Olimpinės žaidynės - tai daugiau nei tik sporto varžybos. Tai senovės tradicija, turinti gilias šaknis istorijoje ir kultūroje. Šiame straipsnyje panagrinėsime pirmųjų olimpinių žaidynių istoriją, jų raidą ir reikšmę.
Olimpinių Žaidynių Ištakos Senovės Graikijoje
Olimpinės žaidynės, arba olimpiada, buvo senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos, skirtos pagerbti dievą Dzeusą. Žaidynės vykdavo kas ketveri metai vidurvasarį Olimpijoje, nuostabios gamtos apsuptame mieste, kuris buvo vienas pagrindinių antikinės Graikijos religinių centrų. Miesto viduryje stūksojo Dzeuso šventykla, o joje - milžiniška Dzeuso skulptūra - vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų. Netoliese stovėjo deivės Heros šventykla, prie kurios griuvėsių mūsų laikais kas ketveri metai uždegama olimpinių žaidynių ugnis. Kiek atokiau nuo šventyklų - garsusis Olimpijos stadionas, anuomet talpinęs iki 40 tūkstančių žiūrovų. Netoliese palestros ir gimnasionai - atletų treniruočių vietos, filipeionas - žaidynių dalyvių ir teisėjų viešbutis.
Manoma, kad pirmosios sporto žaidynės Olimpijoje buvo surengtos 776 m. prieš Kristų. Ši graži tradicija gyvavo daugiau nei tūkstantį metų. Krikščionybę paskelbus vienintele Romos Imperijos religija, 393 m. po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės.
Dalyvavimo Taisyklės ir Rungtys
Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Ištekėjusioms moterims buvo draudžiama ne tik dalyvauti žaidynėse, bet ir jas stebėti. Graikų žaidynių dalyviai turėjo galimybę išmėginti savo jėgas bėgimo, šuolių į tolį, disko metimo rungtyse, imtynių ir bokso varžybose, jojimo ir vadeliojimo lenktynėse.
Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių).
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Apdovanojimai ir Garbė
Paaiškėjus varžybų nugalėtojui, teisėjas garsiai paskelbdavo jo vardą ir įteikdavo palmės šakelę. Minia pasveikindavo didvyrį susižavėjimo šūksniais ir apiberdavo jį gėlių žiedais. Kaip pergalės ženklas ant nugalėtojo galvos ir rankų buvo užrišami raudoni kaspinai. Oficiali apdovanojimų ceremonija vykdavo paskutinę žaidynių dieną. Per iškilmingą ceremoniją, kuri vykdavo Dzeuso šventyklos prieigose, nugalėtojų galvas papuošdavo alyvmedžių šakelių vainikas - taikos ir vilties simbolis.
Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
Olimpinių Žaidynių Atgaivinimas
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu laikomas prancūzų baronas Pierre de Coubertinas. Idėja atgaivinti šią gražią tradiciją jam kilo visai atsitiktinai. Baronas domėjosi neseniai praūžusiu Prancūzijos ir Prūsijos karu ir bandė išsiaiškinti prancūzų pralaimėjimo priežastis. Baronas suprato, kaip svarbu skatinti jaunus žmonės sportuoti. Jis tikėjo, kad atgaivinus olimpines žaidynes pasaulyje įsiviešpatautų taika - juk žmonėms nebereikėtų kariauti, nes jie galėtų varžytis tarpusavyje sporto arenose.
Pierre de Coubertinas iškėlė šią mintį 1894 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame sporto kongrese. Kongreso dalyviams jo idėja labai patiko, pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes buvo nutarta surengti 1896 m. Atėnuose. Pierre de Coubertino iniciatyva 1894 m. buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris rūpinosi žaidynių rengimu. Pirmosios olimpinės žaidynės buvo didžiausias sporto renginys žmonijos istorijoje.
