Raumenų spazmai sportuojantiems: priežastys, prevencija ir gydymas

Sportas yra populiari veikla, tačiau sportuojantys asmenys susiduria su sportinėmis traumomis, raumenų patempimais ir spazmais. Šiame straipsnyje aptarsime raumenų spazmų priežastis sportuojantiems, kaip juos atpažinti, gydyti ir kaip užkirsti kelią. Taip pat aptarsime dažniausiai pasitaikančias sportines traumas ir sporto kineziterapijos svarbą reabilitacijai.

Sportinės traumos ir raumenų skausmas

Sportinės traumos gali apversti sportininko pasaulį aukštyn kojomis, nes jis netenka mėgstamos veiklos ir jaučiasi atskirtas nuo savo bendraminčių, draugų ir pasiektų sportinių rezultatų. Tai gali sukelti nerimą, kad galbūt jau nebegalės grįžti į aktyvų sportą. Dažniausiai traumuoti sportininkai nori greito, natūralaus ir nebrangaus atsistatymo po traumos, nenutraukiant savo aktyvios sportinės veiklos. Reabilitacijai po sportinės traumos į pagalbą sportininkui ateina sporto kineziterapija ir jos metodikos.

Raumenų traumų ir skausmų atsiradimo priežastys

Raumenų traumos ir skausmai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

• Raumenų pertempimas
• Ilgalaikė sutrumpėjusių raumenų būklė
• Raumenų ilgalaikė padėtis sutrumpėjusioje būsenoje
• Raumenų perkrovos
• Virusiniai susirgimai (gripas, ūminė kvėpavimo virusinė infekcija)
• Stresas

Sutrumpėjęs raumenynas gali sukelti medžiagų apykaitos produktų kaupimąsi, tynimą, aplinkinių sąnarių funkcijos pokyčius, skausmo sindromą ir išsekimą. Raumenyno pailgėjimas gali sukelti mikrocirkuliacijos pokyčius, tynimą, šalia esančių struktūrų nutolimą viena nuo kitos, raumenų silpnumą, tonuso ir jėgos praradimą, pokyčius šalia esančiuose sąnariuose, atrofiją ir fibrozę.

Geras ir blogas raumenų skausmas

Raumenų skausmas ne visada yra geros ar blogos treniruotės atspindys. Kitos dienos raumenų skausmas priklauso nuo žmogaus treniruotumo ir sunkios treniruotės šoko ar jo nebuvimo raumenims. Kuo labiau kūną įpratinsime prie fizinio krūvio artimo sunkiai treniruotei, tuo mažiau mums skaudės raumenis.

Taip pat skaitykite: Treniruoklių pasirinkimo gidas

Sportuojant raumenyse susikaupia pieno rūgštis (laktatai), ir priklausomai nuo gaunamo krūvio ir treniruotės fizinės apkrovos skirtumo tiesiogiai priklausys, kiek pieno rūgšties kūnas pagamins. Kuo didesnis skirtumas tarp įprasto fizinio krūvio ir būtent konkrečios intensyvios treniruotės, tuo labiau skaudės raumenis kitą dieną. Laktatui pasišalinti iš kūno tiesiogiai padeda kraujas, kuris laktatus iš raumenų ir išneša. Jei po treniruotės 15 minučių skirsime lengvam kardio, praktiškai visi kūno raumeniniai audiniai bus pilnai perpumpuoti kraujo, taip pašalinant maksimalų pieno rūgšties kiekį. Raumenų diskomforto atveju tempimo pratimai padeda greičiau kraujui cirkuliuoti tempiamame raumenyje.

Jei kitą dieną reikia vėl būti maksimaliai stipriam ar greitam, po sunkios treniruotės tikslinga raumenis šaldyti, ir sekančią dieną raumenis skaudės minimaliai arba raumenų neskaudės visai. Esant hipertrofijai rekomenduojami tempimo pratimai. Raumenų tempimai didina mikro įtrūkimus, kurie užpildomi naujomis ląstelėmis (tai labai aktualu kultūristams). Bet jei raumenų tempimai bus ganėtinai intensyvūs, tikėtina, jog kitą dieną raumenis skaudės labiau, nei skaudėtų netempiant.

