Plaukimas yra populiarus sportas ir laisvalaikio užsiėmimas, tačiau atvirame vandenyje jis gali kelti papildomų iššūkių ir pavojų. Lietuvoje, kur kasmet nuskęsta nemažai žmonių, svarbu žinoti ir laikytis plaukimo atvirame vandenyje taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius saugumo aspektus, įgūdžius ir rekomendacijas, kurios padės mėgautis plaukimu atvirame vandenyje saugiai ir atsakingai.
Plaukimo svarba ir įgūdžių ugdymas
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentės doc. dr. Ilonos Zuozienės teigimu, plaukimas yra įgijamas, o ne įgimtas gebėjimas. Siekiant sumažinti skendimo riziką, būtina skirti dėmesį taisyklingam mokymuisi plaukti. Specialistė teigia, kad galėjimas nuplaukti 400 metrų ir išsilaikyti vandenyje gana ilgą laiką rodo tinkamą pasirengimą. Plaukimo pagrindai turėtų būti padėti dar mokykloje. LPF nuo 2010 metų organizuoja sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams, kurios metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Programa remiama Kūno kultūros ir sporto departamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Vidutiniškai 18 pamokų užtenka, kad pradinukai apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą ir galėtų nuplaukti 25 metrus. Po 32 sistemingų ir nuoseklių pamokų, vaikai gali įveikti ir ilgesnę - 50 metrų - distanciją.
Pagrindiniai plaukimo įgūdžiai
Mokymo plaukti pradžiamokslis yra paremtas šiais keliais aiškiai išmatuojamais įgūdžiais, į kuriuos orientuojasi plaukimo treneriai vertindami pradedančiųjų įgūdžius vandenyje:
- Buvimas vandenyje nekelia baimės ir neigiamų emocijų. Pirmosios plaukimo pamokos yra skirtos žmogaus pripratinimui prie vandens aplinkos. Jeigu jaučiate baimę, reikėtų tobulinti buvimo vandens aplinkoje įgūdžius ir nugalėti vandens baimę. Pasitikėjimas savimi, malonios emocijos ir pasitenkinimas buvimu vandenyje leidžia įveikti vandens baimę ir žengti kitus žingsnius mokantis plaukimo pagrindų.
- Gebėjimas išsilaikyti vandens paviršiuje plūduriuojant. Gebėjimas plūduriuoti svarbus ir mokantis plaukti, ir staiga atsidūrus vandenyje, kai svarbu laukti pagalbos. Todėl reikia mokėti plūduriuoti keliose padėtyse - horizontalioje, vertikalioje, ant nugaros ir ant krūtinės - ir sugebėti jas keisti. Gebėjimas plūduriuoti svarbus sutraukus raumenis mėšlungiui, užspringus vandenių, esant blogam matomumui, gavus traumą ir pan. Būtina mokėti išsilaikyti vandens paviršiuje minimaliomis pastangomis, mokėti atsipalaiduoti ir ilsėtis vandenyje.
- Kvėpavimo kontrolė. Mokėjimo plaukti vienas iš kriterijų yra kvėpavimo kontrolė būnant vandenyje ir kvėpavimo įgūdžiai plaukiant: sulaikyti kvėpavimą pasineriant po vandeniu, iškvėpti į vandenį, ritmingai įkvėpti orą išneriant iš vandens ir iškvėpti vėl pasineriant į vandenį.
- Gebėjimas orientuotis aplinkoje staiga atsidūrus vandenyje. Netikėtai atsidūrus vandenyje, pavyzdžiui, iškritus iš valties, labai svarbu nepasiduoti panikai ir greitai orientuotis. Todėl plaukimo specialistai gebėjimą orientuotis vertina pagal tai, ar įšokę į vandenį, sugebate sulaikyti kvėpavimą ir orientuotis po vandeniu (pvz., panirus iškilti į vandens paviršių ir pasiekti saugią vietą, arba pasinerti ir ištraukti ant dugno nuskendusį daigtą). Mokantis plaukti patartina kai kurias pamokas vykdyti be plaukimo akinukų, tam, kad atsitiktinai įkritus į vandenį gebėtumėte žvalgytis po vandeniu ir be akinių.
- Taisyklingi plaukimo judesiai. Plaukimo specialistai rekomenduoja mokytis plaukti taisyklingais judesiais. Netaisyklingi judesiai vandenyje, lyginant su taisyklinga plaukimo technika, labai vargina raumenis, plaukiant eikvojama daug energijos, todėl nuplaukti ilgesnį nuotolį yra sudėtinga. Mokėjimas nuplaukti kuo ilgesnę distanciją rodo gerą fizinį parengtumą ir didesnę ištvermę. Kuo toliau galite nuplaukti nesustodami, tuo labiau didėja tikimybė išgyventi kritinėje situacijoje, pavyzdžiui, netikėtai atsidūrus vandenyje. Plaukimo stilius - nugara, krūtine, ar krauliu - nėra svarbus.
Įvaldžius šiuos pagrindinius įgūdžius ir ilgiau pasitobulinus, galima pasiekti ir pagrindinius LPF nustatytus standartus - nuplaukti 400 metrų be sustojimo ir bent 30 minučių plūduriuoti vandenyje.
