Įvadas
Futbolas Lietuvoje nuolat evoliucionuoja, o siekiant spartesnio augimo, būtina nuolat tobulėti ir semtis patirties iš kitų šalių. Vienas iš būdų tai padaryti - dalyvauti konferencijose, kuriose galima susipažinti su naujausiomis tendencijomis, metodikomis ir strategijomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime pirmąsias futbolo konferencijas Lietuvoje, jų reikšmę ir įtaką šalies futbolui.
Pirmoji futbolo konferencija Lietuvoje
Pirmoji „Futbolo Konferencija“ Lietuvos sostinėje įvyko dar 2019 m. lapkritį. Siekdami užpildyti spragas, Futbolotreneris.lt įkūrėjai drauge su „Stats4sport“ organizacija Vilniuje surengė Pirmąją futbolo konferenciją. Joje pranešimus skaitė aukščiausio lygio futbolo specialistai iš Lietuvos, Danijos, Švedijos, Portugalijos ir Italijos. Konferencijoje dalyvavo 215 lietuviškos futbolo bendruomenės narių.
Teigiamos reakcijos ir tęstinumas
Sulaukę daugybės teigiamų įvertinimų ir atsiliepimų, konferencijos organizatoriai nusprendė tokio pobūdžio konferencijas rengti kasmet.
Antroji futbolo konferencija
2020 metais to padaryti nepavyko dėl COVID-19 pandemijos, tačiau 2021-aisiais „Antroji futbolo konferencija“ ir vėl sukvietė futbolo specialistus į bendrą renginį. Nepaisant tuo metu vis dar gajų Covid-19 ribojimų organizuotas „gyvas“ renginys pritraukė 175 dalyvius, žiniomis su jais dalinosi futbolo specialistai iš Škotijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės.
Trečioji futbolo konferencija
Šį kartą futbolo konferencija sutapo su pasaulio futbolo čempionatu, tad vienu iš jos akcentų tapo ir futbolo rungtynių stebėjimas bei aptarimas. Beveik 200 dalyvių turėjo unikalią galimybę susipažinti ir pabendrauti su futbolo specialistais iš Škotijos, Danijos, Lenkijos, Ispanijos, Italijos ir kitų užsienio šalių.
Taip pat skaitykite: Krepšinio batelių istorija
Konferencijų tikslai ir temos
Anot vieno iš šios konferencijos organizatorių, „Futbolotreneris.lt“ įkūrėjo R. Šuškevičiaus, šį kartą pranešėjų temos atliepė didžiausias Lietuvos futbolo problemas, siekiant atrasti ir pritaikyti sprendimų būdus ateityje.
„Kadangi konferencijoje dalyvauja ne tik Lietuvos futbolo klubų treneriai, bet ir vadovai bei vadybininkai, norėjome, kad konferencijoje būtų pranešimai ne tik apie trenerių darbą, treniravimą ar vadovavimą rungtynių metu, bet ir futbolo šalių atstovų pavyzdžiai apie jaunųjų futbolininkų integravimą į sugausiųjų futbolą, apie tinkamos futbolo klubų filosofijos ir strategijos svarbą, nes Lietuvoje mums būtent ir trūksta supratimo, kaip reikia dirbti su jaunimu, koks yra geriausias futbolo klubo modelis ir pan. Manau, kad pranešimai buvo aukšto lygio ir pateisino lūkesčius. Aš pats tikrai renginiu likau patenkintas. Man asmeniškai buvo labai įdomu ir tikiuosi, bent dalį gautų žinių pavyks pritaikyti „Vilnius Football Academy“ akademijos veikloje, tiek ir bendrai vystant futbolą Lietuvoje“, - teigė R. Šuškevičius.
Pranešėjai ir jų patirtis
Futbolo konferencijoje pranešimus skaitė Poznanės „Lech“ klubo trenerių departamento vadovas Mariuszas Rumakas, futbolo strategijos klausimais konsultuojančios organizacijos „Double Pass“ atstovas Kevinas Nicholsonas, Genujos „Sampdoria“ klubo atletinio rengimo treneris Samuele Melotto, ilgametis „Barcelona“ futbolo mokyklos techninis direktorius Isaacas Guerrero, „Optima football“ savininkas Madsas Davidsenas bei Danijos „HB Koge“ klube dirbantis futbolo specialistas iš Lietuvos Marius Babravičius.