Blogas raumenų skausmas (skauda raumenyse) atsiranda todėl, kad padidinto fizinio krūvio metu yra mechaniškai pažeidžiamos ar dalinai suardomos kai kurios raumeninės skaidulos bei skaidulų dalys (raumeninių skaidulų įplyšimai). Tuomet sekančią dieną raumenyse suintensyvėja uždegimo procesai, kurie ir sukelia taip vadinamą vėluojantį raumenų skausmą. Siekiant, kad vėluojantis raumenų skausmas būtų mažesnis ir sportininkas greičiau atsistatytų, reikalingas raumenų šaldymas iškart po fizinio krūvio, o ne raumenų masažas, pašildymas ar tempimo pratimai!

Labai intensyvi sportinė veikla gali sukelti kelių šimtų raumeninių skaidulų įplyšimus, mikro įtrūkimus. Nieko nedarant, kitą dieną dėl uždegimo jau bus sužalota keli tūkstančiai raumeninių skaidulų. Jei po didelio fizinio krūvio dar ir masažuosite raumenis (dar blogiau, jei pašildysite, ypač pirtyje), tai kitą dieną bus dar daugiau sužalotų raumeninių skaidulų! Jei uždėsite ledą ant raumenų ir gana ilgai (su pertraukomis) pašaldysite raumenis bei neleisite skaudamai zonai judėti, tada kitą dieną raumenyse gali nebūti nė vienos pažeistos raumeninės skaidulos arba tik kelios pažeistos raumeninės skaidulos.

Kita vertus, jei fiziniai pratimai nesukelia raumenų mechaninių pažeidimų (kitą dieną raumenų neskauda), tada atvirkščiai, masažas raumenims ir tempimo pratimai labai rekomenduojami!

Taip pat skaitykite: Sportas: Raumenų Grupės

Viskas priklauso nuo sportininko tikslų! Atsižvelgiant į tikslus, šaldydami ar šildydami bei tempdami raumenis galime pasiekti reikalingą geriausią rezultatą.

Sporto kineziterapija - traumų prevencija ir reabilitacija

Sporto kineziterapija gali būti efektyvus sportinių traumų prevencijos metodas arba reabilitacijos metodas po patirtų traumų. Sporto kineziterapija, siekdama atstatyti normalų sportininko raumenų bei sąnarių funkcionavimą, apima keletą metodikų:

• Specialūs terapiniai pratimai sportininkams
• Raumenų elektrostimuliacija
• Sportinis masažas
• Kinezioteipavimas teipais

Sportinės traumos negydant, gali būti neigiamas poveikis tolimesnei sportininko veiklai. Ypač reikėtų būti dėmesingiems vaikų sportinėms traumoms (pvz., skauda rankos sanarį), nes jų organizmas dar tik vystosi ir negydomos traumos vaikams gali turėti reikšmės visam tolimesniam gyvenimui.

Terapiniai pratimai raumenims (sporto kineziterapija)

Vienas pagrindinių kineziterapijos metodų - terapiniai pratimai raumenims. Kartu parenkami ir specifiniai tempimo pratimai, kad pagerinti raumens lankstumą ir atpalaiduoti pažeistus raumenis. Jei terapiniai pratimai raumenims parenkami teisingai, žymiai pagerėja judesio amplitudė, padidėja raumens jėga, pagreitėja gijimo procesas.

Raumenų elektrostimuliacija reabilitacijoje

Elektrostimuliacija raumenims naudojama traumų reabilitacijoje - elektriniai impulsai per odą aktyvuoja ir gydo pažeisto raumens skaidulas. Naudojant specialius elektrodus, elektrostimuliacija atpalaiduoja raumenis, pagerina kraujo cirkuliaciją, apsaugo nuo raumenų atrofijos ir panaikina raumenų skausmą.

Taip pat skaitykite: Efektyvus atsistatymas

Sportinis masažas (sporto kineziterapija)

Labai veiksmingas kineziterapijos metodas - sportinis masažas (pvz., po kojos traumos). Sportinio masažo metu pagerėja kraujo pritekėjimas į pažeistas vietas, ko pasekoje pagreitėja traumos gijimas. Sportinis masažas naudingas ir tuo, kad sumažina randinį audinį - randą aplink pažeistą vietą, dėl to sportininkas atgauna judesio greitį ir amplitudę. Sportinio masažo pasekoje gerėja raumenų elastingumas, audinių pralaidumas, mažėja skausmas, išnyksta stresas ir nerimas.

