Įvadas
Lietuvos sporto universitetas (LSU) - aukštoji mokykla, turinti ilgą ir turtingą istoriją, įsitvirtinusi kaip kūno kultūros, sporto ir sveikatos mokslų lyderė Lietuvoje. Nuo pat įkūrimo LSU siekia rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius sėkmingai dirbti sporto, rekreacijos, ugdymo ir sveikatos priežiūros srityse. Šiame straipsnyje aptariama LSU istorija, struktūra, studijų programos, dėstytojai, absolventai ir mokslinė veikla.
Istorija ir Raida
LSU ištakos siekia 1934 m. spalio 10 d., kai buvo įkurti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Šie kursai tapo pirmuoju žingsniu link aukštojo kūno kultūros išsilavinimo Lietuvoje. AKKK tikslas buvo rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus. Deja, 1938 m. AKKK buvo uždaryti, o jų funkcija perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., buvo įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), kuris vėliau, 1990 m., pervadintas į Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI), 1999 m. - į Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA), o 2012 m. - į Lietuvos sporto universitetą (LSU). Šie pavadinimų pokyčiai atspindi institucijos evoliuciją ir plėtrą, reaguojant į besikeičiančius visuomenės poreikius ir mokslo pažangą.
Struktūra ir Studijų Programos
LSU siūlo įvairias studijų programas, apimančias kūno kultūrą, sportą, kineziterapiją, sveikatos ugdymą, taikomąją kūno kultūrą, sporto vadybą ir turizmą. Universitete veikia du fakultetai: Sporto edukologijos ir Sporto biomedicinos. Taip pat yra keturios katedros, trys mokslo laboratorijos, vienas mokslo centras ir vienas tęstinių studijų centras.
2012 m. LSU siūlė 19 studijų programų: 8 pirmosios pakopos (bakalauro), 9 magistrantūros ir 2 doktorantūros. Tai rodo universiteto įsipareigojimą užtikrinti platų ir gilų išsilavinimą įvairiose sporto ir sveikatos srityse.
Taip pat skaitykite: LSU „Outlook 365“ naudojimas
Nuo 1992 m. LSU įsteigta edukologijos, o nuo 1993 m. - biologijos doktorantūra, suteikiant teisę gintis daktaro disertacijas. 2011 m. įsteigta bendra edukologijos krypties doktorantūra su Lietuvos edukologijos, Kauno technologijos ir Šiaulių universitetais bei bendra biologijos krypties doktorantūra su Tartu universitetu (Estija). Tai pabrėžia LSU bendradarbiavimą su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir siekį plėtoti mokslinius tyrimus.
Dėstytojai ir Garbės Atstovai
LSU gali didžiuotis savo dėstytojų korpusu, kurį sudaro žymūs mokslininkai, treneriai ir sporto specialistai. Tarp jų - K. Dineika, V. Augustauskas, S. Šačkus, V. Kišonas, profesoriai J. Palaima, J. Kuprys, J. Ivaškevičienė, V. Stakionienė, A. Skarbalius, J. Poderys, K. Kardelis, A. Skurvydas, S. Stonkus, A. Čepulėnas, A. Gailiūnienė, K. Miškinis, A. Stasiulis, J. Jaščaninas, R. Malinauskas, J. E. Grinienė, K. Muckus, docentai J. Tiknienė, K. Labanauskas, V. Železniakienė, Č. Vaišvila, Z. Gobikas, V. Griešnovas, A. Vietrinas, A. Karkauskas, A. Zutkis, L. Pranckevičius, V. Jankus, L. Aleksandravičius, J. Subačius, A. Barisas, V. Juzumas, V. Kontvainis, B. Kuprienė, Z. Šveikauskas, A. Kaminskas, M. Korienė, J. Skirius, E. Paulauskienė, J. Kasiulis, S. Butautas, L. Makauskas, A. Šocikas, A. Kunca, J. Lagunavičius, A. Klimkevičius, G. Stasiulevičius, A. Čižauskas, S. Dulinskas, Č. Garbaliauskas, O. Gasparkienė, G. Girdauskas, B. Statkevičienė, R. Mažeikienė, R. Adomaitienė, A. Grūnovas, A. Stanislovaitis, V. Volbekienė, E. Puišienė, J. Daniševičius, J. Labutis. Taip pat svarbų indėlį į universiteto veiklą įnešė treneriai: A. Arlauskas, L. Puskunigis, A. Briedytė-Lagunavičienė, V. Butkus (lengvoji atletika), A. Jakubauskas (biatlonas), K. Petkevičius, V. Sercevičius, Z. Sabulis, G. Sviderskaitė (krepšinis), A. Mickus (ledo ritulys), V. Bogušas (stalo tenisas), J.
LSU suteikia garbės daktaro vardus asmenims, reikšmingai prisidėjusiems prie sporto ir mokslo plėtros. Tarp jų - profesorius H. Aksmanas (Axmann, Vokietija; 1993), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas A. Poviliūnas (2000), Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas V. Garastas (2003), Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus (2004), profesorius H. van Kopenolė (Coppenolle, Belgija; 2004), Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Ž. Rogas (J. Rogge; 2005), Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) prezidentas Dž. Kilianas (G. E. Killian; Jungtinės Amerikos Valstijos, 2007), Marguette universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) profesorius D. Noimanas (Neumann; 2007), to paties universiteto profesorius G. Simoneu (Simoneau; 2007), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius E. J. Burokas (2008), profesorius A. K. Haknis (A. C. Hakney, Jungtinės Amerikos Valstijos, 2008), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius A. Raslanas (2009), Lietuvos edukologijos universiteto profesorius J. Skernevičius (2009), Lietuvos golfo federacijos valdybos narys V. Motiejūnas (2010), Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) prezidentas A. Gvaltjeris (Gualtieri, Italija, 2010), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas E. Skrabulis (2010), Europos lengvosios atletikos federacijos ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos Techninio komiteto tarybos narys V.
LSU taip pat pagerbia iškilius dėstytojus, suteikdamas garbės profesoriaus vardą. Šį vardą yra pelniusios profesorės V. Stakionienė ir J. Ivaškevičienė (Lietuvos kūno kultūros institutas, 1993), Tartu (Estija) universiteto profesorius A. Viru (2004), profesorius G. Hocholoušekas (Chocholouschek, Vokietija; 2004), profesorius P.
Daugelis LSU dėstytojų aktyviai dalyvauja sporto organizacijų veikloje, užimdami svarbius postus Lietuvos sporto šakų federacijose. Tarp jų - S. Stonkus (krepšinio, 1961-1971, 1979-1983, 1990-1994), Č. Garbaliauskas (Lietuvos studentų sporto asociacijos, nuo 1990), G. Stasiulevičius (rankinio, 1991-1996), A. Barisas (baidarių ir kanojų, 1992-2004), I.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kiti LSU dėstytojai yra tarptautinių sporto organizacijų vykdomųjų komitetų nariai, tokie kaip G. Stasiulevičius (Europos rankinio federacijos, EHF, 1991-1996), Č.
Absolventai ir Jų Pasiekimai
LSU parengė daugiau kaip 14 000 absolventų, kurie sėkmingai dirba įvairiose sporto ir sveikatos srityse. 1984 m. buvo įteiktas 5000-asis diplomas V. Danilevičiui, o 2003 m. - 10 000-asis - Ž. Vaičiulytei.
Tarp LSU absolventų yra 64 olimpinių žaidynių dalyviai, iš jų 28 olimpiniai čempionai ir prizininkai. Tai rodo universiteto indėlį į Lietuvos sporto aukštumas. Žymesni olimpiečiai:
- Plaukikai: B. Užkuraitytė-Statkevičienė (1972, 16 vieta), D. Želvienė (1996, 31 vieta), M. Špokas (1996, 28 vieta), M. Packevičius (2000, 16 vieta), S. Binevičius (2000, 16 vieta, 2004, 11 vieta).
- Boksininkai: A. Šocikas (1952, 8-16 vieta), V. Karpačiauskas (1996, 9-16 vieta).
- Lengvaatlečiai: J. Putinienė (1980, 11 vieta), V. Kidykas (1988, 13 vieta, 1992, 15 vieta, 2000, 30 vieta), T. Nekrašaitė (1992, 18 vieta), P. Fedorenko (1996, 70 vieta), V. Kazlauskas (1996, 44 vieta), S. Kleiza (1996, 30 vieta, 2000, 28 vieta), S. Milušauskaitė (1996, 37 vieta, 2000, 31 vieta, 2004, 23 vieta), R. Ramanauskaitė (1996, 22 vieta, 2000, 13 vieta, 2004, 31 vieta), I. Juodeškienė (2000, 29 vieta, 2004, 63 vieta), A. Jurkšas (2000, 29 vieta), M. Norbutas (2004, 40 vieta).
- Irkluotojai: R. Ribinskaitė (1988, 9 vieta), S. Kučinskas ir J. Narmontas (1998, nuotolio nebaigė), V. Bernotaitė (1992, 10 vieta), V. Lastakauskaitė (1992, 10 vieta), V. Mačiulskis (1992, 9 vieta), B. Šakickienė (1996, 14 vieta), K. Keblys (2004, 14 vieta).
- Baidarininkai: R. Višinskis (1980, 12 vieta), V. Kupčinskas (1996, 15 vieta), V. Mizeras (1996, 15 vieta, 2000, 16 vieta).
- Buriuotojai: V. Balčiūnas (1992, 32 vieta), R. Šiugždinis (1992, 32 vieta).
- Dviratininkai: D. Čepelienė (1992, 20 vieta), A. Zagorska (1992, 14 vieta), R. Lupeikis (1996, 13 vieta, 2000, 44 vieta).
- Imtynininkai: R. Šukevičius (1996, 12 vieta), M. Ežerskis (2004, 14 vieta), M. Mizgaitis (2004, 11 vieta).
- Dziudo imtynininkai: M. Paškevičius (2000), A. Techovas (2004).
- Stalo tenisininkės: R. Būdienė (1996, 17-32 vieta, 2000, 9-16 vieta), J. Prūsienė (2000, 9-16 vieta).
Kiti žymesni absolventai: treneriai - Antanas Paulauskas, V. Kulakauskas, A. Budrienė, V. Garastas, J. Vilkauskienė, G. Sviderskaitė, V Knašius, R. Grigas, S. Butautas, Š. Sakalauskas, Z. Sabulis, V. Gedvilas, Algirdas Paulauskas, E. Nickus, R. Butautas, K. Kemzūra, Modestas Paulauskas, V. Kontvainis, H. Giedraitis, R. Sargūnas, G. Lapšytė-Giedraitienė, A. Kriaučiūnas, S. Krukis, R. Girskis, R. Juška, R. Ramonas, A. Milonas, G. Žibūda, G. Kriučkauskas, N. Zabarauskas, A. Sireika, T. Kentra, K. Maksvytis, R. Radvilavičius, D. Dikčius, K. Petkevičius (krepšinis); A. Gražiūnas, M. Korienė, K. Lagunavičius, S. Damalakaitė-Blažkienė, J. Sodaitytė-Martišienė, T. Banytė, R. Vidmantas, V. Juzumas, F. Belevičius, A. Staras, š. Mažuitaitis, J. Juozaitis (plaukimas); M. Zelba, A. Skarbalius, V. Griškevičius, G. Stasiulevičius, F. Bimbienė, B. Rimkus, E. Petkienė, A. Kerulis, A. Barisienė, A. Taraskevičius, L. Daugis, R. Stankevičius, A. Ratkevičius, N. Kontautaitė, A. Grabauskas, R. Černiauskaitė, J. Gudzinskaitė, A. Valinskas, A. Samuolis, R. Zautra, A. Arbačiauskas, A. Mazeliauskas, M. Astrauskas, D. Černiauskaitė, V Struckas, D. Vaitekienė (rankinis); A. Vilkas, V. Butkus, A. Kuncienė, A. Kunca, A. Krasaitis, V. Barysas, M. Urmulevičius, V. Ramonaitis, A. Sabeckis, E. Burokas, J. ir P. Juozaičiai, Z. Stankevičius, A. Šertvytis, A. Kosauskas, J. Barauskas, J. Šaulytė, P. Dromantas, A. Stanislovaitis, V. Šilinskas, P. Sabaitis, V. Datenis, J. Auga, A. Gavėnas, J. Tribė (lengvoji atletika); R. Rudžionis, V. Sasnauskas, J. Gedminas, A. Civinskas, J. Žumbakys, A. Baublys, A. Arelis, A. Mačiulis (irklavimas); A. Klimkevičius, B. Kičas, A. Liubinskas, A. Kuncė, A. Komskis, R. Sakalauskas, S. Stankus, J. Brazauskas, B. Zelkevičius, P. Grigonis, A. Vosylius, Č. Urbonavičius, A. Timofejevas, R. Vaitiekaitis, J. Stažys, A. Blinstrupas, L. Dunauskas, R. Semaška, A. Žilinskas, Z. Gedgaudas, S. Danisevičius, S. Ramelis (futbolas); V. Giedraitis, R. Garkauskaitė, R. Stankevičius, A. Majorovas, A. Stankienė, H. Lisinas, R. Velička, A. Pasavodskis, A. Tamošiūnas, V. Rybakas, G. Čiegis, V. Mosevičiūtė-Šimanskienė (stalo tenisas); J. Malelė, A. Liaugminas, V. Ščeponas, E. Rudas, J. Kuricinas (imtynės); A. Buksas, A. Dikčius, A. Šocikas, V. Bružas, H. Viršpa, V. Bičiulaitis (boksas), kūno kultūros mokytojai - I. Taujanskienė, A. Stanikūnienė, M. Urmulevičius, J. Jaseliūnas, P. Stankevičius, N. Kantauskaitė-Sližauskienė, S. Vietrinienė, J. Urvakis, E. Albrechtaitė-Gentvainienė, A. Andrijauskas, A. Šuksteris, B. Urniežienė, V. Deksnys, D. Klimavičienė, profesoriai, kitų universitetų, katedrų, mokslinių laboratorijų vadovai - J. Aničas (Vilniaus pedagoginio instituto rektorius 1979-1989), J. Rauckis (Šiaulių universiteto ir Klaipėdos universiteto), J. Skernevičius ir P. Karoblis (Vilniaus pedagoginio universiteto), P. Tamošauskas (Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto), valstybinių ir visuomeninių sporto organizacijų vadovai - Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas (1989-2012) A. Poviliūnas, LSSR Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai A. Gudanovičius (1954-1961), A. Balčiūnas (1972-1976), Z. Motiekaitis (1976-1990), pirmininkų pavaduotojai J. Kilšauskas (1954-1962), A. Dauguvietis (1962-1972), R. Ragelis (1972-1982), A. Kukšta (1977-1990), Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriai V. Nėnius (1993-1996 ir 2001-2005), R. Kurtinaitis (1997-2000), A. Raslanas (1990-1993 ir 2005-2009), pavaduotojai R. Girskis (1993-1996), E. Skyrius (nuo 2001), Žalgirio draugijos pirmininkas V.
LSU auklėtiniai aktyviai dalyvauja Lietuvos olimpinės akademijos veikloje. Akademikais yra tapę A. Poviliūnas (2005), S. Stonkus (2005), K. Miškinis (2006), P. Karoblis (2006), Č.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Mokslinė Veikla ir Publikacijos
Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai parengė reikšmingų darbų - monografijų: K. Pukelis Mokytojų rengimas ir tautos kultūra Kaunas 1995; S. Stonkus Neslūgstančios krepšinio vilnys Kaunas 1999; K. Miškinis Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo tobulinimas Kaunas 2000; K. Kardelis, S. Kavaliauskas, V. Balzeris Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos Kaunas 2001; A. Čepulėnas Slidininkų rengimo technologija Kaunas 2001; A. Skarbalius Olimpinis vyrų rankinis: ypatumai ir tendencijos Vilnius 2002; S. Stonkus Vytautas Augustauskas-Augustaitis. 1968-1996 leistas mokslo darbų rinkinys Kūno kultūra, nuo 1998 leidžiamas periodinis mokslo žurnalas Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (nuo 2005 turi Copernicus ir SPORTDiskus, nuo 2007 EBSCO Publishing Inc tarptautinis indeksus).
Vadovai
Lietuvos sporto universiteto direktoriai (nuo 1962 - rektoriai): laikini - A. Šimanas (1945-1946), J. Uloza (1946), A. Čepas (1946), G. Alachverdovas (1946-1947), nuolatiniai - E. Sizis (Sizyj; 1947-1951), A. Gudanovičius (1951-1954 ir 1961-1978), J. Palaima (1954-1961), S. Stonkus (1978-1990), V. Jasiūnas (1990-1992), K. Miškinis (1995-2001), A.
tags: #outlook #lietuvos #sporto #universitetas