Konferencijų nauda Lietuvos futbolui
Kalbėdamas apie konferenciją M. Babravičius pabrėžė, kad Lietuvoje iš principo trūksta panašių renginių.
„Nebūtinai tik didelių konferencijų, tačiau bent jau trenerių mokymų įvairiomis temomis, ne tik auditorijose, bet ir futbolo aikštelėse. Ir čia tikrai nepakanka privačių iniciatyvų, reikia ir pačios federacijos žingsnių. O jų paskutiniu metu beveik nesimato“, - konstatavo futbolo specialistas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krepšinio Lyga 1992
Anot jo, tokio pobūdžio konferencijų naudą galima išskaidyti į kelis segmentus:
- Žinios ir įkvėpimas: Dalyviams toks renginys svarbus ne tik žiniomis, bet ir inspiracija, nes pranešimai būna labai įvairūs. Naujos žinios praplečia akiratį ir įkvepia ieškoti naujos informacijos, domėtis ir gilintis.
- Pažinčių tinklo mezgimas: Tokio lygio susitikimuose yra puiki galimybė susipažinti su svarbiais specialistais, pranešėjais. Galima apsikeisti nuomonėmis, tartis dėl bendradarbiavimo. Lietuvai ypač trūksta to išėjimo į platesnius vandenis, tarptautinių pažinčių, o čia yra visos galimybės.
- Tobulėjimas: Nuolatinis noras tobulėti, nesustoti, kaupti informaciją ir domėtis naujausiomis šiuolaikinio futbolo tendencijomis. Neturint galimybės išgirsti kitokios nuomonės, kitokių minčių labai paprasta patikėti, kad jau viską žinai, viską supranti ir tau nieko nebereikia. Tai yra pražūtingas įsivaizdavimas. Jei nori eiti į priekį, turi domėtis naujovėmis, ieškoti jų ir pasiimti pačią geriausią praktiką iš bet kokio turinio.
Susidomėjimas ir poreikis
R. Šuškevičiaus teigimu, neslūgstantis susidomėjimas rodo, kad tokio pobūdžio futbolo konferencijos Lietuvos futbolo specialistams yra aktualios ir reikalingos. Anot jo, tokie renginiai turėtų būti dažnesni, kad lietuviai galėtų spartesniais žingsniais judėti į priekį.
„Ar trys futbolo konferencijos per ketverius metus gali turėti kokių nors ryškų efektą ir ženkliai pakelti mūsų futbolo lygį? Vargu. Ryškesniam efektui reikalinga dešimtys tokių renginių, gal tada pavyktų įžvelgti tiesioginę naudą. Kita vertus, reikia ne tik renginių, tačiau ir atvirai mąstančių futbolo žmonių - trenerių, direktorių, vadovų ir kitų organizacijų veikloje dalyvaujančių asmenų. Jei treneris bus atviras, norės dalintis ir keistis, o organizacijos vadovai to nenorės, ar įmanomas progresas? Greičiausiai, ne“, - pastebėjo R. Šuškevičius.
Finansiniai aspektai ir ateities perspektyvos
Po kiekvienos futbolo konferencijos natūraliai kyla klausimas, ar bus ir dar viena? „Futbolotreneris.lt“ įkūrėjas R. Šuškevičius neslepia, kad tai priklauso ne tik nuo organizatorių ir dalyvių, bet ir nuo rėmėjų požiūrio.
„Iš bilietų pardavimų surenkame vos apie 50 proc. reikalingo biudžeto. Mūsų nuolat klausia, kiek uždirbame iš tokios konferencijos. Dažniausiai juokaujame apie naujus namus ir automobilius. O jei rimtai, tai neuždirbame nieko, nes tenka investuoti ir savo lėšas, kad toks renginys įvyktų. Tačiau mes nesiskundžiame, nes manome, kad tokiu būdu galime prisidėti prie Lietuvos futbolo auginimo ir tikimės, kad mūsų investicijos bus naudingos visam futbolui. Kita vertus, nors mes negauname finansinės naudos, tačiau plečiame kontaktų sąrašą, randame naujų partnerių ir taip augame patys, bei auginame organizaciją. O tai taip pat labai svarbu ir prasminga“, - konstatavo R.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio raida
Kitos iniciatyvos ir renginiai
Be futbolo konferencijų, Lietuvoje vyksta ir kitos iniciatyvos, skirtos futbolo populiarinimui ir tobulinimui:
- UEFA „Playmakers“ projektas: Ypatingai sėkmingas projektas, kuris jau įtraukė daugiau nei 160000 mergaičių visame žemyne. Iš jų virš 5500 mergaičių dalyvavo užsiėmimuose Lietuvoje. Projekto sėkmę lemia „Disney“ iš UEFA bendradarbiavimas, kurio pagrindu buvo parengti užsiėmimų mergaitėms planai.
- „SportBiz Vilnius“ konferencija: Konferencijoje patirtimi dalinosi tokie sporto ir verslo pasaulio atstovai, kaip Virgilijus Alekna, Ernests Gulbis, Geoffas Wilsonas, Rokas Baciuška, Ignas Grinevičius, Rimantas Kaukėnas ar broliai Lavrinovičiai.
- Lietuvos studentų futbolo sukaktys: Prieš devyniasdešimt metų, 1922-aisiais, įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kurio viena iš iniciatorių buvo studentija.
- "Ateitis Cup" turnyro konferencija: Vilniuje vykusio "Ateitis Cup" turnyro organizatoriai surengė vaikų ir jaunimo ugdymo temoms skirtą konferenciją.
Iššūkiai ir galimybės
Nors futbolo konferencijos ir kitos iniciatyvos yra svarbios, tačiau Lietuvos futbolas vis dar susiduria su iššūkiais:
- Trenerių kvalifikacija: UEFA licencijų kasmet siekia kelios dešimtys trenerių, tuo metu Lietuvoje su vaikais ir suaugusiais dirba šimtai futbolo specialistų. Dalis jų turėjo galimybę susipažinti su „Anderlecht“ treniruočių metodika, tačiau yra daug futbolo trenerių, kurie lieka nuošalėje, tarsi palikti likimo valiai.
- Žinių trūkumas: Tikrai ne visi gali semtis žinių užsienio šalyse rengiamuose kursuose ar seminaruose, kurie, beje, nėra pigūs, o beribiame interneto vandenyne tikrai nelengva atsirinkti naudingiausią informaciją. Todėl daug trenerių ir toliau dirba savo darbą vadovaudamiesi senu žinių bagažu, o po to girdime, kad į jaunimo rinktines pakviesti vaikai neturi šiuolaikiniam futbolininkui būtinų techninių ir fizinių savybių.
- Finansavimas: Iš bilietų pardavimų surenkama vos apie 50 proc. reikalingo biudžeto.
Galimybės
- Dažnesni renginiai: Tokie renginiai turėtų būti dažnesni, kad lietuviai galėtų spartesniais žingsniais judėti į priekį.
- Atvirumas ir bendradarbiavimas: Reikia ne tik renginių, tačiau ir atvirai mąstančių futbolo žmonių - trenerių, direktorių, vadovų ir kitų organizacijų veikloje dalyvaujančių asmenų. Jei treneris bus atviras, norės dalintis ir keistis, o organizacijos vadovai to nenorės, ar įmanomas progresas?
- Federacijos vaidmuo: Reikia ir pačios federacijos žingsnių. Norisi, kad tokie futbolo specialistai dalintųsi patirtimi.
- Techniniai direktoriai: Klubai, akademijos, norėdamos gerinti savo darbo procesą, turi turėti sistemą, o norint sėkmingai taikyti, jas prižiūrėti, reikia gerų techninių direktorių, kurie ne tik suprastų futbolą, bet ir galėtų valdyti administracinę dalį, keltų trenerių kvalifikaciją.
tags: #pirmoji #futbolo #konferencija