Kinezioteipavimas sportininkams (kineziologinis teipavimas)

Kinezioteipas - tai aukštos kokybės 100% medvilninė medžiaga, kuri leidžia odai kvėpuoti ir yra tinkama net alergiškiems žmonėms. Nei injekcijos, nei tabletės, nei chirurgija negali atlikti to, ką sugeba kinezioteipas - elastinis pleistras. Kineziterapinio teipavimo rezultatai yra greiti ir efektyvūs.

Teisingai užklijuotas kinezioteipas veikia gydomai - atkelia odą ir dėl to sumažėja skausmas bei pašalina skystį susikaupusį pažeistoje vietoje. Tai įvyksta iš karto po traumuotos vietos teipavimo. Kinezioteipas gali būti laikomas 3-5 dienas, visos fizinės sportinės veiklos metu. Kineziologinis pleistras yra atsparus vandeniui ir greitai išdžiūna.

Sportininkai labiausiai vertina kinezioteipo elastingumą. Teipas gali būti kaip stabilizatorius - nuo lengvo iki stipraus. Priklausomai nuo teipavimo tikslo ir metodikos, gali išlikti pilna judesio amplitudė. Kineziologinis teipavimo metodas neįmobilizuoja sportinės traumos, jis stabilizuoja traumą ir sustiprina audinius, kurie skausmingi ir pilnai nefunkcionuoja. Todėl, kai sportinė trauma yra minimali, tai po kinezioteipavimo galima iš karto tęsti savo įprastinę sportinę veiklą: bėgti, šokti, plaukti - be apribojimų.

Kinezioteipavimas palengvina įsisenėjusias sportines traumas. Tai kelio trauma, peties trauma, apatinės nugaros dalies patirtos traumos, kurios vis atsinaujina ir primena apie save sukeldamos skausmą. Įsisenėjusios traumos atveju kinezioteipavimą galima naudoti dar prieš treniruotę, kad išvengti skausmo ir traumos atsinaujinimo.

Pvz., jūs turite įsisenėjusią kelio traumą ir ketinate savaitgaliui išvykti slidinėti. Tokiu atveju, prieš išvykstant slidinėti vertėtų atlikti prevencinį kelio kinezioteipavimą tam, kad savaitgalio slidinėjimas būtų malonus ir judėjimas be skausmo. Tą patį kinezioteipavimą galima pritaikyti šokėjams ruošiantis šokių konkursams, sportininkams prieš bėgant maratoną ar dalyvaujant kitose sportinėse veiklose.

Dažniausiai pasitaikančios sportinės traumos

Sportinių traumų įvairovė didelė, bet yra tam tikros kūno dalys, kurios dažniau traumuojamos sporte negu kitos. Pirmos trys išvardintos traumų kategorijos sudaro daugiau nei 80% visų sportinių traumų:

1. Bėgiko kelis (55% traumų)
2. Peties traumos (20% traumų)
3. Kulkšnies sausgyslių ar raiščių patempimas (plyšimas)
4. Tenisininko arba golfo žaidėjo alkūnė - lateralinis epikondilitas
5. Raumens patempimas (raumenų patempimo traumų priežastys)

Bėgiko kelis

Kelio traumos sudaro 55% visų sportinių traumų ir apie vieną ketvirtadalį visų chirurginių problemų. Dažniausios kelio traumos yra raiščių, raumenų ir sausgyslių patempimas, menisko plyšimas, raiščio trūkimas. Dažnai skausmą sukelia kelio girnelės trauma bei sportuojant patemptos kelių sausgyslės. Kelio traumos būdingos ne tik bėgikams, bet ir plaukikams, dviratininkams, step aerobikos šokėjams, futbolo, krepšinio, tinklinio žaidėjams.

Kelio traumos prevencijai rekomenduojama atidžiai rinktis sportinę avalynę, bėgant rinktis minkštą dangos paviršių, stiprinti šlaunies atitraukėjus, sėdmenų raumenis, stengtis nepervargti. Jei kelio trauma įvyko, bent jau dvi dienas negalima sportuoti. Vėliau peržiūrėti savo treniruotės planą, jei reikia pakoreguoti, galima po treniruotės naudoti ledo kompresus.

Peties traumos

Peties traumos sudaro apie 20% sportinių traumų. Peties traumos aktualios teniso, plaukimo, svorių kėlimo, beisbolo ir tinklinio žaidėjams, bei visiems sportininkams, kurie atlieka daug rankos kėlimo virš galvos judesių. Viena pagrindinių peties traumos priežasčių - persitreniravimas, t.y. silpna rotatorių manžetė, kuri stabilizuoja peties sąnarį.

Peties traumos simptomai:

• Peties skausmas
• Sustingimas pečiuose
• Silpnumas peties sąnario srityje

Peties traumos prevencijai parenkami specialūs pratimai peties sąnariui, pakoreguojamas treniruočių krūvis ir eiga, stebima, ar taisyklingai atliekami pratimai.

Kulkšnies sausgyslių ar raiščių patempimas (plyšimas)

Kulkšnies sausgyslių trauma būdinga futbolo, ledo ritulio, krepšinio ir tinklinio žaidėjams. Sportininkai nuolat atlieka bėgimo, šuolių, staigių pasisukimų judesius. Gali įvykti ne tik sausgyslių ar raiščių patempimas, bet ir plyšimas. Raiščių patempimo prevencijai rekomenduojami specialūs pratimai raiščiams, teipavimas ar tam tikrų įtvarų nešiojimas.

Po sausgyslių ar raiščių traumos galioja ta pati taisyklė - ramybė, ledas, kinezioteipavimas ir traumuotos galūnės pakėlimas, bet ramybė neturėtų tęstis ilgiau nei 1 dieną. Reikia atsargiai atlikti judesius, kad pagerėtų kraujo cirkuliacija, sumažėtų tinimas ir traumos gijimas būtų greitesnis.

Tenisininko arba golfo žaidėjo alkūnė - lateralinis epikondilitas

Alkūnės pažeidimai sudaro 7% visų sportinių traumų. Tai sausgyslių uždegimas - sausgyslių, kurios pritvirtina dilbio tiesiamuosius raumenis prie alkūnės šoninio paviršiaus. Dažniausiai sausgyslių uždegimą sukelia tam tikri rutininiai, monotoniški rankos judesiai sportuojant.

Alkūnės pažeidimų simptomai - alkūnės patempimas, skausmas alkūnės šoniniame paviršiuje. Tuo tarpu golfo žaidėjo alkūnė - tai dažniausiai vidinės alkūnės dalies skausmas. Sportininkui gali skaudėti ir dilbio raumenis arba gali būti dilbio plyšęs raumuo - dilbio raumens gydymas būtinas.

Alkūnės traumos prevencijai būtina atlikti dilbio raumenų stiprinimo pratimus. Kartais sportininkui rekomenduojama dėvėti specialų įtvarą. Iš karto po alkūnės traumos galioja ta pati taisyklė - ramybė, ledas, kinezioteipavimas ir pakelta traumuota galūnė.

Raumens patempimas (raumenų patempimo traumų priežastys)

Raumenų patempimo traumų priežastys: nepakankamas apšilimas, nuovargis, lankstumo trūkumas. Kojų raumenų patempimas: dažniausiai patempiami pakinklio raumenys (sporto šakose kur bėgama, pvz., krepšinyje, futbole). Labai dažnas ir blauzdos raumens patempimas ir gydymas (būdinga vyresniems teniso žaidėjams), taip pat rankos raumenų patempimas.

Patempti pakinklio raumenys labai skausmingi ir dažniausiai atsiranda mėlynės. Priklausomai nuo sporto šakos, gali būti patemptos ir kitos raumenų grupės. Raumenų patempimo traumų prevencija - tai tinkami tempimo pratimai prieš ir po treniruotės, nesportavimas pavargus ar blogai jaučiantis. Pagalba po traumos panaši kaip jau anksčiau minėta: poilsis, ledas, kinezioteipavimas, traumuotos galūnės pakėlimas, lengvas tempimas, specialūs medikamentai.

Raumenų skausmas: priežastys, tipai ir gydymo būdai

Raumenų skausmas yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Jis gali būti laikinas arba lėtinis, lengvas arba stiprus, ir atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kai kurios iš jų yra susijusios su fizinio aktyvumo lygiu, o kitos - su sveikatos būkle. Raumenų uždegimo simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia raumens skausmu, patinimu ir kartais paraudimu paveiktoje vietoje. Norint sumažinti raumenų skausmą ir uždegimą, reikia suteikti jiems pakankamai poilsio, naudoti šaltus ir šiltus kompresus, tepalus ar gelius su priešuždegiminiu poveikiu ir atlikti lengvus pratimus raumenų elastingumui ir stiprumui gerinti.

Fizinio krūvio metu, jei žmonės atlieka intensyvias fizines veiklas, prie kurių nėra pratę, jie gali patirti raumenų įtempimą ir skausmą. Raumenų skausmas gali būti traumos požymis, pvz., patempimo, plyšimo ar mėlynės. Jei žmonės ilgai ar pernelyg intensyviai įtempia raumenis, jie gali jausti raumenų nuovargį ir skausmą.

Raumenų sužalojimai

Raumenų skausmo intensyvumas ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo priežasties. Dažniausiai raumenų skausmai praeina maždaug per savaitę ir negydomi. Visgi, jei raumenų skausmas tęsiasi ilgiau nei savaitę - vertėtų sunerimti, kadangi besitęsiantys raumenų skausmai gali slėpti rimtą problemą. Jei raumenų skausmai nedingsta ir po savaitės, labai tikėtina, kad skausmas atsirado dėl raumens sužalojimo. Raumenų sužalojimai dažniausiai atsiranda dėl patempimo, bet kokios fizinės ar sporto traumos ir pasireiškia mėlynėmis, sumušimais, raumenų įplyšimais.

• Pirmo laipsnio sužalojimas yra lengvas patempimas, pasireiškiantis lengvu raumenų skausmu ir nereikalaujantis papildomo gydymo.
• Antro laipsnio patempimas jau yra vidutinio sunkumo sužalojimas, kurio gijimui paspartinti pasitelkiama kineziterapija.
• Trečio laipsnio sužalojimas yra sunkus. Tokio lygio sužalojimu laikomi raumenų plyšimai, kurie pasireiškia stipriais raumenų skausmais, mėlynėmis. Esant plyšusiam raumeniui, galūnės tampa silpnos, jas sunku valdyti. Esant plyšusiam raumeniui, galūnės tampa silpnos, jas sunku valdyti. Jei jaučiate panašius simptomus, svarbu kuo skubiau apsilankyti pas medikus, nes trečio laipsnio sužalojimui gydyti gali būti reikalinga ir operacija ar specialus gydymo planas. Gydytojas atlikęs specialius tyrimus, nustatys, ar reikalinga operacija, ar užteks tik ramybės laikotarpio raumeniui (raumens imobilizacijos laikotarpio, neleidžiant sužalotai vietai judėti).

Stresas ir raumenų skausmas

Kartais raumenų skausmai atsiranda ir ne dėl fizinių pokyčių ar sužalojimų. Atlikti tyrimai parodė, kad neretai žmonės, kurie gyvenime patiria daug streso, dažniau jaučia įvairius raumenų skausmus. Taip yra todėl, kad streso metu mūsų organizme išskiriamas streso hormonas, dėl kurio padidėja raumenų įtampa ir raumenys sujautrėja. Stresas ir skausmas yra glaudžiai susiję ir kartais gali būti sunku nustatyti, kaip prasidėjo skausmas ar kaip jį reikėtų numalšinti. Raumenų skausmui atsiradus dėl streso gali susidaryti savotiškas užburtas ratas - dėl skausmo gali būti jaučiamas dar didesnis stresas. Įprastai raumenų skausmą, atsiradusį dėl streso, išgydyti gali kineziterapeutai, tačiau geriausias tokio skausmo gydymo būdas - stresorių pašalinimas. Tam, kad galėtumėte jaustis geriau svarbu surasti streso priežastį ir pasistengti su ja susitvarkyti.

Sveikatos problemos ir raumenų skausmas

Raumenų skausmas yra sudėtingas reiškinys, kurį gali sukelti įvairios sveikatos problemos. Svarbu suprasti, kad ne visada jis praeina vien po kineziterapijos ar kitų gydymo metodų. Kartais, norint efektyviai įveikti raumenų skausmą, reikia atsižvelgti į gilesnius sveikatos sutrikimus ir tinkamai juos diagnozuoti. Tai leis sukurti veiksmingą gydymo planą ir įveikti raumenų skausmą.

• Artritas: Artritas yra sąnarių uždegimo liga, kuri gali paveikti ne tik sąnarius, bet ir aplinkinius raumenis bei audinius.
• Fibromialgija: Fibromialgija yra liga, kuri sukelia didelį raumenų skausmą ir jautrumą slėgiui.

Svarbu konsultuotis su gydytoju, jei patiriate ilgalaikį arba intensyvų raumenų skausmą. Įvairios virusinės infekcijos, tokios kaip gripas, taip pat gali sukelti raumenų skausmus. Nors pagrindiniai gripo simptomai yra karščiavimas, kosulys, sloga ir gerklės skausmas, sergant gali būti jaučiamas ir raumenų skausmas. Dažniausiai jaučiami nugaros, rankų ar kojų raumenų skausmai, tačiau gali būti jaučiamas ir viso kūno raumenų skausmas. Tačiau toks raumenų skausmas yra laikinas ir pasveikus įprastai išnyksta. Raumenų skausmas taip pat gali signalizuoti vitaminų ir mineralų organizme trūkumą. Raumenų skausmas gali būti susijęs su vitamino D, magnio ir kalio trūkumu.

Kaip sumažinti raumenų skausmą?

Raumenų skausmai gali sukelti diskomfortą ir trukdyti mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau yra daugybė būdų, kaip galite išvengti arba sumažinti šį nemalonų pojūtį.

1. Intraveninė terapija: Kai kuriais atvejais, ypač jei turite sunkių raumenų skausmų ar raumenų spazmus, gali būti naudinga apsvarstyti intraveninės terapijos galimybę. Intraveninės terapijos metu vaistų ir naudingųjų medžiagų kokteilis yra įvedamas tiesiai į kraują per veną. Taip vaistai greičiau ir efektyviau pasiekia skausmo šaltinį ir mažina uždegimą bei raumenų spazmus.
2. Masažas: Profesionalus masažas ar savimasažas gali pagerinti kraujo apytaką ir sumažinti raumenų įtampą. Tai yra veiksmingas būdas mažinti raumenų skausmą. Masažas padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti diskomfortą.
3. Tempimo pratimai: Reguliari mankšta ir raumenų tempimo pratimai padeda išlaikyti raumenų lankstumą ir sumažina skausmų tikimybę. Pratimai, skirti konkrečių raumenų grupių atpalaidavimui, gali būti ypač naudingi malšinant raumenų skausmus.
4. Fizinis aktyvumas: Bet kokio lygio fizinis aktyvumas, įskaitant vaikščiojimą ar plaukimą, padeda stiprinti raumenis ir mažina jų skausmą. Tačiau turėtumėte atsižvelgti ir į savo kūno ribas ir vengti per didelio krūvio, kadangi per didelis fizinis krūvis gali tik sukelti papildomus raumenų skausmus ar juos sustiprinti. Pradedantieji gali pradėti su lengvais pratimais ir palaipsniui didinti jų intensyvumą.
5. Tinkama mityba ir hidratacija: Teisinga mityba ir pakankamas vandens vartojimas yra svarbūs raumenų sveikatai. Užtikrinkite, kad jūsų organizmas gauna pakankamai skysčių, o jūsų dienos racionas yra pripildytas baltymų ir vitaminų.
6. Kompresai ir šilumos terapija: Šalti ar karšti kompresai gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti raumenų skausmą. Šaltas kompresas gali būti naudingas atsitikus lengvai traumai ar lengvam sumušimui. Tuo tarpu šilumos kompresai gali padėti, kai jaučiate raumenų įtampą. Tačiau būkite atsargūs, ir pasirinkite temperatūrą, tinkamą jūsų situacijai.
7. Pakankamas poilsis: Visada yra svarbu suteikti savo raumenims pakankamai laiko atsigauti, ypač po intensyvios veiklos ar treniruočių. Poilsis yra svarbus raumenų atstatymui ir regeneracijai.
8. Streso valdymas: Stresas gali prisidėti prie raumenų įtampos ir skausmų. Bandykite pasitelkti atpalaiduojančias praktikas, tokias, kaip joga ar meditacija. Tokios veiklos gali padėti sumažinti įtampą ir raumenų skausmus.
9. Vaistai: Tam tikrais, ypač sudėtingais, atvejais gydant raumenų skausmus, gali būti naudojami vietiniai arba peroraliniai skausmą malšinantys vaistai.
10. Specialisto konsultacija: Jei raumenų skausmas yra lėtinis arba neišgydomas namų sąlygomis, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba kineziterapeutu. Specialistai atlikę tyrimus, gali nustatyti skausmo priežastį ir paskirti individualų gydymą.

Raumenų spazmai: priežastys ir ką daryti?

Raumenų spazmai - patempimo požymis, pasireiškia stipriu raumenų susitraukimu. Tai apsauginis refleksas, apsaugantis traumuotą vietą nuo nepageidaujamų judesių ir tolimesnių pažeidimų. Spazmai gali tęstis ilgą laiką, suteikdami stiprų skausmą ir trumpalaikiai, kurie yra persitreniravimo ir pervargimo rezultatas.

Netikėtai ir staiga užklumpantis raumenų skausmas pažįstamas daugeliui - tai mėšlungis, atsirandantis skausmingas raumenų spazmas blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje. Mėšlungis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmai paprastai trunka keletą minučių ir praeina savaime. Raumenų mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Jis gali užklupti kiekvieną, nesvarbu, kokio amžiaus žmogus, tiek ramybės būsenoje, miegant, tiek po fizinio krūvio ar maudantis vandens telkiniuose.

Ką daryti staiga užklupus mėšlungiui?

Užklupus kojų mėšlungiui, reikėtų pasistengti atsipalaiduoti ir „ištempti“ sutrauktą raumenį. Reikia paimti koją už pirštų ir atsargiai, vengiant trūkčiojimų, patraukti aukštyn. Kitas būdas - staigiai atsistoti ir pakaitomis pažinksniuoti ant pirštų ir ant pėdos. Sutraukus mėšlungiui taip pat padeda, jei skaudamą vietą kiek pažnaibysite ir pamasažuosite. Po spazmų kamuojama koja padėjus pagalvę užtikrinsite reikiamą kraujotaką. Mėšlungis blauzdoje įveikiamas lengviau, jei prieš tempdami prie pakinklio kelias sekundes palaikysite gabalėlį ledo. Taip pat padeda šiltas dušas, atsargus masažas, raumenų pabaksnojimas. Jei kojų mėšlungis užklumpa naktį, reiktų atsikelti ir pavaikščioti stipriai remiantis pėda į grindis. Kad mėšlungio spazmai nesutrauktų kojų sėdimo darbo metu, darykite trumpas mankštas ar tiesiog neužsisėdėkite ir bent trumpam išeikite pasivaikščioti.

Mėšlungio priežastys

Mėšlungio priežastys gali būti įvairios - stresas, didelis fizinis krūvis raumenims, temperatūros pokyčiai, todėl vasarą smarkiai įkaitus ir šokant į šaltą vandenį galite pajusti mėšlungio skausmą. Mėšlungis blauzdoje gali pasitaikyti moterims, kurios dažnai avi aukštakulnius, jis pasireiškia ir avint nepatogią avalynę. Nemalonūs raumenų spazmai blauzdoje ar šlaunyje ypač pasitaiko vasaros metu, nes tuo metu organizmui gali trūkti skysčių. Jeigu laikotės dietos, kurios metu vartojate daug baltymų, pasunkėja kalcio įsisavinimas, todėl gali pasireikšti nemalonūs raumenų spazmai. Taip pat mėšlungio priežastis gali būti ir didelis kofeino ir nikotino vartojimas. Žmonės, turintys plokščiapadystę gali susidurti su nemaloniais raumenų spazmais blauzdose ar pėdose.

Vis atsirandantys mėšlungio skausmai gali būti ir kitų sveikatos problemų ženklas - uždegimų, skydliaukės sutrikimų, cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės ar venų išsiplėtimo. Dažniausiai pasitaikanti kojų mėšlungio priežastis - tam tikrų mineralinių medžiagų, pagrinde kalio ir magnio, trūkumas organizme. Tai nutinka dėl nevisavertės mitybos, skysčių trūkumo organizme, gausaus prakaitavimo ar nėštumo metu, kuomet moteris mineralinėmis medžiagomis dalinasi su kūdikiu.

#

tags: #raumenu #spazmai #sportuojantiems