Plaukimas atviruose vandenyse yra puikus būdas mėgautis gamta ir sportuoti, tačiau svarbu laikytis saugumo taisyklių, kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius saugumo patarimus, etiketo taisykles ir kitus aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį plaukiant atviruose vandenyse.
Etiketas ir taisyklės vandenyje
Plaukimas laivu reikalauja etiketo žinių, galbūt netgi daugiau, nei koks kitas sportas ar veikla. Etiketas, jeigu trumpai, - visuotinai priimtos (gero) elgesio viešumoje taisyklės. Jeigu esate vairuotojas, galimai jau žinote, kas yra pirmumo teisė keliuose. Laivybos taisyklės yra tikrai išsamios ir tikslias jas galite gauti laikydami laivybos egzaminą.
- Situacijoje, kai dvi vandens transporto priemonės plaukia viena į kitą ir yra pakankamai vietos, abu kapitonai turi sukti į dešinę ir taip prasilenkti.
- Buriniai laivai turi pirmumo teisę prieš motorinius laivus.
- Jeigu jus lenkia kitas laivas, jūsų pagrindinė užduotis yra išlaikyti stabilų kursą ir greitį.
- Jeigu kitas laivas yra riboto manevringumo (dėl dydžio, srovių ar kitų priežasčių), jūs turite koreguoti kursą.
- Pagrindinė taisyklė - abu kapitonai turi vengti susidūrimo. Neplaukite tikėdamiesi, kad visi trauksis iš kelio jums turint pirmumą.
- Traukdami arba nuleisdami laivą stenkitės tai daryti kuo efektyviau, kad laukiantieji galėtų sulaukti savo eilės greičiau. Sutaupykite laiko nuleisdami laivą pirmiau, o svečius ir daiktus iš mašinos neškite tik atlaisvinus slipą. Kuro pildymo vietoje užsipilkite baką, susimokėkite ir užleiskite vietą. Jeigu ruošiatės numesti inkarą aktyvioje zonoje, kopijuokite kitų laivų statymo stilių. Taip pat atkreipkite dėmesį kokiu atstumu paliekami laivai ir išlaikykite jį. Jeigu visi laivai inkaruojasi vienu inkaru, savo laivui taip pat naudokite vieną inkarą. Ežeruose ir kitose vietose kur galima maudytis, pro stovinčius laivus neplaukite greitai.
Svarbu atkreipti dėmesį į keliamas bangas, mažesnėms valtims tai gali kelti tikrą pavojų. Plaukti pro stovinčias valtis ir žvejus reikėtų lėčiausia įmanoma eiga. Kiekvienas yra atsakingas už savo sukeliamą bangą. Praplaukiant pro uostelius reiktų sulėtinti eigą, kad nesukelti bangos, nes tai yra tiesioginė grėsmė kažką sugadinti ar traumuoti krante. Tinkamai pririšti savo laivą, įvertinant galimus vėjo krypties pasikeitimus, nes esant vietų trūkumui laivai švartuojami arti vienas kito ir gali apgadinti kaimynų laivus. Arba naudojant nebetinkamas virves, tuomet atsirišęs laivas gali ir smarkiau apgadinti kaimynus.
Nemeskite šiukšlių per bortą. Organinės atliekos, kaip žuvies žarnos ar bananų žievės, galėtų būti metamos per bortą esant pakankamai toli nuo uosto. Plastikas NIEKADA nemetamas per bortą. Pasiūlykite savo pagalbą besišvartuojantiems laivams. Jeigu kapitonas ar įgula jums mojuoja, kad atsitrauktumėt ir leistumėt jiems virvę kabinti patiems, gerbkite jų norus. Geri norai ir nesusikalbėjimas gali sukelti tik daugiau problemų. Jeigu esate jūroje, privaloma sustoti ir padėti laivui, kuris šaukiasi pagalbos. Prieš plaukdami įsitikinkite ar jūsų VHF imtuvas tvarkingas. Tam tikri radijo kanalai gali būti naudojami tik prireikus pagalbos. Nenaudokite šių kanalų pokalbiams su kitais laivais. Susisiekę su pagalbos prašančiu laivu, pasiūlykite pereiti į kitą kanalą ir bendraukite ten. Laikykite vaikus toliau nuo radijo imtuvo - melagingi pranešimai gali užtraukti teisinę atsakomybę. Pirmiausia, kreipkitės į įgulą, geriausia - kapitoną. Antra, neikite į kajutes, nuo to bus tik blogiau. Trečia - atsigulkite, giliai kvėpuokite ir žiūrėkite į horizontą. Šauktis instancijų pagalbos rekomenduojama tik tada, kai jūsų gyvybei, turtui arba aplinkai gresia tikras pavojus.