Pirmosios Naujųjų Laikų Olimpinės Žaidynės
Pirmosios naujųjų laikų olimpinės žaidynės surengtos 1896 metų vasarą Atėnuose. Jose dalyvavo vos 250 sportininkų iš 14 pasaulio šalių. Graikijos valdžia ir gyventojai reikalavo, kad ir ateityje olimpinės žaidynės vyktų tik Graikijoje ir niekur kitur. Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu antrosios žaidynės po ketverių metų įvyko Paryžiuje.
Taip pat skaitykite: Žaidynių tradicijos ir įtaka
Bėgant metams olimpinės žaidynės tapo svarbiausiu pasaulyje sporto renginiu.
Olimpinių Žaidynių Simboliai ir Devizai
Pierre de Coubertinas sugalvojo ir olimpinių žaidynių simbolį - penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus, jų vieningumą. Įdomu tai, kad vieną iš minėtų spalvų (kartu su fonine balta) buvo galima rasti visose tuo metu egzistavusių valstybių vėliavose.
Garsųjį šūkį Citius. Altius. Fortus (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) sugalvojo prancūzų šventikas H. Didonas. Norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis ištarė šią frazę per sporto šventės atidarymą vienoje Prancūzijos mokykloje. Šį trumpą devizą įsiminė šventėje dalyvavęs baronas Pierre de Coubertinas ir pasiūlė vartoti jį olimpinėse žaidynėse.
Olimpinė ugnis šiandien uždegama Olimpijoje (pirmą kartą tai padaryta 1936 metais Berlyno olimpinių žaidynių proga), netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių. Iš Olimpijos liepsna keliauja per įvairias šalis į olimpinių žaidynių vietą. Deglo estafetėje dalyvauja sportininkai ir sporto mėgėjai. Olimpinės ugnies kelionė simbolizuoja kilnius siekius, taiką ir vienybę. Žaidynių atidarymo dieną liepsna įnešama į pagrindinį stadioną ir ten uždegamas olimpinis aukuras. Olimpinė ugnis aukure liepsnoja iki žaidynių uždarymo ceremonijos.
Žiemos Olimpinės Žaidynės
Prieš 95 metus, t.y. 1924-iais, Šamoni kurorte (Prancūzija) įvyko pirmosios olimpinės žiemos žaidynės (pranc. - Les Iers Jeux olympiques d’hiver). Tuo metu žiemos olimpinės žaidynės buvo rengiamos drauge su vasaros olimpinėmis žaidynėmis ir buvo laikomos „tarptautine žiemos sporto švente“. Sulaukus milžiniško susidomėjimo, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atgaline data šią sporto šventę pavadino pirmosiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis.
Taip pat skaitykite: Naujųjų laikų olimpinės žaidynės
Olimpinės Žaidynės ir Politika
Antikos laikais sporto žaidynės Olimpijoje turėjo labai didelę religinę ir politinę reikšmę. Artėjant žaidynėms, buvo nutraukiami visi vaidai ir karai. Siūlydamas atgaivinti olimpines žaidynes, baronas Pierre de Coubertinas taip pat tikėjo, kad jos galėtų išspręsti visus nesutarimus ir sugrąžinti pasauliui taiką.
Pasirodo, antikos žmonės buvo labiau civilizuoti nei pastarųjų šimtmečių žmonija. Praėjusiame amžiuje net trys olimpiados buvo atšauktos dėl karų, vienerias žaidynes teko nutraukti dėl teroristų išpuolio. XX a. olimpinės žaidynės tapo arena politiniams nesutarimams spręsti. 1956 m. pasipiktinusios Tarybų Sąjungos veiksmais malšinant sukilimą Vengrijoje trys Vakarų Europos šalys boikotavo Melburno olimpines žaidynes. 1980 m. Maskvos olimpiadoje atsisakė dalyvauti net 56 valstybės. Tiesa, Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse visai nedalyvavo iki pat 1952 m.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje.