Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkiminė konferencija „Lietuvos kelias“, vykusi Vilniaus sporto rūmuose. Ši konferencija buvo svarbus įvykis Lietuvos istorijoje, žymėjęs reikšmingą žingsnį nepriklausomybės atkūrimo link. Aptarsime Sąjūdžio susikūrimo aplinkybes, jo veiklą, pasirengimą rinkimams ir pačią konferenciją, kuri tapo platforma pristatyti Sąjūdžio programą ir kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą. Taip pat atskleisime to meto politines aplinkybes ir visuomenės nuotaikas.
Politinis kontekstas
Po Konstantino Černenko mirties 1985 m. ir Michailo Gorbačiovo atėjimo į valdžią Sovietų Sąjungoje prasidėjo politinės ir ekonominės reformos, žinomos kaip perestroika ir glasnost. Šios reformos sušvelnino politinį klimatą, o tai leido Lietuvoje iš pogrindžio iškilti Lietuvos Laisvės Lygai (LLL). LLL pradėjo viešinti informaciją apie sovietų valdžios nusikaltimus ir neteisėtą Lietuvos aneksiją. 1987 m. rugpjūčio 23 d. LLL organizavo mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kuriame reikalavo atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.
Sąjūdžio atsiradimas
1988 m. birželio 2-3 dienomis Vilniuje įvyko diskusijos apie Lietuvos ateitį. Birželio 3 d. susirinkime Zigmas Vaišvila pasiūlė įsteigti „Sąjūdžio iniciatyvinę grupę“. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 nariai, tarp kurių buvo Regimantas Adomaitis, Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Algimantas Čekuolis, Virgilijus Čepaitis, Vaclovas Daunoras, Sigitas Geda, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Julius Juzeliūnas, Algirdas Kaušpėdas, Česlovas Kudaba, Bronius Kuzmickas, Vytautas Landsbergis, Bronius Leonavičius, Meilė Lukšienė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Alvydas Medalinskas, Jokūbas Minkevičius, Algimantas Nasvytis, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Saulius Pečeliūnas, Vytautas Petkevičius, Kazimira Prunskienė, Vytautas Radžvilas, Raimundas Rajeckas, Artūras Skučas, Gintaras Songaila, Arvydas Šaltenis, Vitas Tomkus ir Arūnas Žebriūnas. Netrukus Sąjūdžio padaliniai ėmė kurtis ir kituose Lietuvos miestuose.
Sąjūdžio veikla
Įsteigus iniciatyvinę grupę, prasidėjo aktyvus darbas. Buvo suformuotos veiklos principai, sudarytos komisijos: socialinė - politinė, ekonominė, nacionalinė, teisinė, ekologinė ir organizacinė. Sąjūdis pradėjo leisti savo laikraštį „Sąjūdžio žinios“. Taip pat buvo organizuojami mitingai ir viešosios akcijos. 1988 m. birželio 14 d. įvyko masinių trėmimų minėjimas, birželio 24 d. - mitingas išlydint TSKP delegatus į XIX suvažiavimą, rugpjūčio 23 d. - didžiausias mitingas, kuriame dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių. Šiuo mitingu Sąjūdis pradėjo kovą už tai, kad TSRS vyriausybė pripažintų negaliojančiais Molotovo - Ribentropo pakto protokolus.
Pasirengimas rinkimams
Sąjūdis suprato, kad norint įgyvendinti savo tikslus, būtina dalyvauti rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą. 1990 m. vasario 3 d. Vilniaus sporto rūmuose įvyko Sąjūdžio rinkiminė konferencija „Lietuvos kelias“. Konferencijoje dalyvavo apie 4000 žmonių iš visos Lietuvos. Konferencijos tikslas - patvirtinti Sąjūdžio programą ir kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą.
Taip pat skaitykite: Futbolo konferencijų reikšmė
Rinkiminės konferencijos „Lietuvos kelias“ darbotvarkė
Konferencijos metu buvo svarstomi tokie klausimai:
- Sąjūdžio požiūris į Lietuvos ateitį.
- Konkretūs žingsniai siekiant Lietuvos nepriklausomybės.
- Sąjūdžio rinkimų programa.
- Kandidatų į Aukščiausiąją Tarybą sąrašas.
Rinkimų programa
Sąjūdžio rinkimų programos preambulėje buvo rašoma: „Sąjūdžio remiami kandidatai, dalyvaujantys 1990 m. vasario 24-osios dienos rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, gavę Lietuvos visuomenės mandatą įgyvendinti šią programą, sieks atkurti nepriklausomą, demokratiškai tvarkomą Lietuvos valstybę.“
Kandidatų atranka
Kandidatų atranka vyko keliais etapais. Pirmiausia kandidatus siūlydavo Sąjūdžio rėmimo grupės įmonėse, įstaigose ir kitose struktūrose. Galutinį sprendimą dėl kandidatų po balsavimo priimdavo teritorinio vieneto Sąjūdžio įgaliotinių taryba, konferencija ar kita aukščiausia vietinė judėjimo instancija.
Politinė konkurencija
1990 m. rinkimuose dalyvavo ne tik Sąjūdis, bet ir kitos politinės jėgos: Lietuvos komunistų partija (LKP), Lietuvos demokratų partija (LDP), Krikščionys demokratai (LKDP), Tautininkų sąjunga (LTS) ir Socialdemokratų partija (LSDP). Pagrindinė kova vyko tarp Sąjūdžio ir savarankiškos LKP.
Rinkimų kampanija
Sąjūdis vykdė aktyvią rinkimų kampaniją. Buvo rengiami susitikimai su rinkėjais, kandidatų vizitai į namus, debatai, platinami lankstinukai ir kita agitacinė medžiaga. Sąjūdžio rinkimų šūkis buvo „Su Sąjūdžiu už Lietuvą!“.
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir perspektyvos
Tarptautiniai stebėtojai
Pirmą kartą moderniųjų laikų Lietuvos rinkimų istorijoje rinkimus stebėjo Sąjūdžio kviesti užsienio demokratinių šalių atstovai.
Rinkimų rezultatai
1990 m. vasario 24 d. įvyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. Rinkimuose dalyvavo 71,72 proc. rinkėjų. Sąjūdžio remti kandidatai gavo daugumą mandatų. Kovo 4 d. įvyko pakartotinis balsavimas 45 apygardose.
Rinkimų reikšmė
1990 m. rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą buvo labai svarbūs Lietuvai. Juose išrinktas parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Vytautas Kolesnikovas - signataras iš Alytaus
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą konferencijoje „Lietuvos kelias“ dalyvavo ir Vytautas Kolesnikovas, kuris vėliau tapo vienu iš trijų Alytaus miesto atstovų Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. Jo gyvenimo kelias, veikla Sąjūdyje ir darbas Aukščiausiojoje Taryboje yra svarbi Lietuvos istorijos dalis.
Taip pat skaitykite: LKL naujienos
tags: #persitvarkymo #sajudzio #rinkimine #konferencija #lietuvos #kelias