Saugumas plaukiojant atviruose vandens telkiniuose
Plaukiojant atviruose vandens telkiniuose, labai svarbu įvertinti oro sąlygas. Būtina iš anksto pasidomėti orų prognoze. Netikėtos orų permainos gali žmones labai paveikti psichologiškai. Bangavimas ir vėjas turi didelę įtaką plaukimui. Smarkios bangos labai apriboja matomumą ir žmogus nebegali pakankamai aiškiai matyti horizonto. Profesionalūs sportininkai mokosi plaukti trumpesniu grybšniu ir didesniu intensyvumu, kad peršoktų tas bangas.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Auksinė frazė - niekada negalima lipti į vandenį vienam. Jeigu plaukiama palei krantą, tai kažkas turi būti krante ir stebėti plaukiką. Galima ir plaukti šalia. Visiems, plaukiojantiems atviruose vandenyse, labai rekomenduojami pripučiami bujai. Jie pačiam plaukimui neturi didelės įtakos, bet gali išgelbėti gyvybę.
Dažnai pavojingos situacijos nutinka ne šiek tiek prigėrus vandens, o panikuojant. Būna ir įvairių širdies problemų. Dažnai yra pervertinamos jėgos, neįvertinamos oro sąlygos, nesugebama teisingai kvėpuoti šaltame vandenyje. Tada kyla didelis pavojus. Dėl to labai svarbu, kad kažkas saugotų ir plaukikas turėtų užnugarį. Jeigu vis tiek plaukiate vieni, tai reikia stebėti oro sąlygas ir stengtis laikytis arčiau kranto. Žaibai ir griaustinis jau apskritai reiškia, kad draudžiama lipti į vandenį. Ir, žinoma, gelbėjimo bujai yra būtini plaukiant vieniems.
Specifinės taisyklės ir rekomendacijos
- Optimali vandens temperatūra: Plaukimo baseine optimali temperatūra yra 26-27 laipsniai. Atviruose telkiniuose, jeigu vanduo yra per šaltas (nesiekia 20,5 laipsnio), leidžiami hidrokostiumai. Kritinė temperatūra yra apie 15 laipsnių. Tuomet būna arba trumpinamos distancijos, arba sustabdomos varžybos.
- Hidrokostiumai ir kita įranga: Siekiant daugiau komfortabilumo, treniruotėse sportininkai dažnai naudoja neoprenines kepuraites, kojines ir pirštines.
- Plaukimas jūroje: Ypač svarbi taisyklė - neplaukti gilyn į jūrą.
- Saugumas valtyje: Jei plaukiate valtimi, pasirūpinkite, kad visi turėtų gelbėjimosi liemenes. Neblaivūs asmenys valtyje kelia pavojų visiems plaukiantiems.
- Maudymosi vietos: Maudytis saugiausia ten, kur įrengti paplūdimiai, budi gelbėtojai. Negalima paleisti vienų vaikų prie vandens telkinių.
Pavojai ir kaip jų išvengti
- Hipotermija: Vandens šilumos imlumas ir laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija.
- Mėšlungis: Per didelis fizinis krūvis vandenyje, sąlytis su šaltu vandeniu, staigus temperatūrų pokytis gali sukelti mėšlungį.
- Upės srovės: Nemokantys labai gerai plaukti turėtų vengti maudymosi upėje. Maudymasis ir plaukiojimas upėje skiriasi nuo maudymosi ežere, nes upė teka, o tekančios upės srovės geitis gali būti pakankamai didelis, kad nepatyrusį plaukiką nuplukdytų žemyn upe.
- Užvartos: Upėse yra užvartų, kurios susiformuoja dėl nuvirtusių į vagą medžių ir įvairių pasroviui atneštų šakų, žolių ir pan. Upės srovė ties užvartomis yra labai stipri.
- Žaibai: Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante.
Kaip elgtis ištikus nelaimei
- Skęstančiojo gelbėjimas: Skęstančiojo gelbėjimas - sudėtingas darbas net suaugusiajam, tam reikia nemažai fizinės jėgos bei įgūdžių. Apsidairykite, ar nėra netoli gelbėjimo priemonės, kurią galėtumėte numesti iki skęstančiojo. Jeigu į jūsų pagalbos šauksmą niekas neatsiliepia, neeikvokite be reikalo jėgų šaukdami ,,Gelbėkit!“ - pasikliaukite savo jėgomis.
- Plūduriavimas: Kalbant apie savisaugą vandenyje - plūduriavimas įvairiose padėtyse yra labai svarbus. Tiek ant krūtinės, tiek ant nugaros, tiek horizontalioje, tiek ir vertikalioje padėtyse reikia mokėti plūduriuoti, kad, atsidūręs ekstremalioje ir pavojingoje situacijoje, sugebėtumėte kiek galima ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje nepanikuodamas ir duoti ženklų, kad jums reikia pagalbos.
Plaukimo nauda sveikatai
Plaukimas yra naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Plaukimo metu įdarbinami beveik visi kūno raumenys, todėl raumenynas vystosi harmoningai. Vandenyje žmogų veikiančią gravitacijos arba sunkio jėgą neutralizuoja vandens keliamoji jėga. Dėl to jaučiamės kur kas lengvesni - vandenyje žmogaus kūnas sveria apie dešimt kartų mažiau, galime plūduriuoti, esame tarsi nesvarumo būsenos, o tai atramos-judėjimo aparatą išlaisvina nuo nuolat sausumoje gniuždančios gravitacinės jėgos. Pratimai vandenyje atpalaiduoja kaulų ir raumenų sistemą, leidžia pailsėti sąnariams. Plaukimas palengvina stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovą ir atsargiai ištempia raumenis kaklo, pečių ir juosmens srityse. Plaukimas priskiriamas prie fizinio aktyvumo veiklų, kur energijos sąnaudos yra gana didelės. Sistemingos plaukimo pratybos padeda reguliuoti kūno svorį.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere