Įvadas
Stalo tenisas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Ši sporto šaka, iš pradžių atkeliavusi kaip pramoga, išaugo į konkurencingą ir populiarų užsiėmimą, kurio istoriją ženklina tiek vietiniai, tiek tarptautiniai pasiekimai. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) istorija, aptariant svarbiausius etapus, asmenybes ir įvykius, formavusius šios sporto šakos raidą Lietuvoje.
Stalo Teniso Atsiradimas Lietuvoje
Manoma, kad stalo tenisas Lietuvą pasiekė apie 1921-1922 metus. Stalo teniso pradininkais Lietuvoje laikomas Kauno "Makabi" sporto klubas. Iš pradžių tai buvo tiesiog pramoga šalia kitų žaidimų. 1925 m. įvyko pirmasis stalo teniso turnyras Lietuvoje. Stalo tenisui populiarėjant ir įgaunant vis masiškesnį pobūdį, 1927 m. kovo 12-13 dienomis Kaune įvyko pirmasis Lietuvos stalo teniso čempionatas. Nuo šios datos pradėta rašyti šios sporto šakos istorija.
Lietuvos Stalo Teniso Asociacijos Įkūrimas ir Veikla Tarpukariu
Siekiant koordinuoti ir plėtoti stalo tenisą Lietuvoje, 1926 m. Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Ping-pong komitetas. 1927 m. įkurta Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA). Pirmasis komiteto pirmininkas buvo A. Puskepalaitis. Jo nariai - Preisas („Kovas“) ir Podzelveris („Makabi“). 1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta surengti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. Jose galėjo dalyvauti visos sporto organizacijos. Starto mokestis buvo 50 centų už kiekvieną dalyvį.
1929 m. LSTA tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare. Tai leido Lietuvos stalo tenisininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. 1927-1940 m. iš 14 (vyrų ir moterų) Lietuvos čempionų 9 vyrai ir 7 moterys buvo Makabi klubo nariai. Daugiausia pergalių pelnė Ch. Šimensas ir O. Gurvičaitė. Nuo 1927 m. Lietuvos stalo teniso čempionatai buvo rengiami kasmet, o nuo 1929 m. varžėsi ir dvejetai. 1939 metais Kaune įvyko pirmosios Lietuvos komandinės pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė. Toliau sekė Šiauliai, Panevėžys, Telšiai, Ukmergė.
Pirmaisiais Lietuvos stalo teniso čempionais tapo Ona Gurvičaitė ir Jokobas Šimensas (abu priklausė „Makabi“ klubui). 1936 m. balandžio 3-5 dienomis Kauno kūno kultūros rūmuose įvyko Lietuvos pirmenybės, kuriose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius: 140 dalyvių iš Kauno ir 98 - iš kitų miestų.
Taip pat skaitykite: LSTA reitingo analizė
1938 m. kovo 26-27 dienomis Kaune įvyko I Pabaltijo Taurės turnyras. Nugalėjo Lietuvos komanda [V.Variakojis, E.Nikolskis, Ch.Duškesas]. 1938 m. liepos 18-21 dienomis Kaune įvyko I Lietuvos tautinė olimpiada, kurios metu asmeninėse stalo teniso varžybose dalyvavo 43 vyrai ir 18 moterų iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Kretingos, Prienų ir Alytaus.
Lietuvos Stalo Tenisininkų Pasiekimai Tarpukariu
1929-1939 m. vyrų stalo teniso rinktinė 9 kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose. 1939 m. Kaire vykusiame čempionate Lietuvos vyrų komanda iškovojo IV vietą. 1939 m. pasaulio čempionate užėmė 4 vietą (V. Variakojis, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, Ch. Duškesas); V. Dzindziliauskas vienetų varžybose - 5-8 vietą (tai geriausi Lietuvos rinktinių laimėjimai pasaulio komandinėse ir vienetų varžybose). 1936 m. pasaulio čempionate žaidė ir Lietuvos moterų rinktinė. 1938-1939 m. Lietuvos vyrų stalo teniso rinktinė laimėjo I ir II Baltijos valstybių turnyrą. 1939 m. įvyko I Lietuvos komandinis stalo teniso čempionatas (laimėjo Kauno komanda).
Stalo Tenisas Lietuvoje Sovietmečiu
Po II pasaulinio karo, 1949 m., Lietuvos čempionatai vėl pradėti rengti. Nuo 1951 m. Lietuvos stalo tenisininkai dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953, 1955, 1965 m. Lietuvos stalo teniso rinktinė tapo SSRS komandinių čempionatų laimėtoja. 1951-1985 m. Lietuvos stalo tenisininkai SSRS individualiuose ir komandiniuose čempionatuose (suaugusiųjų ir jaunių) pelnė 87 aukso, 93 sidabro ir 62 bronzos medalius; dalis medalių laimėta žaidžiant sąjunginių sporto draugijų rinktinėse. 1974 m. Kauno Darbo rezervų moterų stalo teniso komanda laimėjo SSRS taurę. 1958-1987 m. Lietuvos rinktinė 16 kartų laimėjo Pabaltijo respublikų stalo teniso taurę.
Pirmuosiuose SSRS čempionatuose vyravo lietuviai, lietuvės ir estės: Ι-Χ čempionatuose (1951-1960) vieneto čempionais lietuviai tapo 6 kartus, I-XII čempionatuose (1951-1962) čempionėmis tapo tik lietuvės ir estės (po 6 kartus). 1951-1990 m. SSRS stalo teniso čempionatuose Lietuvos stalo tenisininkai (11 vyrų ir 10 moterų) pelnė 145 medalius (daugiau - daugiau kaip 200 pelnė tik maskviečiai), vyrai - 65, moterys - 80, iš jų aukso vyrai - 25, moterys - 27 (vyrų vienetų - 7, moterų vienetų - 9, vyrų, moterų ir mišriųjų dvejetų - po 12 medalių). SSRS komandiniuose čempionatuose 1952-1990 m. (22 vyrai ir 25 moterys) laimėjo 100 medalių, iš jų aukso - vyrai ir moterys - po 19. Sėkmingai SSRS čempionatuose rungtyniavo jaunieji Lietuvos stalo tenisininkai.
Lietuvos Stalo Teniso Asociacija Atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m., buvo įkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos stalo teniso federacijų asociacija. Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA, iki 1990 m. veikė įvairiais pavadinimais, 1990-1996 m. Lietuvos stalo teniso federacija) grįžo į ITTF. 1992 m. LSTA buvo priimta į ETTU. Dėl susiklosčiusių aplinkybių LSTA narystė buvo nutrūkusi, ir atnaujinta tik 1992-aisiais. Tais pačiais metais LSTA tapo Europos stalo teniso Sąjungos nare.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1992 m. Europos jaunių čempionate Lietuvos merginų komanda (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė, A. Bajorinaitė) laimėjo bronzos, 1993 m. (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė) - sidabro medalius. 1998 m. L. Stankutė su V. Daunoravičiūte tapo Europos jaunių dvejetų vicečempionėmis.
Stalo tenisininkai aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. 1994 m. pasaulio jaunimo vicečempione tapo R. Garkauskaitė. 1996 m. XI pasaulio studentų čempionato dvejetų varžybose R. Garkauskaitė su K. Totilaite užėmė 2 vietą. XXVI olimpinėse žaidynėse, 1996 m. Atlantoje, R. Garkauskaitė užėmė 17-32 vietą. XXVII olimpinėse žaidynėse, 2000 m. Sidnėjuje, R. Garkauskaitė su J. Prūsienė (dvejetas) - 9-16 vietą. R. Garkauskaitė 2002 m. Europos čempionate užėmė 5-8 vietą. 3 kartus (2002-2004 m.) Europos Nansy Evans taurės klubinių komandų varžybose (su Berlyno 3 B klubo komanda) - 1 vietą. 2005 m. Europos klubų čempionų lygoje (su Mondeville klubo, Prancūzija, komanda) - 3 vietą. 1991 m. specialiosiose olimpinėse žaidynėse Mineapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) medalius laimėjo: A. Žitkevičius - aukso (vieneto ir vyrų dvejeto su R. Jasiulevičiumi) ir sidabro (mišriojo dvejeto su L. Urbonavičiūte), L. Urbonavičiūtė (su I. Valentaite) - bronzos, I. Valentaitė - aukso (tarp 11-15 m.
1994 m. Pasaulio jaunimo pirmenybėse R.Garkauskaitė laimėjo sidabro medalį, o 1996 m. Australijoje vykusioje universiadoje kartu su K. Totilaite - sidabrą. Atlantos olimpinėse žaidynėse R.Garkauskaitė vienetų varžybose užėmė 17 vietą. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje R.Garkauskaitė-Paškauskienė ir J.Prūsienė moterų dvejetų varžybose iškovojo aukštą 9 vietą. Sėkmingai Europos jaunių čempionatuose dalyvauja jaunieji stalo tenisininkai. Iškovota 14 aukso, 14 sidabro ir 12 bronzos medalių. 1998 m. sidabro medalį dvejetų varžybose laimėjo L.Stankutė ir V.Daunoravičiūtė. Europos jaunučių čempionatuose iškovoti 4 aukso ir 1 bronzos medalis. TSRS asmeniniuose ir komandiniuose čempionatuose Lietuvos stalo tenisininkai iškovojo 61 aukso, 51 sidabro ir 52 bronzos medalius. Daugiausiai įvairių spalvų medalių laimėjo A.Saunonis (22), R.Paškevičius (15), V.Dzindziliauskas (6), M.Krejeris (5), Br.Balaišienė (17), O.Žilevičiūtė (16), J.Prūsienė (11), L.Balaišytė (9).
LSTA Šiandien
Šiandien LSTA yra viena iš stipriausių sporto organizacijų Lietuvoje. LSTA turi 34 klubus, kuriuose dirba 80 trenerių (50 iš jų dirba pilną etatą), bei treniruojasi 2400 sportininkų. LSTA organizuoja Komandinį čempionatą 6-se lygose, kuriame dalyvauja apie 170 komandų. Nuo 1927 metų vyksta reguliarūs Lietuvos čempionatai, taip pat organizuojamos jaunių, jaunučių, veteranų varžybos bei tarptautinis Br.Balaišienės vardo turnyras. Suaugusių bei jaunių rinktinės nuolat dalyvauja Europos bei Pasaulio čempionatuose.
Lietuvos Stalo Teniso Čempionatas
Nuo 1927 metų vyksta reguliarūs Lietuvos čempionatai. Nuo 1929 metų vykdomos vyrų ir moterų dvejetų varžybos, o nuo 1932 metų pradėti skaičiuoti komandiniai rezultatai pagal asmeninius pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Šiais metais buvo pakeista varžybų sistema: panaikinti grupių susitikimai. 32 sportininkai (po 32 moteris ir 32 vyrus), pagal reitingą bus skirstomi į vieno minuso lentelę. Sistema šiek tiek patobulinta, kad pralošusieji pirmus susitikimus, gautų galimybę kovoti ir už žemesnes vietas, tuo pačiu gaunant galimybę stebėti stipriausių sportininkų susitikimus. Taip pat tradiciškai vykdomi moterų, vyrų ir mišrių dvejetų susitikimai.
Žymūs Treneriai ir Teisėjai
Žymiausi Lietuvos stalo teniso treneriai: Bronė Balaišienė, Ona Sličiuvienė, Julija Urbšienė, Vladas Dzindziliauskas, Leonas Sereika, Vilius Variakojis, Romualda Garkauskienė, Romas Stankevičius ir kt. Aktyviai Lietuvos ir tarptautinės stalo teniso varžybose dalyvauja mūsų stalo teniso teisėjai.
Tarptautinės kategorijos teisėjai, teisėjavę pasaulio ir Europos čempionatuose: R. Franckaitis, V. Franckaitis, K. Gaigalis, Z. Gramackas, A. Litvinas, A. Pranckonis. Pirmiesiems ši kategorija suteikta A. Pranckevičiui (Pranckoniui), K. Gaigaliui ir R.
LSTA Vadovai
LSTA istorijoje vadovavo šios asmenybės: A. Puskepalaitis (1926, 1928), B. Podzelveris (1927-1928, 1929-1932), E. Racevičius (1933-1935), V. Gerulaitis (1936-1937), A. Naujokas (1937-1940), A. Katilius (1940-1944), A. Svirskis (1948-1952), A. Gofmanas (1953-1954), B. Kačkus (1954-1955), S. Vaintraubas (1955-1963), A. Petkevičius (1963-1965), Α. Čekatauskas (1965-1972), R. Judeika (1972-1974), B. Žeberskis (1974-1989), A. Pranckonis (1989-1991), V. Žemelis (1991-1994), R. Balaiša (nuo 1994). Generaliniai sekretoriai: H. Lisinas (1991-1994), E. Paškevičius (1994-2006), A. Litvinas (2006-2008), I. Jucevičiūtė (2008-2010), E. L.
tags: #lsta #lietuvos #stalo #teniso #asociacija