragūno“ ekipa, Klaipėdoje 38:27 įveikusi Ariukulos „Raasiku-Mistros“ klubą iš Estijos, įsirašė aštuntą pergalę Baltijos rankinio lygos (BRL) čempionate.
Lietuvos moterų rankinio rinktinė šeštadienį, 16 val., Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žais antrąsias 2022 metų Europos čempionato atrankos rungtynes. Į Vokietiją išlėkė „Dragūne“ užaugęs L. Lietuvos vaikinų iki 17 metų rankinio čempionato finalinės kovos vyko uostamiestyje.
Legendiniai rankininkai
Pasaulio rankinio istorijoje yra daugybė legendinių žaidėjų, palikusių ryškų pėdsaką. Prancūzas Nikola Karabatićius, dukart olimpinis, keturiskart pasaulio ir triskart Europos čempionas, daugelio laikomas vienu geriausių visų laikų rankininku. Danas Mikkelis Hansenas, pasižymintis neįtikėtinu metimu, taip pat yra iškovojęs visus svarbiausius titulus. Kroatas Ivano Balićius, garsėjęs savo kūrybiškumu ir žaidimo vizija, dukart buvo išrinktas geriausiu pasaulio rankininku. Moterų rankinyje taip pat netrūksta legendų.
Lietuva taip pat gali didžiuotis savo rankininkais. Sovietmečiu olimpinėmis čempionėmis tapo Aldona Česaitytė-Nenėnienė ir Sigita Mažeikaitė-Strečen. Voldemaras Novickis ir Raimondas Valuckas su SSRS rinktine tapo olimpiniais čempionais 1988 metais Seule. Jau nepriklausomos Lietuvos laikais ryškiausiai žibėjo Gintaras Savukynas, Almantas Savonis, o pastaraisiais metais geriausiais Lietuvos rankininkais ne kartą buvo renkami Aidenas Malašinskas ir Karolis Antanavičius.
Kaip pradėti žaisti rankinį Lietuvoje
Norintiems pradėti žaisti rankinį Lietuvoje yra kelios galimybės. Daugelyje didžiųjų miestų veikia sporto mokyklos ir rankinio klubai, kurie priima vaikus ir jaunimą į treniruotes. Pavyzdžiui, Kauno sporto mokykla „Gaja", Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio ir kitų miestų sporto centrai turi rankinio skyrius. Suaugusieji, norintys išbandyti rankinį, gali ieškoti mėgėjų komandų arba kreiptis į rankinio klubus. Lietuvos rankinio federacijos (LRF) interneto svetainėje (www.rankinis.lt) galima rasti visų oficialių Lietuvos rankinio klubų sąrašą ir kontaktinę informaciją.
Paplūdimio rankinis - sparčiai populiarėjanti atmaina
Nors paplūdimio rankinis Lietuvoje dar tik skinasi kelią į populiarių sporto šakų gretas, jau turime kuo džiaugtis - paplūdimio U18 merginų rankinio rinktinė kasmet vis geriau pasirodo Europos jaunių čempionatuose. Šios rinktinės narės jau pasiruošusios dalyvauti moterų čempionate.
Pasak Klaido Janeikos, nors salės ir paplūdimio rankinis yra giminingos sporto šakos, tarp jų nemažai skirtumų. „Kadangi nuo smėlio nepavyktų atmušti tradicinio rankinio kamuolio, paplūdimio rankinio kamuolys taip pat skiriasi. Be abejo, mažesnė ir komandos sudėtis. Ekipą sudaro iki dešimties žaidėjų, kurių žaidimas ir keitimas - ypač intensyvus. Pasak K. „Žaidžiant paplūdimio rankinį antrasis kėlinys pradedamas rezultatu 0:0. Antrąjį kėlinį laimėjus pirmajame nugalėtai komandai, rezultatas tampa 1:1 Jeigu abi komandos laimi po vieną kėlinį ir rezultatas būna 1:1, tuomet rengiama baudinių serija. Abi komandos atlieka po penkis metimus. Laimi ta komanda, kuri pelno daugiausiai įvarčių. Tokios taisyklės labiau motyvuoja žaidėjus stengtis. „Pavyzdžiui, jeigu žaidėjas, prieš įmesdamas kamuolį į vartus, padaro 360 laipsnių apsisukimą ore atsispirdamas nuo dviejų kojų, skiriami du taškai. Taigi šiame žaidime galima išvysti įvairių efektyvių elementų, tokių kaip šuoliukai, suktukai ir panašūs“, - pasakojo K. Be to, kadangi paplūdimio rankinio aikštelė yra dvigubai mažesnė nei salės - vos 27×12 m, žaidimas greitas ir kovingas. „Mūsų rinktinė jau trejus metus dalyvauja savo amžiaus grupės Europos čempionatuose. Deja, tik kartą merginoms pavyko patekti į aštuntuką. Tačiau šios 2000-2001 m. gimusios merginos jau pribrendo atstovauti Lietuvai moterų Europos čempionate, tad šiemet, K. „Tikimės užauginti dar dvi stiprias rinktines, tačiau tą sunku padaryti, kai šaltuoju periodu neturime kur treniruotis: valstybinės bazės neatitinka reikalavimų, o privačiose neleidžiama iš tinklinio aikštelės pašalinti tinklui pakabinti skirtų stulpų, - paaiškina pašnekovas. Pasak K. Janeikos, yra daug vilčių, kad 2024 m. Paplūdimio rankinio taisyklės buvo sukurtos 1992 m. Italijoje. 2002 m. surengtas pirmasis Europos čempionatas, vėliau pradėti rengti ir pasaulio čempionatai.
Rankinio šeimos tradicijos Pasvalyje
„Mano nervai per silpni, kad sugebėčiau vadovauti komandai“, - juokdamasis aiškina stipriausios šalies „Granito“ rankinio komandos žaidėjas Marius Kairys. Ar neišsitars? Juk jo senelis Laimonas Daugis, pradėjęs rankinio mokytis iš popieriaus, irgi nežinojo, kas iš to išeis. Dėdė irgi gal taip pradėjo, mama tai išvis ilgai spardėsi… Bet visi tapo rankinio treneriais.
Prieš 50 metų Pasvalyje prasidėjo rankinio epopėja. Treneris suformavo merginų rankinio komandą „Eglutė“ ir jos žaidėjos ėmė skinti laurus ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos sporto aikštelėse. Dabar 76 metų L.Daugis prisipažįsta, kad jį uždegė tuomet į madą atėjusi ši sporto šaka. Pirmiausia šia bacila vyras sugebėjo užkrėsti savo jaunesnįjį brolį Arvydą, o vėliau ir tris savo vaikus bei anūką.
L.Daugio gimtinė visai netoliese - Biržų rajone. Vaikis iš Pučiakalnės kaimo lankė Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą. „Kai 1963 metais Kauno „Granito“ rankininkai tapo Sovietų Sąjungos čempionais, ši sporto šaka Lietuvoje iškart išpopuliarėjo. Provincijos jaunimui tai buvo lyg koks stebuklas. Gavę žaidimo taisykles, žūtbūt norėjome pramokti šio žaidimo. Kadangi specialistų nebuvo, tai pats ėmiausi trenerio vaidmens.
Baigęs mokslus Biržuose, L.Daugis išvyko studijuoti į tuometį Kauno kūno kultūros institutą. Jo stiprioji pusė jau buvo rankinis. „Jau pirmaisiais darbo metais subūriau vaikinų ir merginų rankinio komandas. Tada iš tokios kaimo sporto ir kultūros draugijos „Nemunas“ atstovų sulaukiau patarimo nesiblaškyti tarp jaunuolių, treniruoti tik mergaites. Valdžia tikino, kad merginos yra daug perspektyvesnės ir su jų komanda daugiau pasieksiu. Merginų komanda gavo su Pasvaliu nieko bendro neturinčios Nemuno upės pavadinimą. Pasvalietės „Nemuno“ komandos garbę gynė kone 7 metus. Tada sostinės valdžia, matydama pasvaliečių veržlumą bei įdirbį, sumąstė naują variantą. Tuo metu Vilniuje jau buvo garsi merginų rankinio komanda „Eglė“, tad buvo nutarta Pasvalyje ruošti joms pamainą. Pasinėręs į praeities atsiminimus, treneris pakiliai papasakojo ir apie didžiausią staigmeną. 1974 metais Sovietų Sąjungos jaunių pirmenybėse pasvalietės iškovojo antrą vietą. Bet ir tai ne viskas - Sovietų Sąjungos kaimo draugijų čempionate „Eglutės“ žaidėjos tapo čempionėmis!
Paklaustas, ar gimtieji Biržai nebandė jo persivilioti atgal, treneris nusijuokęs atsakė: „Tuo metu Biržuose klestėjo krepšinis. Kas lieka vaikams, kai jų tėvas užsidegęs savo aistra? „Paradoksas - mano žmona dirbo darželyje, tačiau vaikų į jį neleidome. Amžinas tėvo užimtumas nepatiko jo dukrai Gintai. Vidurinę mokyklą baigusią atžalą tėvas įkalbinėjo pabandyti imtis trenerės darbo, bet ta - nė už ką! Nenori ji parduoti gyvenimo vienai sporto šakai, apžavėjusiai ir tėvą, ir brolį, ir dėdę. „Svarsčiau - jei subursiu komandą, tai visą laiką turėsiu jai ir skirti. Juk svajojau ištekėti ir turėti vaikų. Nenorėjau būti tokia mama, kuri retai būna namuose, todėl bėgau kuo toliau - pasirinkau maisto prekių vadybos specialybę. Šiam apsisprendimui didelės įtakos turėjo brolio Aivaro, tuomet jau spėjusio išgarsėti ne vien Lietuvoje, staigi mirtis. A.Daugio auklėtinės, rankinio klubo „Svalia“ rankininkės, ne kartą tapo šalies čempionatų prizininkėmis. „Trenerės darbas iš pradžių buvo labai sunkus. Kadangi dvidešimt metų žaidžiau rankinį, į auklėtines žiūrėjau iš žaidėjos pozicijos. Supratau, kad jaunimas keičiasi, tad teko keistis ir man. Moteris prisiminė laikus, kai į rankinio turnyrus sportininkės išvykdavo dviem savaitėms. „Nebuvo savaitgalio, kad nevyktume į varžybas. Kai išvažiuodavome ilgesniam laikui, pasiimdavome ir krepšius su mokslo knygomis. Kartu su mumis vykdavo ir mokytojas. Trenerė džiaugiasi, kad Pasvalyje dar yra rankinį žaisti norinčių jaunųjų sportininkų. G.Kairienė jau pripažįsta, kad rankinis tapo šeimos profesija. Tačiau yra ir kitų profesijų, būdingų tik jų šeimai. M.Kairys prisiminė, kad vaikystę leido kartu su savo seneliu L.Daugiu. „Dar buvau pradinukas, kai senelio brolis Arvydas pasiūlė susikviesti draugų ir suburti komandą. Šio pasiūlymo ėmiausi labai entuziastingai. „Senelis man yra autoritetas. Dėl epidemijos matomės retai, tačiau mažiausiai tris kartus per savaitę kalbamės telefonu. Patarimų jis man nedalina, nes kiekvienas treneris turi savo filosofiją, ji kitam gal ir netiktų. Greitai 27-ąjį gimtadienį švęsiantis rankininkas yra įsitikinęs, kad išmokus žaisti rankinį kitos sporto šakos iškart paklūsta. Jis teigė, kad šiuolaikinis rankinis yra labai greitas bei agresyvus žaidimas.
tags: #paveiksleliai #apie #sporto #saka #rankini