Pasiruošimas plaukimui
Prieš planuojant bet kokį plaukimą laivu, pirmiausia reikia pasirūpinti saugumu. Gelbėjimosi liemenės yra privaloma įranga kiekvienam laive esančiam asmeniui, nepriklausomai nuo plaukimo įgūdžių. Taip pat svarbu išmokti pagrindinius saugumo signalus bei susipažinti su laivo valdymo principais. Net jei patys nevairuosite, žinojimas, kaip veikia pagrindinės laivo sistemos, gali būti labai naudingas avarinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Prieš išplaukiant būtina patikrinti orų prognozę. Pradedantiesiems geriausia rinktis ramią, mažai vėjuotą dieną. Tinkama apranga plaukiant laivu gali lemti jūsų kelionės sėkmę. Net ir karštą vasaros dieną ant vandens gali būti vėsiau nei krante, todėl visada verta pasiimti papildomą šiltesnį drabužį. Avalynę rinkitės neslystančiais padais - laivo denyje dažnai būna šlapia, todėl tinkama avalynė užtikrins saugumą. Nepamirškite ir galvos apdangalo - kepurė ar skrybėlė su plačiais kraštais apsaugos nuo saulės, kuri ant vandens veikia žymiai intensyviau dėl atsispindėjimo nuo vandens paviršiaus.
Plaukiojimas laivu reikalauja daugiau energijos nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Rinkitės lengvai virškinamą, nesugendantį maistą, kurį patogu valgyti neturint specialių indų ar įrankių. Vaisiai, riešutai, užkandžių juostelės, sumuštiniai - puikūs pasirinkimai. Vanduo yra būtinas - planuokite maždaug 1,5-2 litrus vienam asmeniui pusės dienos plaukimui. Karštą dieną vandens poreikis gali būti dar didesnis.
Jūros liga - vienas dažniausių diskomforto šaltinių pirmą kartą plaukiantiems laivu. Rinkitės laivo vietą, kur judesiai mažiausiai juntami - paprastai tai centrinė laivo dalis. Venkite ilgo žiūrėjimo į judančius objektus ar skaitymą plaukimo metu. Jei žinote, kad esate jautrūs supimui, prieš kelionę galite vartoti vaistus nuo jūros ligos, tačiau būtinai pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, plaukiojant laivu egzistuoja tam tikros nerašytos taisyklės ir etiketas. Išlaikykite saugų atstumą nuo kitų laivų, ypač mažesnių. Sumažinkite greitį praplaukdami šalia inkaruotų laivų, kad nesukeltumėte didelių bangų. Jei plaukiojate nuomotų laivu, atidžiai klausykite instruktoriaus nurodymų ir gerbkite nuomos įmonės taisykles. Pirmasis plaukimas laivu gali tapti neįkainojama patirtimi, jei tinkamai pasiruošite. Nepamirškite, kad patirtis ateina su praktika, todėl pirmąjį kartą verta rinktis trumpesnę kelionę ramiuose vandenyse ir, jei įmanoma, kartu su labiau patyrusiais plaukikais.
Plaukimo įgūdžiai ir saugumas atviruose vandenyse
Mokėjimas plaukti baseine dar nereiškia, jog gebėsime tai saugiai daryti atviruose vandenyse. „Vandens pojūtis, ištvermė, paprasčiausias plūduriavimas vandens paviršiuje - tai tik keli itin svarbūs įgūdžiai, kurių mokoma baseine. Šie dalykai ne tik padeda užtikrinti saugias maudynes atviruose vandenyse, plaukti ilgiau eikvojant mažiau jėgų, bet ir tinkamai reaguoti susidūrus su pavojais“, - sako Lietuvos rekordininkas 1500 m laisvu stiliumi rungtyje baseine ir Lietuvos atviro vandens čempionas Džiugas Miškinis. Jo teigimu, be taisyklingo plaukimo ir skirtingų technikų įvaldymo profesionalių pamokų metu žmonės susipažįsta su pagrindinėmis taisyklėmis, kurių privaloma laikytis vandenyje.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Viena svarbiausių - gebėjimas adekvačiai įvertinti savo jėgas, mat jas pervertinus pavojus nuskęsti kyla net ir geriausiems plaukikams: „Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, patirtis ir gebėjimas aštriu protu įvertini situaciją įgyjamas su praktika. Šis principas galioja ir plaukiant. Tinkamai apskaičiuoti savo jėgas plaukti atviruose vandenyse galima tik pakankamai ilgai treniruojantis baseine.
D. Miškinis taip pat pastebi, jog maudantis ežeruose, upėse ir jūrose svarbu mokėti atsipalaiduoti ir išsilaikyti vandens paviršiuje. „Norint sėkmingai plūduriuoti vandenyje būtina mokėti taisyklingai kvėpuoti išnaudojant visą plaučių tūrį. Gilus kvėpavimas padeda žmogui tapti plūdresniu bei lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje. Šią techniką savarankiškai išmokti sudėtinga, be to, daugelis apie kvėpavimo svarbą maudynių metu net nepagalvoja. Dauguma plaukimo pamokas baseine lankiusių žmonių turi visus reikiamus įgūdžius saugiai maudytis atviruose telkiniuose. Vis dėlto, anot D. Miškinio, svarbu prisiminti, kad atviruose vandenyse sąlygos skiriasi nuo baseino. „Atviruose vandenyse, priešingai nei baseinuose, dažniausiai nėra takelio virvių, už kurių galima įsikibti ir pailsėti, jei jaučiame, kad ima trūkti jėgų. Tad tokiu atveju ypač pasitarnauja plaukimo treniruotėse įgytas gebėjimas plūduriuoti. „Atviruose telkiniuose vyrauja srovės, kyla bangos, dažnai būna gilu. Maudydamiesi tokiuose vandenyse prasčiau matome dugną ir jame esančias šiukšles bei augaliją, o kartais jo galime ir visai nematyti. D. Miškinis taip pat primena, jog prieš lipant į vandenį labai svarbu apžiūrėti vietovę, įvertinti vandens sąlygas ir klausytis gelbėtojų rekomendacijų.
Plaukimo pamokos - nuo mažų dienų. Statistika rodo, jog tik labai nedaug - mažiau nei dešimtadalis - Lietuvos gyventojų yra lankę profesionalias plaukimo pamokas. Todėl nuo 2009 m. asociacija „LTU Aquatics“ vykdo nacionalinės reikšmės programą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kurios metu nemokamose plaukimo pamokose dalyvauja per 13 tūkst. Lietuvos antrokų.
Maudynės nėštumo metu
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, bet ir daugybės klausimų bei abejonių. Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų - ar saugu maudytis nėštumo metu? Atsakymas, apskritai, yra teigiamas, tačiau svarbu žinoti tam tikras sąlygas ir atsargumo priemones, kad maudynės būtų ne tik malonios, bet ir saugios tiek mamai, tiek būsimam kūdikiui.
Maudynės vonioje nėštumo metu
Maudynės vonioje gali būti puikus būdas atsipalaiduoti ir sumažinti nėštumo metu patiriamą stresą bei diskomfortą. Šiltas vanduo padeda atpalaiduoti raumenis, sumažinti nugaros skausmus ir pagerinti kraujotaką. Tačiau svarbu laikytis kelių taisyklių:
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
- Vandens temperatūra: Venkite per karšto vandens. Ideali temperatūra - šilta, bet ne karšta (apie 37-38°C). Per karštas vanduo gali sukelti perkaitimą, kuris ypač pavojingas pirmaisiais nėštumo trimestrais, nes gali neigiamai paveikti kūdikio vystymąsi.
- Maudymosi trukmė: Nebūkite vonioje per ilgai. Rekomenduojama maudytis ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Ilgesnis buvimas karštame vandenyje gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą ir galvos svaigimą.
- Atsargumo priemonės: Įlipant ir išlipant iš vonios, būkite ypač atsargi, kad nepaslystumėte. Naudokite neslystantį kilimėlį.
- Higiena: Įsitikinkite, kad vonia švari, kad išvengtumėte infekcijų rizikos.
Plaukimas baseine nėštumo metu
Plaukimas baseine yra puikus sportas nėščiosioms. Jis neapkrauna sąnarių, stiprina raumenis ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemą. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Tačiau ir čia svarbu laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
- Chloras: Jei baseine yra didelis chloro kiekis, tai gali sudirginti odą ir gleivines. Pasitarkite su gydytoju, ar jums saugu plaukioti tokiame baseine.
- Higiena: Rinkitės švarius ir gerai prižiūrimus baseinus, kad sumažintumėte infekcijų riziką.
- Atsargumas: Būkite atsargi aplink baseiną, kad nepaslystumėte. Pasirinkite baseiną su patogiu įlipimu ir išlipimu, kad sumažintumėte kritimo riziką. Taip pat dėvėkite neslystančias šlepetes baseino zonose.
Maudynės atviruose vandens telkiniuose (ežeruose, jūroje) nėštumo metu
Maudynės ežere ar jūroje gali būti malonus būdas atsivėsinti karštą dieną. Tačiau svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Vandens švara: Venkite maudytis užterštuose vandens telkiniuose. Patikrinkite, ar vandens kokybė atitinka saugumo reikalavimus.
- Saugumas: Maudykitės tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu. Venkite uolėtų vietų ar vietų su slidžiais akmenimis.
- Temperatūra: Venkite maudytis per šaltame vandenyje, nes tai gali sukelti šoką organizmui.
- Saulė: Nėštumo metu oda tampa jautresnė saulei, todėl būtinai naudokite apsauginį kremą nuo saulės ir venkite būti saulėje ilgą laiką.
- Infekcijos: Po maudynių nusivilkite šlapią maudymosi kostiumėlį ir persirenkite sausais drabužiais, kad išvengtumėte infekcijų rizikos.
Bendros rekomendacijos maudantis nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas gyvenimo laikotarpis, kai moteris rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros dažnai yra puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir išlaikyti fizinį aktyvumą, tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu maudytis ežere, baseine ar jūroje?
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš pradėdama maudytis nėštumo metu, pasitarkite su savo gydytoju. Jis galės įvertinti jūsų individualią situaciją ir pateikti rekomendacijas.
- Klausykite savo kūno: Jei jaučiatės blogai, nedelsdama nustokite maudytis.
- Būkite atsargi: Visada būkite atsargi ir nepervertinkite savo jėgų.
- Venkite perkaitimo: Perkaitimas gali būti pavojingas nėštumo metu.
- Drėkinkite organizmą: Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Maudykitės su draugu ar šeimos nariu: Tai padės užtikrinti jūsų saugumą.
Maudynės ir nėštumo trimestrai
Nėštumo trimestrai skiriasi savo ypatumais, todėl svarbu atsižvelgti į tai, kaip maudynės gali paveikti skirtingais laikotarpiais.
- Pirmasis trimestras: Pirmaisiais trimestrais svarbiausia vengti perkaitimo. Karštos vonios ir pirtys gali padidinti kūdikio apsigimimų riziką. Taip pat svarbu būti atsargioms dėl galimo pykinimo ir galvos svaigimo.
- Antrasis trimestras: Antrasis trimestras dažnai laikomas lengviausiu. Plaukimas ir maudynės gali būti puikus būdas sumažinti nugaros skausmus ir pagerinti savijautą. Tačiau vis tiek svarbu laikytis atsargumo priemonių ir vengti perkaitimo.
- Trečiasis trimestras: Trečiuoju trimestru gali būti sunkiau judėti ir jaustis patogiai. Maudynės gali padėti sumažinti patinimą ir diskomfortą. Tačiau svarbu būti ypač atsargioms, kad nepaslystumėte, ir vengti per didelio fizinio krūvio.
Mitas apie maudynes ir vaisiaus vandenis
Dažnai klaidingai manoma, kad maudynės gali sukelti vaisiaus vandenų nutekėjimą. Tai nėra tiesa. Vaisiaus vandenys yra apsaugoti gimdos kaklelio gleivių kamščiu, kuris apsaugo nuo infekcijų ir vandens patekimo į gimdą. Tačiau jei jums įtariate, kad vaisiaus vandenys nutekėjo, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Alternatyvos maudynėms
Jei dėl kokių nors priežasčių negalite maudytis, yra ir kitų būdų atsipalaiduoti ir sumažinti diskomfortą nėštumo metu:
- Šiltas dušas: Šiltas dušas gali būti puiki alternatyva voniai.
- Pėdų vonelės: Šiltos pėdų vonelės gali padėti sumažinti patinimą ir atpalaiduoti.
- Masažas: Profesionalus masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir stresą.
Šalto vandens terapija
Šalto vandens terapija gali padėti sumažinti raumenų skausmą, atvėsinti po treniruotės, sustiprinti imuninę sistemą ir medžiagų apykaitą, netgi pagerinti nuotaiką. Tačiau įsitikinkite, kad panardinimas į šaltą vandenį yra trumpas.
Šalto vandens terapija - tai apie 15 °C temperatūros vandens naudojimas sveikatos problemoms gydyti ar sveikatingumui skatinti. Ji taip pat žinoma kaip šaltoji hidroterapija. Ši praktika žinoma jau kelis tūkstantmečius. Tačiau neseniai ji buvo pritaikyta ledinėms vonioms, kasdieniam greitam dušui, maudymuisi lauke ir šalto vandens terapijos seansams.
Šios technikos šalininkai tiki, kad šalto vandens terapija gali pagerinti kraujotaką, pagilinti miegą, padidinti energijos lygį ir sumažinti uždegimą organizme. Nors šiuos privalumus patvirtina neoficialūs duomenys, šių teiginių pagrįstumui įrodyti atlikta nedaug tyrimų. Tačiau šalto vandens terapija turi keletą moksliškai įrodomų privalumų.
Mažesnis raumenų skausmas
Nors mokslininkai diskutuoja dėl detalių, tyrimai rodo, kad sportininkai, kurie po treniruotės trumpam panergia į šaltą vandenį, vėliau jaučia mažesnį raumenų skausmą. 2011 m. atliktas nedidelis tyrimas parodė, kad intensyvias treniruotes baigę dviratininkai, 10 minučių pamergę į šaltą vandenį, jautė mažiau skausmo. 2016 m. tyrimas, kuriame dalyvavo 20 dalyvių, parodė tą patį. Sportininkai, kurie po treniruotės mirko šaltame vandenyje (12-15 °C), skundėsi mažesniu raumenų skausmu nei tie, kurie hidroterapijos nesinaudojo. Pasak medicinos ekspertų, šaltas vanduo padeda malšinti skausmą, nes sukelia kraujagyslių susiaurėjimą. Tai sumažina kraujo pritekėjimą į tam tikrą vietą, pavyzdžiui, į traumos vietą, kurią gydote ledu, ir padeda sumažinti patinimą bei uždegimą.
Pastaba: jei šaltą vandenį naudojate raumenų atsigavimui, galite jį derinti su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, tempimo pratimais arba aktyviu poilsiu.
Greitesnis atvėsimas, jei perkaitote
Tyrimai aiškiai rodo: panardinimas į šaltą vandenį gali padėti sumažinti kūno temperatūrą daug greičiau nei tiesiog poilsis vėsioje aplinkoje. 2015 m. metaanalizė, apimanti 19 tyrimų, padarė išvadą, kad kontaktas su šaltu vandeniu (apie 50 °F arba 10 °C) perkaitusius žmones atvėsino dvigubai greičiau nei atsigavimas be hidroterapijos. Svarbiausia panardinti kuo daugiau odos. Tai reiškia, kad reikia panardinti visą kūną į šaltą vandenį, o ne tik pamerkti riešus po šaltu vandeniu.
Gali palengvinti depresijos simptomus
Šaltas vanduo nėra vaistas nuo jokių psichikos sveikatos sutrikimų. Tačiau kai kurie atvejų tyrimai rodo, kad plaukimas atvirame vandenyje padėjo kai kuriems žmonėms palengvinti depresijos ir nerimo simptomus. Vienoje iš tokių atvejo studijų dalyvavo moteris, kuri nuo 17 metų kentėjo nuo nerimo ir depresijos. 24 metų ji pradėjo bandomąją programą, pagal kurią kartą per savaitę plaukdavo atvirame vandenyje. Laikui bėgant, jos simptomai sumažėjo taip žymiai, kad ji galėjo nustoti vartoti vaistus jų gydymui. Po metų jos gydytojai nustatė, kad reguliarus plaukimas vis dar padeda jai išvengti depresijos simptomų. Kitoje tyrime mokslininkai nustatė, kad trumpų, du kartus per dieną atliekamų šaltų dušų programa sumažino depresijos simptomus. Tačiau svarbu pažymėti, kad nė vienam šio tyrimo dalyviui nebuvo diagnozuota depresija.
Gali stiprinti imuninę sistemą
Yra tam tikrų įrodymų, kad šalto vandens terapija gali stimuliuoti imuninę sistemą. Teoriškai tai pagerintų jūsų gebėjimą kovoti su ligomis. Viename olandų tyrime mokslininkai tikrino, ar žmonės gali savanoriškai paveikti savo imuninį atsaką praktikuodami meditaciją, gilų kvėpavimą ir panardinimo į šaltą vandenį technikas. Rezultatai buvo teigiami. Kai tyrimo dalyviai buvo užkrėsti bakterine infekcija, grupė, kuri naudojo šias technikas, turėjo mažiau simptomų. Jų organizmai, reaguodami į infekciją, gamino daugiau priešuždegiminių cheminių medžiagų ir mažiau uždegimą skatinančių citokinų. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju mokslininkai manė, jog kvėpavimo technikos turėjo didesnį poveikį nei panardinimas į šaltą vandenį. Tačiau jie pripažino, kad šaltas vanduo ilgainiui padeda sukurti tam tikrą atsparumą stresui. Kiti tyrimai rodo, kad kasdienis panardinimas į šaltą vandenį per kelias savaites ar mėnesius gali sustiprinti priešvėžinį imunitetą.
Ar panardinimas į šaltą vandenį gali padėti numesti svorio?
Pasak sveikatos įtakos turinčių asmenų, šalto vandens poveikis gali padidinti kalorijų deginimą. Tačiau ar šis teiginys yra teisingas? Nors reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, ar šalto vandens terapija gali padėti numesti svorio, kai kurie tyrimai parodė, kad panardinimas į šaltą vandenį gali pagreitinti medžiagų apykaitą. Tai yra greitis, kuriuo jūsų organizmas naudoja energiją ir degina kalorijas.
Paimkime istorinę pavyzdį - korėjietės, kurios ištisus kartus uždirbdavo pragyvenimą nardydamos jūros gėrybių šaltuose vandenyse prie Čedžu salos. Iki neseniai, kol nebuvo pradėti naudoti modernūs hidrokostiumai, šios moterys nardydavo į 10-25 °C temperatūros vandenį, vilkėdamos tik plonus medvilninius maudymosi kostiumėlius. Mokslininkai, tyrinėję šias moteris, nustatė, kad jų bazinis medžiagų apykaitos greitis žiemą, kai jos nardydavo, buvo žymiai didesnis nei vasarą. Bet ar tai reiškia, kad maudantis šaltame vandenyje ar duše numetama daugiau svorio? Mokslas tiek toli neina. 2009 m. tyrimo apžvalga padarė išvadą, kad trumpas panardinimas (5 minutės) į vandenį, kurio temperatūra žemesnė nei 15 °C (59 °F), padidina medžiagų apykaitą. Tačiau nėra didelių tyrimų, įrodančių, kad pakartotinai panardinant į ledinį vandenį galima žymiai numesti svorio.
Kaip naudoti šalto vandens terapiją?
Jei norite patys išbandyti šalto vandens terapijos naudą, galite tai padaryti keliais būdais. Štai keletas pasiūlymų:
- Maudykitės šiltu ir šaltu dušu. Pradėkite nuo šilto vandens ir po kelių minučių palaipsniui mažinkite temperatūrą. Prašykite šilto dušo ir eikite tiesiai į šaltą dušą. Tai gali būti ypač naudinga, jei ką tik baigėte sportuoti.
- Pasinerkite į ledinį vonią: į vandenį įdėkite ledo, kol temperatūra bus nuo 10 °C iki 15 °C, ir pasilikite panardę tik 10-15 minučių. Tačiau vienas nedidelis 2017 m. tyrimas rodo, kad ledinės vonios gali būti ne tokios naudingos, kaip anksčiau manė ekspertai.
- Apsvarstykite galimybę trumpai paplaukioti šaltesniuose vandenyse. Būtinai laikykitės žemiau pateiktų saugos patarimų.
Saugumo patarimai
- Pirmiausia pasitarkite su gydytoju: Kadangi panardinimas į šaltą vandenį veikia kraujospūdį, širdies ritmą ir kraujotaką, tai gali sukelti rimtą širdies apkrovą. Atviruose vandens plaukimo renginiuose buvo užregistruota keletas mirties atvejų, susijusių su peršalimu ir širdies priepuoliais. Prieš bandydami panirti į šaltą vandenį, aptarkite riziką su gydytoju ir įsitikinkite, kad tai jums saugu.
- Turėkite stebėtoją: Kadangi pavojinga vandens temperatūra gali paveikti jūsų mąstymą ir emocijas, įsitikinkite, kad plaukdami, ypač atvirame vandenyje, turite šalia žmogų, kuris stebės jūsų būklę.
- Išlipę iš vandens būtinai sušilkite: Jūsų kūno temperatūra gali toliau kristi net išlipus iš vandens, padidindama hipotermijos riziką. Outdoor Swimming Society rekomenduoja imtis šių priemonių, kad saugiai ir palaipsniui sušilti, jei bandote plaukti atvirame vandenyje:
- Nedelsdami užsidėkite kepurę ir pirštines.
- Nusirenkite šlapius drabužius ir nusausinkite.
- Apsirenkite šiltais, sausiais drabužiais, pradėdami nuo viršutinės kūno dalies.
- Išgerkite šilto gėrimo.
- Pavalgykite - geriausia, jei tai bus kažkas saldaus, nes cukrus pakelia kūno temperatūrą.
- Raskite šiltą vietą, kur galėtumėte atsisėsti, arba, jei jaučiatės gerai, pasivaikščiokite, kad pakeltumėte kūno temperatūrą.
- Venkite karšto dušo. Staigus kraujo tėkmės pokytis gali sukelti apsvaigimą.
- Maudykitės trumpai: Norint gauti naudos sveikatai iš šalto vandens terapijos, gali pakakti kelių minučių. Nors šalto vandens toleranciją galima palaipsniui didinti, nėra terapinių priežasčių likti šaltame vandenyje ilgiau nei kelias minutes.
tags: #plaukimas #atviruose #vandenyse #daznai #yra #nepakankamai