Šiame straipsnyje panagrinėsime plaukimo aplink Žemę rekordus - nuo pirmųjų bandymų iki šių dienų pasiekimų. Aptarsime tiek vienetinius žygius, tiek komandinius plaukimus, skirtingus maršrutus ir technologijas, kurios padėjo buriuotojams pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Taip pat atkreipsime dėmesį į lietuvių indėlį šiame sporte.
Pirmieji Aplinkos Pasaulio Plaukimai
Žmonijos noras tyrinėti ir įveikti atstumus vandenynuose siekia gilią senovę. Pirmoji kelionė, kuri vėliau buvo pripažinta kelione aplink pasaulį, prasidėjo 1519 m. rugpjūčio 10 d., kai penki laivai, vadovaujami Fernando Magelano, išplaukė iš Sevilijos. Nors Magelanas žuvo Filipinuose, vienas iš jo laivų po trejų metų ir vieno mėnesio grįžo į Ispaniją, taip užbaigdamas pirmąją kelionę aplink pasaulį jūromis.
Pirmasis žmogus, apiplaukęs pasaulį vienas, buvo amerikietis jūrų keliautojas ir rašytojas Džošua Slokamas (Joshua Slocum), kuris su burlaiviu „Spray“ apkeliavo pasaulį 1895-1898 m. Tiesa, Dž. Slokamas daugybę kartų buvo sustojęs.
Pirmoji vieno žmogaus kelionė aplink pasaulį jūromis be sustojimų įvyko 1968 m., praėjus 7 metams po Jurijaus Gagarino skrydžio į kosmosą. Britas Robinas Noksas Džonstonas (Robin Knox Johnston), dalyvaudamas lenktynėse „The Sunday Times Golden Globe Race", tapo pirmuoju žmogumi, vienas, niekur nesustodamas, apiplaukęs planetą rytų kryptimi. Jis plaukė 9,8 m ilgio laivu „Suhaili".
Greičiausi Aplinkos Pasaulio Plaukimai
Laikui bėgant, buriuotojai siekė ne tik apiplaukti Žemę, bet ir padaryti tai kuo greičiau. Šioje srityje buvo pasiekta įspūdingų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Ankstesnis rekordas, priklausęs dar vienam prancūzų buriuotojui, Francis Joyon, buvo užfiksuotas 2008 m. sausį. Jis pasaulį jachta apiplaukė per 57 dienas ir 13 valandų.
Franck Cammas ir jo 9 narių įgula pasiekė užsibrėžtą tikslą - greičiausiai jachta apiplaukė Žemės rutulį be sustojimo. Sudėtingiausi buvo etapai Atlanto vandenyne - iš pradžių pūtė silpni, grįžus - priešpriešiniai vėjai. Didelis vidutinis greitis ilgą laiką geriausiai atspindi jachtos technines savybes ir įgulos profesionalumą. G3 buvo pasiekęs 47 mazgų greitį, bet ekipažas labiau didžiuojasi tuo, kad sugebėdavo valandomis skrieti 36, 37 mazgų greičiu. Ir prancūzai nežiūrėjo į rekordo šturmą itin spartietiškai - jachtoje jie sau sudarė komfortabilias (kiek tai įmanoma) sąlygas ir pasiėmė alyvuogių. Ankstesnis pasaulio rekordas buvo pagerintas iškart daugiau nei 22 myliomis.
Kapitonas Pete Bethune rengiasi pasiekti naują plaukimo aplink Žemę greičio rekordą. Tam jis naudos greičiausias planetoje ekologišku kuru varomą laivą "Earthrace". Kelionėje laivui teks įveikti daugiau kaip 44 tūkstančius kilometrų - tai yra ilgiausias greitojo plaukimo iššūkis pasaulyje. Dabartinis rekordas priklauso Didžiosios Britanijos laivui "Cable and Wireless Adventurer" - jis 1998 metais Žemę apiplaukė per 75 dienas. Norint pamušti plaukimo aplink pasaulį rekordą, 65 dienas ištisai teks palaikyti ne mažesnį nei vidutinį 20-25 mazgų (37-46 km/h) greitį. Maksimalus "Earthrace" greitis - 40 mazgų.
Jauniausi Aplinkos Pasaulio Plaukikai
Jauniausia pasaulį apiplaukusia buriuotoja vienutininke buvo australė Džesika Vatson. Kai ji baigė plaukti aplink pasaulį, iki 17-ojo jos gimtadienio trūko trijų dienų. Britas Maiklas Pirhamas tapo jauniausiu vaikinu, kuris 2009 metais aplink pasaulį jachta apiplaukė būdamas 17-metis.
L.Deker į kelionę aplink pasaulį savo 11,50 metrų ilgio jachta išplaukė 2011 metų sausio 20 dieną. Jos kelionė aplink pasaulį truko beveik metus. Tam, kad pagerintų D.Vatson rekordą, ji savo plaukiojimą galėjo baigti iki 2012 m. rugsėjo 20 dienos.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Lietuvių Indėlis Į Plaukimą Per Atlantą
Nors plaukimas aplink pasaulį yra ambicingas tikslas, lietuviai taip pat aktyviai dalyvauja plaukime per Atlanto vandenyną. Tarp sėkmingai įveikusių Atlanto vandenyną galima laikyti ir Lietuvos keliautoją Aurimą Valujavičių. Plaukimą per Atlantą A. Valujavičius pradėjo 2022 m. gruodžio 26 d. 5 val. ryto iš Ispanijos Ayamonte uosto. Jis siekia tapti pirmuoju lietuviu, valtimi įveikusiu Atlanto vandenyną.
Tačiau, svarbu pažymėti, kad A.Valujavičius nėra pirmasis lietuvis, įveikęs Atlanto vandenyną. 2014 m. vasarį-kovą aštuonvietė valtis „Toby Wallace“ Atlanto vandenyną iš rytų į vakarus įveikė rekordiniu greičiu - per 32 d. 22 val. 31 min. 25 sek. Prie vieno iš komandos narių - Yaacovo Mutniko - pavardės nurodyta „Lietuva“.
A.Valujavičius tapo pirmuoju lietuviu ir antruoju žmogumi pasaulyje, kuris tai padarė be sustojimo nuo Europos žemyno iki Šiaurės Amerikos žemyno. Pirmasis tai padarė karys britas Jackas Jarvisas.
Plaukimo Per Atlantą Iššūkiai ir Etapai
Plaukimas per Atlantą skirstomas į du etapus. Pirmasis apima laikotarpį iki 1981 m., kai nebuvo šiuolaikinių technologijų, įskaitant ryšio ir orientavimosi vandenyne priemones. Po 1981 m. irklavimas Atlante tapo tarsi iššūkiu, kai pradėta siekti irkluojant per Atlantą įsirašyti į Gineso rekordų knygą.
Plaukiant tokia jachta vienam reikia būti nuolat susikaupus. Tai žiauri atsakomybė ir įtampa. Pasiekti tikslą buriuotojui padėjo ir oro sąlygos - kelionės pradžioje jos leido išvystyti maksimalų greitį, todėl, pavyzdžiui, Indijos ir Ramiajame vandenyne vykdyti dienos planus jam sekėsi puikiai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Technologijos ir Inovacijos
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip GPS, palydovinis ryšys ir pažangios navigacijos sistemos, padėjo buriuotojams gerokai pagerinti savo rezultatus ir padidinti saugumą kelionėse aplink pasaulį. Tačiau, nepaisant technologijų pažangos, plaukimas aplink pasaulį išlieka didžiuliu iššūkiu, reikalaujančiu fizinės ištvermės, psichologinio atsparumo ir puikių buriavimo įgūdžių.