Kiekvienas, bent kartą rimčiau sportavęs, žino tą jausmą, kai kitą dieną po treniruotės kūnas primena apie save. Lipimas laiptais tampa mažyte kančia, o rankos, vos bandant kažką pakelti, primena guminę juostą. Tai - visiškai normalu ir dažniausiai vadinama pavėluotu raumenų skausmu. Tačiau ne visi žino, kodėl jis atsiranda, kiek turėtų trukti ir kaip jį sušvelninti. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime raumenų skausmą po treniruotės, jo priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Raumenų Skausmo Priežastys Po Treniruotės
Raumenų skausmas dažniausiai pasireiškia po to, kai atliekame neįprastus ar intensyvesnius pratimus, nei esame įpratę. Sporto metu raumenų skaidulos patiria mikrotraumas, kurios vėliau atstatomos - būtent šis procesas ir lemia raumenų stiprėjimą. Raumenų skausmas po fizinio krūvio paprastai atsiranda dėl raumenų skaidulų micro įplyšimų - tai natūralus procesas, kurį sukelia fizinis krūvis.
Ekscentrinis Pratimas - Pagrindinis Kaltininkas
Didžiausia raumenų pažaida įvyksta tada, kai raumuo dirba pailgėjimo fazėje, pavyzdžiui, leidžiant svorį žemyn atliekant atsispaudimus ar pritūpimus. Ekscentrinis pratimas - pagrindinis kaltininkas. Būtent ekscentrinė pratimo fazė sukelia didžiausią raumenų pažeidimą.
Pavėluotas Raumenų Skausmas (DOMS)
Po intensyvesnės treniruotės raumenų skausmas paprastai pasireiškia ne iš karto, o tik po 12-24 valandų, kartais net vėliau. Šis reiškinys vadinamas pavėluotu raumenų skausmu (angl. DOMS - Delayed Onset Muscle Soreness) ir dažniausiai tęsiasi 2-3 dienas.
Raumenų Uždegimas Po Sporto
Raumenų uždegimas po sporto dažniausiai yra laikinas ir savaime praeinantis. Svarbu atskirti normalų atsistatymo procesą nuo raumenų uždegimo po sporto, kuris pasireiškia patinimu, paraudimu, vietos temperatūros pakilimu ir nuolatiniu skausmu net ir ramybės būsenoje. Visgi, jei skausmas užsitęsia ilgiau nei 4-5 dienas, lydi patinimas ar judesių ribotumas, tai gali signalizuoti apie rimtesnį raumenų audinio pažeidimą ar net traumą.
Taip pat skaitykite: Pėdos lūžis ir sportas
Pieno Rūgštis Ir Raumenų Skausmas
Ilgą laiką buvo tikima, kad raumenų skausmas yra susijęs su pieno rūgšties (dar vadinamos laktatu), išsiskyrimu organizme. Deja, tai yra klaidinga nuostata. Pieno rūgštis - tai medžiagų apykaitos šalutinis produktas, kuris pradeda kauptis organizme, atliekant intensyvų fizinį krūvį. Jis organizme yra pilnai suskaidomas praėjus valandai po atlikto fizinio krūvio, todėl pieno rūgštis raumenų skausmui įtakos neturi.
Raumenų Skausmas Be Treniruotės: Galimos Priežastys
Raumenų skausmas be treniruotės - nemalonus ir kartais painus simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių. Nors daugeliu atvejų raumenų skausmas yra susijęs su fiziniu krūviu, jis taip pat gali būti ženklas apie uždegimus, nervų problemas ar kitas sveikatos būkles. Jei raumenys pradeda skaudėti be aiškios priežasties, svarbu įvertinti galimas priežastis ir atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus. Raumenų skausmas be fizinio krūvio gali turėti daug priežasčių, ir kai kurios iš jų gali būti rimtesnės nei paprastas nuovargis.
Įtampa
Vienas iš dažniausių raumenų skausmo be fizinio krūvio priežasčių yra įtampa. Psichologinis stresas gali sukelti raumenų įtempimą, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Šis skausmas dažnai būna nuolatinis ir gali sustiprėti po ilgalaikio streso ar nerimo.
Dehidratacija Ir Elektrolitų Disbalansas
Raumenų skausmas gali atsirasti ir dėl dehidratacijos ar elektrolitų disbalanso organizme. Tokiu atveju raumenys tampa jautrūs, gali atsirasti mėšlungis, aštrus skausmas, ypač kojų raumenyse.
Raumenų Uždegimas (Miozitas)
Raumenų uždegimas, dar vadinamas miozitu, gali sukelti skausmą ir sustingimą raumenyse, net jei nebuvo fizinio krūvio. Tai gali atsirasti dėl virusinių infekcijų, autoimuninių ligų arba kitų medicininių būklių, tokių kaip reumatoidinis artritas. Esant miozitui jaučiamas raumenų spaudimas ir traukimas. Įvairios miozito formos paveikia skirtingas raumenų grupes visame kūne, bet įprastai pažeidžia raumenis, kuriuos naudojate judėjimui. Esant skeleto raumenų uždegimui jums gali kilti sunkumų judėti ar atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos įprastai galite padaryti visai nesunkiai. Taip pat galite greičiau pavargti arba pajusti, kad negalite valdyti rankų ar kojų taip kaip įprastai. Stiprus skausmas nėra vienintelis šios būklės simptomas. Gali atsirasti ir kitų požymiu, tokių kaip:- padidėjusi kūno temperatūra- odos paraudimas uždegimo vietoje- patinimas
Taip pat skaitykite: Ar sportas sukelia galvos skausmą?
Fibromialgija
Fibromialgija - lėtinis skausmo sindromas, kuris pasireiškia kaip nuolatinis raumenų skausmas visame kūne. Ši būklė dažnai yra susijusi su miego sutrikimais, nuovargiu ir psichologiniu stresu.
Vitaminų Ir Mineralų Trūkumas
Vitaminų (ypač vitamino D) ir mineralų (ypač magnio ir kalio) trūkumas gali sukelti raumenų skausmą. Hipovitaminozė gali išsivystyti dėl gydymo tam tikrais vaistais ir vartojant per mažai naudingų medžiagų. Taip pat dėl netinkamos mitybos ar virškinamojo trakto sutrikimų, kai maistinės medžiagos pasisavinamos nepakankamai.
Nervų Problemos
Raumenų skausmas gali būti susijęs su nervų problemomis, tokiomis kaip neuropatija arba nervų suspaudimas. Pavyzdžiui, sėdimojo nervo suspaudimas gali sukelti skausmą, kuris sklinda į kojas ir nugarą.
Venų Problemos
Venų problemos, tokios kaip veninė staza, gali sukelti raumenų skausmą ir diskomfortą, ypač apatinių galūnių raumenyse.
Raumenų Nuovargis
Šiame technologijų amžiuje daugelis žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio ekrano ar rankose laikydami mobiliuosius telefonus ir dažniausiai net nepastebi, kad sėdi visiškai nepatogioje pozicijoje. Ypač pažeidžiami pečių juostos, kaklo, nugaros ir rankų raumenys. Ilgas buvimas vienoje padėtyje arba dažni pasikartojantys judesiai gali sukelti raumenų pertempimą, kuris juntamas kaip skausmas.
Taip pat skaitykite: Peties skausmo prevencija sportuojant
Kraujagyslių Sistemos Ligos
Jei skauda rankų ir kojų raumenis, dažna priežastis gali būti kraujagyslių sutrikimai. Kraujagyslių sistemos sutrikimai, kurie gali sukelti raumenų skausmą:- Venų varikozė, atsiranda sutrikus venų kraujotakai dėl aktyvumo stokos arba, priešingai, per stipriai ir per intensyviai sportuojant- Aterosklerozė - arterijų užsikimšimas aterosklerozinėmis plokštelėmis- Uždegiminės kraujagyslių ligos: flebitas ir arteritas, atsiranda po infekcijos arba dėl autoimuninių ligų- Trombozė - gali atsirasti, kai kraujas yra per tirštas, po uždegiminio proceso arba dėl tam tikrų kraujagyslių ligų
Skeleto Ir Raumenų Sistemos Ligos
Raumenų skausmas taip pat gali būti paciento raumenų ir kaulų sistemos pažeidimo pasekmė. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra:Artrozė - degeneracinė lėtinio pobūdžio liga, kurios metu nyksta sąnarinė kremzlėArtritas - ūminis sąnarių struktūrų uždegimasPeriartritas - sąnario ir aplinkinių audinių uždegimasPlokščiapėdystė - apkrova raumenų ir kaulų sistemai pasiskirsto netolygiai, todėl gali pasireikšti raumenų skausmas. Kuo labiau pažengusi liga, tuo stipresnis gali būti skausmasStuburo ligos, dėl kurių gali būti pažeidžiami ne tik nugaros raumenys bet ir kitos raumenų grupės. Gali skaudėti tiek pačią nugarą, tiek kitas raumenų grupes
Viso Kūno Raumenų Skausmas Sergant Infekcinėmis Ligomis
Infekcinės ligos, tokios kaip gripas ar peršalimas, beveik visada sukelia diskomfortą raumenyse ir sąnariuose ir gali būti juntamas viso kūno raumenų skausmas. Sergant infekcinėmis ligomis reikia vengti fizinio aktyvumo.
Kaip Sušvelninti Raumenų Skausmą Po Treniruotės?
Yra keletas būdų, kaip sumažinti raumenų skausmą ir pagreitinti atsigavimą po treniruotės.
Poilsis Ir Atsipalaidavimas
Poilsis ir atsipalaidavimas yra svarbiausi, norint atsigauti nuo raumenų skausmo. Jei skausmas susijęs su streso ar pervargimo pasekmėmis, svarbu skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Skirkite laiko poilsiui. Poilsis suteikia kūnui galimybę atsigauti ir atstatyti energijos atsargas. Paprastai pirmoji diena po treniruotės būna lengvesnė, todėl galite atlikti lengvą treniruotę. Tuo tarpu antroji diena būna sunkiausia, todėl ją vertėtų skirti poilsiui.
Šalčio Ir Šilumos Terapija
Šalčio terapija padeda sumažinti uždegimą, o šiluma palengvina raumenų įtampą. Pabandykite keisti šilumos ir šalčio taikymą priklausomai nuo skausmo pobūdžio. Šalčio terapija (ledo vonios, šaltos dušo srovės) mažina uždegimą ir patinimą, o kontrastinės procedūros (šaltas-karštas) pagerina kraujotaką bei greitina maistinių medžiagų pristatymą į pažeistus audinius. Vienas iš dažnai rekomenduojamų sprendimų yra karšta vonia (su jūros druska ar eteriniais aliejais) arba apsilankymas pirtyje. Taip pat galite naudoti dušą DOMS atveju, kai pakaitomis atpalaiduojate ir nuraminate raumenis šilta vandens srove ir sutraukiate kraujagysles šaltu vandeniu, kuris stimuliuoja ir maitina audinius. Pakaitinis dušas Tai ne tik pagerins ląstelių medžiagų apykaitą, bet ir turės teigiamą poveikį detoksikacijai (be kita ko, greičiau atsikratysite pratimų metu susidariusių toksinų ir vandens) bei sustiprins jūsų imuninę sistemą. Kai kalbama apie sauną ir pakaitinį dušą, nepamirškite teisingos tvarkos - pradėkite nuo raumenų sušildymo, tada atvėsinkite, o tada atsipalaiduokite. Staigus temperatūros pasikeitimas gali būti per didelis šokas organizmui, todėl bus pavojingas jūsų sveikatai.
Vaistai Nuo Uždegimo
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti skausmą. Raumenų skausmo malšinimui ir patinimo mažinimui galima vartoti ir nereceptinius priešuždegiminius vaistus. Taip pat gali pagelbėti ir vietinio poveikio tepalai. Nors jie paprastai negali pakankamai giliai prasiskverbti, kad pasiektų raumenis, jų sudėtyje būna šaldančių medžiagų, kurios padeda nuslopinti juntamą skausmą. Tačiau reikia atminti, kad tokios priemonės raumenų atsigavimo nepagreitina.
Tempimo Pratimai Ir Fizinė Terapija
Jei raumenų skausmas atsirado dėl raumenų įtampos ar susilpnėjimo, tempimo pratimai ir fizinė terapija gali padėti. Lengvi tempimo pratimai, tokie kaip joga, pasivaikščioti, paplaukioti, pasivažinėti dviračiu ar net atlikti lengvo pasipriešinimo pratimus. Svarbiausia yra vengti intensyvių treniruočių, skirtų toms pačioms raumenų grupėms, kaip dieną pieš tai, kad išvengtumėte skausmo ar traumų. Nenustokite judėti Kai po treniruotės imame jausti didelius raumenų skausmus, viskas, apie ką galime pagalvoti, paprastai būna gulėjimas lovoje ir laukimas, kol raumenys atsigaus. Tačiau tokiu laikotarpiu labai svarbu nenustoti judėjus. Galite pasirinkti lengvą fizinę veiklą, pvz., plaukiojimą, važiavimą dviračiu, lengvą pasivaikščiojimą ar kt. Lengva fizinė veikla padeda palaikyti kraujo cirkuliaciją ir pagreitina organizmo gebėjimą pašalinti atliekas ir chemines medžiagas, susijusias su juntamais raumenų skausmais.
Maisto Papildai
Jei skausmą sukelia vitaminų ar mineralų trūkumas, gali būti naudinga vartoti maisto papildus, pavyzdžiui, magnį, kalį ir vitaminą D. Tinkamai parinkti papildai ir pagalbinės priemonės gali ne tik sutrumpinti atsistatymo laiką, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei sportinius rezultatus.
- Baltymai: Jei iš kasdienės mitybos nepavyksta gauti pakankamo baltymų kiekio (vidutiniškai 1,6-2,2 g baltymų kilogramui kūno svorio), verta įtraukti baltymų kokteilius. Išrūgų proteinas yra greitai pasisavinamas, todėl tinka vartoti iškart po treniruotės. Augaliniai baltymai (žirnių, ryžių, kanapių) tinka netoleruojantiems laktozės ar veganams.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Šios riebalų rūgštys pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, todėl gali sumažinti raumenų uždegimą po sporto. Tyrimai rodo, kad omega-3 padeda sumažinti raumenų skausmo intensyvumą ir pagerina jų funkciją.
- Vitaminas D: Vitaminas D palaiko raumenų jėgą, nervų sistemos veiklą ir kaulų tvirtumą.
- Magnis: Magnis svarbus raumenų atsipalaidavimui, mažina spazmus, įtampą bei pagerina miegą - o miegas yra vienas svarbiausių atsistatymo veiksnių.
- Kolagenas: Kolagenas svarbus jungiamųjų audinių (sausgyslių, raiščių) tvirtumui ir elastingumui.
- BCAA (šakotosios grandinės aminorūgštys): Leucinas, izoleucinas ir valinas - padeda sumažinti raumenų baltymų skilimą ir pagreitina atsistatymą.
Masažas
Masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą, atpalaiduoti raumenis, paskatinti kraujotaką ir padidinti sąnarių judesių amplitudę. Be to, masažuojamoje vietoje paskatinus kraujotaką, iš organizmo lengviau pašalinami susikaupę skysčiai, o tai padeda dar greičiau atsigauti. Masažo terapija taip pat padeda pagerinti ir nuotaiką. Po intensyvios treniruotės geriausiai tinka švelnus masažas, kurio metu naudojami lengvi spaudimai, pvz., švediškas masažas. Visuomet galite pasitarti su masažo specialistu, kuris jums rekomenduotų jūsų atveju tinkamiausią masažo rūšį. Efektyvus kaip gauti raumenų skausmą tai gerti vyšnių sultis prieš ir po fizinio krūvio. Vyšniose yra daug flavonoidų ir antocianinų, kurie pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu. Taip pat naminis izotoninis paruoštas iš vandens, šviežių citrinų, apelsinų, laimo ir greipfrutų sulčių, medaus ir žiupsnelio druskos padės atsigauti dėl vitamino C kiekio ir slėgio. Gėrimą gerkite prieš ir po treniruotės.
Hidratacija
Vandens gėrimas yra esminis raumenų atsigavimo po treniruotės elementas. Hidratacija padeda kūne esantiems skysčiams greičiau judėti, dėl ko į raumenis greičiau atkeliauja maistinės medžiagos. Taip pat vandens gėrimas mažina organizmo uždegimą ir pašalina toksinus. Siekiant, kad raumenys lengviau atsigautų, būtina užtikrinti optimalią organizmo hidrataciją. Todėl vartoti vandenį reikėtų tiek treniruotės metu, tiek ir po jos. Jei vartosite per mažai skysčių, skausmas bus daug intensyvesnis ir truks ilgiau.
Mityba
Norėdami pagreitinti atsigavimo procesą, maždaug po pusvalandžio nuo treniruotės pabaigos pavalgykite ir taip aprūpinkite raumenis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kad šie atsigautų ir augtų. Po intensyvios ar ilgos treniruotės (trunkančios valandą ar ilgiau) ekspertai rekomenduoja suvartoti 20-40 gramų baltymų ir 20-40 gramų angliavandenių. Reikėtų tinkamai maitintis tiek prieš treniruotę, tiek ir po jos. Kasdien organizmui suteikdami visas jam būtinas maistingąsias medžiagas ne tik lengviau ir greičiau atsistatysite po treniruočių, tačiau taip pat būsite sveikesni, žvalesni ir jausitės energingesni.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei raumenų skausmas be treniruotės nepraeina ilgą laiką, stiprėja arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip tirpimas, silpnumas, karščiavimas, ryškus patinimas, mėlynės arba nuovargis, būtina kreiptis į gydytoją. Esant rimtam sutrikimui, gydytojas gali skirti stipresnius vaistus.
Raumenų Skausmo Prevencija
Norint išvengti raumenų skausmo be treniruotės, svarbu praktikuoti sveiką gyvenimo būdą, reguliariai atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus, užtikrinti gerą mitybą ir pakankamą poilsį.
Apšilimas Ir Tempimas
Prieš bet kokią fizinę veiklą būtina paruošti raumenis, sąnarius ir širdies-kraujagyslių sistemą darbui. Apšilimas ne tik padidina raumenų elastingumą ir sumažina mikrotraumų riziką, bet ir pagerina nervų-raumenų koordinaciją. „Cool down“ laikotarpis yra ne mažiau svarbus nei apšilimas. Lengvi tempimo pratimai, 5-10 min. Pagrindinis būdas išvengti skausmingumo prieš treniruotę atlikti apšilimą. Taip į audinius pateks daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, raumenys, raiščiai ir sausgyslės taps lankstesni, ilgesni, pagerės jų judesių amplitudė ir sumažės traumų ar tiesiog nemalonaus skausmo rizika.. Apšilimas turėtų trukti 10-15 minučių. ir sutelkti dėmesį į viso kūno paruošimą treniruotėms. Kitas svarbus aspektas, padedantis išvengti DOMS arba sumažinti jo tikimybę, yra tempimas po treniruotės.
Palaipsniui Didinamas Krūvis
Staigus svorio, pratimų intensyvumo ar trukmės padidinimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl atsiranda stiprus skausmas arba uždegimas raumenyse. Saugus būdas didinti krūvį - 5-10 % progresija per savaitę.
Teisinga Technika
Net ir nedideli technikos netikslumai ilgainiui gali lemti perteklinį raumenų įtempimą ir net mikrotraumas. Siekite maksimaliai teisingos pratimų atlikimo technikos, nesivaikykite didelių svorių tol, kol išmoksite pajausti tą raumenų grupę, kurią stengiatės apkrauti.
Hidratacija Ir Mityba
Skysčių trūkumas lemia prastesnį raumenų atsistatymą ir ilgiau trunkantį skausmą. Tinkamas maistinių medžiagų kiekis prieš treniruotę užtikrina, kad raumenys gaus reikiamą energijos kiekį ir patirs mažiau streso krūvio metu. Laikykitės subalansuotos mitybos, vartokite pakankamai vitaminų ir mineralų.
Reguliarus Sportas
Galite sumažinti skausmingumo riziką pasirenkant tinkamą treniruočių krūvį, atitinkantį jūsų gebėjimus, ir reguliariai sportuojant. Jei tik pradedate judėti arba grįžtate po ilgos pertraukos, palaipsniui didinkite pastangų intensyvumą, pradėdami nuo lengvų ir paprastų pratimų ir mažo krūvio.
Streso Valdymas
Venkite streso.
Raumenų Skausmas Po Treniruotės: Kada Tai Normalu, O Kada Ne?
Normalus raumenų skausmas po treniruotės yra kūno adaptacijos procesas, rodantis, kad raumenys prisitaiko prie naujo krūvio. Raumenų skausmą dažniausiai sukelia raumenų mikrotraumos, atsirandančios intensyvios ar neįprastos treniruotės metu. Lengvas uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į krūvį ir dažniausiai praeina per kelias dienas. Įprastai raumenų skausmas po fizinio krūvio trunka 1-3 dienas. Reaguodamas į šią žalą, jūsų kūnas sužeistoje vietoje sukelia uždegimą, taip skatindamas raumenų atsistatymą. Deja, greitų sprendimų raumenų skausmui, malšinti nėra, nes raumenims reikia laiko sugyti. Tačiau tam tikrais atvejais skausmas gali signalizuoti apie rimtesnę problemą.
Persitreniravimas: Kaip Atpažinti?
Persitreniravimas - tai organizmo atsakas į patirtą per didelį fizinį krūvį, esant nepakankamam poilsiui. Jis gali ištikti, kai ypač intensyviai sportuojate ir nesuteikiate organizmui pakankamai poilsio. Jeigu jums nuolat skauda raumenis, jaučiatės sustingę, sutrinka miegas ir apetitas, tuomet gali būti, kad jūs patyrėte persitreniravimą. Tai yra žalingas reiškinys jūsų kūnui!
Persitreniravimo Požymiai:
- Nuolatinis raumenų skausmas. Raumenų skausmas po treniruotės yra normalus reiškinys, bet raumenų grupės skausmas negali tęstis ilgiau nei 1-2 dienas. Jeigu skausmas tęsiasi ilgiau, reiškia jūsų treniruotės yra per intensyvios, jums trūksta poilsio arba jūsų mityba nėra pilnai suderinta.
- Kiekviena treniruotė labai sunki. Treniruočių sunkumas turi svyruoti t. y. vieną kartą atlikite maksimaliai sunkią treniruotę, o kitą - lengvesnę treniruotę.
- Didelis širdies pulsas. Jis turi pakilti treniruotės metu ir tai yra normalu. Tačiau, kai esate persitreniravęs, jūsų širdies pulsas net ir po treniruotės ar ramybės būsenoje yra didesnis nei turėtų būti.
- Miego ir apetito sutrikimai. Staiga dingo apetitas ir sutriko miegas? Jeigu neturėjote jokio streso darbe ar namuose, tai irgi gali būti persitreniravimo ženklas.
- Menstruacijų pakitimai. Moterims, kurios sportuoja per intensyviai, nepakankamai pailsi ir laikosi griežto mitybos plano, gali sutrikti mėnesinių ciklas.
- Dažni susirgimai. Pernelyg didelis krūvis gali susilpninti jūsų imuninę sistemą. Dėl to padažnėja peršalimai, infekcijos, atsiranda galvos skausmai ir kiti negalavimai.
- Svorio netekimas. Jeigu pastebėjote, kad be jokios priežasties pradėjo kristi svoris, nors nei mitybos, nei sporto, nei sveikatos parametrai nepasikeitė, gali būti jog jus ištiko persitreniravimas.
- Kiti ženklai. Energijos trūkumas, koncentracijos ir susikaupimo stoka, nuotaikų kaita - taip pat gali būti persitreniravimo ženklai.
Kaip Įveikti Persitreniravimą?
Jeigu pagal aukščiau pateiktus simptomus supratote, kad patyrėte persitreniravimą, tuomet pateikiame tolimesnius žingsnius, ką daryti, tam, kad grįžtumėte į sveiką gyvenseną bei susitvarkytumėte savo savijautą:
- Pasikalbėkite su treneriu. Jis turi įvertinti pagal jūsų fizines galimybes ir ar jūsų sporto programa nėra per daug intensyvi. Esant reikalui, reikėtų pakoreguoti sporto programą.
- Pailsėkite. Galbūt reikėtų apskritai skirti laiko poilsiui nuo sporto salės. Skirkite 1-4 savaites poilsiui nuo sporto. Kol ilsėsitės, gerkite daug vandens, valgykite daug kokybiško maisto, išvykite atostogauti, atsipalaiduokite. Sugrįžus į sporto salę, pradėkite nuo mažesnio krūvio nei įprasta ir savęs neperspauskite.
- Įsitikinkite, ar neturite traumų. Galbūt nesibaigiantys raumenų skausmai reiškia, kad turite patempimą ar kitą traumą? Galbūt reikalingi masažai, kad padėtumėte sau atsigauti?