Plaukimas baidarėmis Lietuvoje: maršrutai ir atsiliepimai

Plaukimas baidarėmis - populiarus vandens sportas ir smagi šiltojo sezono pramoginė veikla. Tai vienas populiariausių šiltojo sezono užsiėmimų Lietuvoje, mėgstamas bendradarbių ar draugų kompanijų, romantiška išvyka porai ar pramoga visai šeimai, net patiems mažiausiems.

Nesvarbu, ar plauksite ramiu upeliu ar sraunia, viena iš didžiųjų šalies upių, plaukimas baidarėmis suteikia nepakartojamą patirtį: galimybę pasidžiaugti gera kompanija, puikiu oru, stebėti nuostabius kraštovaizdžius. Be to, baidarės yra puiki priemonė išlikti fiziškai aktyviems. Gydytojų teigimu, vos viena valanda aktyvaus plaukimo gali padėti sudeginti apie 400 kalorijų, o 3 valandos plaukimo baidarėmis jau reiškia net 1200 sudegintų kalorijų. Tai daugiau nei bėgimo treniruotė ar mankšta sporto klube.

Lietuvoje negalime pasigirti itin egzotišku pajūriu arba kvapą užgniaužti galinčiais kalnų vaizdais, tačiau šalyje netrūksta vaizdingų upių, kuriomis galima susiplanuoti iš tiesų įdomią išvyką baidarėmis. Lietuvos teritorijoje, net 71,5 proc., priklauso Nemuno baseinui, o čia randasi bene gražiausi baidarių maršrutai visoje šalyse. Gamtos mylėtojus nustebinti gali ir Lielupės (Mūšos - Nemunėlio) baseinas, Ventos, Šventosios, Bartuvos, Rąžės teritorijos.

Kadangi plaukimas baidarėmis yra viena populiariausių vasaros pramogų, tie, kurie šios pramogos dar neišbandė būtinai turėtų tai padaryti. O prieš tokią išvyką reikia jai gerai pasiruošti, tad šiame straipsnyje pateikiame esminę informaciją apie tai, ką reikia žinoti prieš leidžiantis į smagią vasaros išvyką baidarėmis.

Pasiruošimas plaukimui baidarėmis

Nors plaukimas baidarėmis yra malonus užsiėmimas, pasiruošimas tokiai pramogai, ypač tai darantiems pirmą kartą, gali užtrukti. Juk norint užtikrinti saugią ir malonią patirtį, reikia turėti tinkamą įrangą, pasiruošti įdomų maršrutą, susikrauti reikalingų daiktų krepšį ir, žinoma, laikytis visų saugos rekomendacijų.

Taip pat skaitykite: Ūlos upės maršrutai

Visas šis rūpestis prasideda būtent nuo baidarės pasirinkimo. Rinkdamiesi baidarę, įsitikinkite, kad ji atitinka jūsų kūno sudėjimą ir įgūdžių lygį. Pasirinkite irklą, atitinkantį jūsų ūgį ir irklavimo stilių. Atminkite, kad ilgesniam irklavimui pirmenybė teikiama lengvoms medžiagoms.

Rinkdamiesi nuomos punktą, atkreipkite dėmesį, kad nuomojamos baidarės būtų stabilios, patogios net ir plaukiant 5-7 valandas. Rekomenduojama rinktis tik stabilią, pakankamai erdvę baidarę, kuri turi nešimo rankenas. Didelis privalumas yra ir patogios, aukštesnės sėdynės, galimybė įmontuoti kėdutę vaikui.

Baidarių nuomos punktų galima rasta beveik kiekvieno skirtingo maršruto taškuose. Jų ypač gausu netoli Vilniaus, visame Aukštaitijos regione, Verkiuose, Marijampolėje. Baidarių nuomos kaina gali būti skirtinga, priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, ar renkatės nuomą dieną, ar ilgiau, taip pat, ar jums reikalingas transportavimas. Pavyzdžiui, Marijampolės baidarės už 20 eurų siūlo ne tik baidarę, tačiau ir gelbėjimosi liemenę bei transportavimą, atskirai tereikia nuomotis tik irklentę.

Maršruto pasirinkimas

Būtinai suplanuokite savo kelionės baidarėmis maršrutą, kol dar nepajudėjote iš namų. Plaukiant pirmuosius kartus, taip pat su vaikais, patariama rinktis ramų maršrutą, platesnę upę, kurioje nebus seklumų, povandeninių didelių akmenų, krioklių. Kai kurios šalies upės yra itin sraunios, jose daug sudėtingų vingių, per jas tenka ne tik plaukti, bet ir bristi. Tai gali būti rimtu iššūkiu, jeigu neturite pakankamai patirties arba svajojate apie ramų, neįpareigojantį pasiplaukiojimą. Rinkantis maršrutą, galima atsižvelgti į jo vaizdingumą arba sudėtingumą.

Populiarūs maršrutai plaukti baidarėmis

• Šventoji
• Verknė
• Dubysa
• Neris ir Vilnelė
• Ūla
• Žeimena
• Merkys
• Lakaja
• Grūda
• Minija

Tinkama apranga ir naudingas išvykos krepšys

Rengdamiesi į išvyką baidarėmis apsirenkite pagal vandens temperatūrą, ne tik pagal oro temperatūrą. Juk gali būti, kad teks bristi, o pirmojo plaukimo metu - tikėtina, kad iš baidarės galite ir iškristi. Taip pat dėvėkite drėgmę praleidžiančias ir greitai džiūstančias medžiagas, itin šaltomis oro ir vandens sąlygomis apsirenkite nepralaidžius rūbus.

Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala

Keliaudami baidarėmis su savimi visada turėkite švilpuką, triumo siurblį, irklinę plūdę ir vilkimo lyną. Šie daiktai gali išgelbėti gyvybę nelaimės atveju. Plaukdami visada naudokite žemėlapius, kompasą ir GPS įrenginį, kad galėtumėte orientuotis ir nepasiklysti. Su savimi turėkite pakankamai vandens ir energijos suteikiančių lengvų ir patogių supakuoti užkandžių, ypač ilgesnėms kelionėms.

Visada naudokite apsauginį kremą nuo saulės, dėvėkite akinius nuo saulės su apsauga nuo ultravioletinių spindulių ir užsidėkite plačiabrylę skrybėlę, kad išvengtumėte perkaitimo ir šilumos smūgio. Žinoma, prieš plaukdami nuolat tikrinkite orų prognozę ir venkite plaukti baidarėmis esant nepalankiam orui, stipriam vėjui ar stiprioms srovėms. Baidarėmis pavojinga plaukti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų kvaišalų.

Svarbiausi patarimai plaukiant baidare

Žinokite, kad vienam įlipant ar išlipant, kitas prilaiko baidarę, įlipimo ir išlipimo vieta turėtų būti negili. Priekyje sėdi lengvesnis, gale sėdi stipresnis baidarininkas. Plaukdami baidarėmis vienas kitam netrukdykite, jei reikia staigiai pasukti baidarę, tai darykite pristabdant ją irklu. Atminkite, kad greitai plaukiant, smarkiai irkluojant srauniame vingyje nesaugu abiems irkluotojams staigiai lenktis į vieną pusę. Jei įplaukėte po medžių šakomis, saugant veidą geriau lenktis į priekį. Plaukdami po senais, nuvirtusiais medžiais geriau jų nelieskite.

Visada galite išvirsti iš baidarės, tad net ir vertindami savo plaukimo įgūdžius puikiai, nenusiimkite gelbėjimosi liemenės - upės neretai yra pavojingesnės, nei atrodo. Atplaukę į nakvynės vietą, baidares, irklus ir gelbėjimosi liemenes pasidėkite šalia savo palapinių.

Ekstremalus plaukimas baidarėmis pavasarį

Pavasaris - tai metų laikas, kuomet gamtoje pastebimi didžiausi metų pokyčiai. Gyvenantiems prie upių didžiausias pokytis yra pavasarinis vandens poplūdis. Jei temperatūra staigiai pakyla, tai gali pakelti upių vandens lygį labai daug. Dažnai pavasarį pasitaiko net ir katastrofiškų poplūdžio pasekmių - apliejami žmonių namai ar net ištisi kaimai.

Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke

Vandens turistai, mėgstantys adrenaliną, pavasarį mėgaujasi ekstremaliomis Lietuvos upėmis. Pakilęs vanduo stiprina upės srovę, verčia silpnesnius medžius ir sukuria dar įvairių kliūčių. Maži upeliai virsta riaumojančiomis kalnų upėmis, kurios skuba gabenti perteklinį sniego tirpsmo vandenį į vyresniąsias upes.

Upės, kurias verta išbandyti pavasarį

• Širvinta. Šventosios intakas, kuris keliautojų yra žinomas dėl, bene, gražiausio žemupio. Šios upės pavadinimas legendomis apipintas. Viena legenda pasakoja, kad žiloje senovėje briedžiai, tuomet širviais vadinti, iki upės pramynė taką per miškų tankmę. Šioje, 128 km upėje, skirtingi maršrutai labai skiriasi kliūčių kiekiu ir upės tėkmės greičiu. Nuo Liukonių galima leistis į nepamirštamą pavasario nuotykį. Upės dugne daugiau kyšančių riedulių, dažniau pasitaiko rėvos ir maži slenkstukai. Pakilus vandeniui, ši atkarpa yra pavojingiausia, tačiau kartu ir įdomiausia. Širvintos nuolydis siekia 1 m/km.
• Žvelsa. Minijos intakas, Lietuvos baidarių entuziastų, laikomas ekstremaliausia Lietuvos upe. Žvelsos pavadinimas siejamas su žodžiais žvilti („blizgėti“) ir žvalus („gyvas, vikrus“). Pavasarį ši upė yra ne tik žvali, bet ir kupina rėvų, didelių slenksčių. Labai stipri upės tėkmė ją leidžia lyginti su tikrų tikriausiomis kalnų upėmis. Upės ilgis yra 38 km, tačiau baidarių trasos ilgis siekia 14 km. Dažni vingiai ir net 2,68 m/km nuolydis leis prisiminti, ką vadiname adrenalinu. Žvelsa rekomenduojama plaukti tik didelį patirtį baidarių plaukime turintiems keliautojams.
• Vilnelė/Vilnia. Vilnia yra Neries kairysis intakas, suteikęs Vilniui vardą. Vilniečiai šią upę vadina Vilnele, tačiau šis upėvardis yra naujųjų laikų darinys. Vilnia, energingai plukdo savo vandenį net 21 km Vilniaus teritorijoje. Upės ilgis yra 80 km, 11 km ji teka palei Lietuvos-Baltarusijos sieną. Ekstremaliausias upės ruožas yra nuo Rokantiškių tvenkinio. Šiame ruože upės nuolydis siekia net 4,05 m/km. Vidutinis upės nuolydis 1,53 m/km.
• Akmena. Jūros kairysis intakas, kurio pavadinimas praneša, jog akmenų upėje yra daug. Vasarą ši upė yra sunkiai praplaukiama, tačiau pavasarį ji atsiskleidžia pilnu savo grožiu. Upės vaga pavasarį yra gana plati, tačiau kliūčių netrūksta: daug rėvų, slenksčių ir riedulių. Upės ilgis yra 71 km, pakankamas organizuotis net trijų dienų plaukimą. Vidutinis upės nuolydis siekia 1,86 m/km.
• Jiesia. Nemuno intakas, kauniečiams lengviausiai prieinama pavasarinė upė. Jiesios vandeningumas labai priklauso nuo kritulių. Pavasarį, po didžiojo poplūdio, srovė gali būti labai stipri ir vilioti vandens turistus. Vasarą, po gerų liūčių, upe plaukia ir poilsiautojai, tačiau srovė silpnesnė. Upės ilgis 68 km. Vidutinis upės nuolydis 1,15 m/km, tačiau upės ekstremalumas priklauso nuo vandens kiekio. Upėje yra nemažai rėvų, pasitaiko užtvarų ir užtvankų, yra slenksčių.

Baidarių maršrutai Aukštaitijos regione

Aukštaitija ir kiti Lietuvos regionai žavi ne tik savo miškais, bet ir upėmis.

• Upė Būka - Baluošo ežeras: 10 km, apie 4 val. Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas.
• Upė Būka - Lūšių ež.: 31 km, 2 dienos su pertrauka/nakvyne. Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas.
• Kiauna: 6 km, apie 2,5 val. Žygį pradėsite šalia įžymiojo Ginučių vandens malūno (jis paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu). Kiauna (Žeimenos upės dešinysis intakas) driekiasi Labanoro miškais bei pelkėmis, dėl to plaukimas baidarėmis šia upe yra labai smagus.
• Lakaja: Ež. 34 km, 2 dienos su pertrauka/nakvyne. Lakaja - viena gražiausių Rytų Aukštaitijos upių. Šį maršrutą dažniausiai renkasi tie, kas jau plaukė Žeimena ir Kiauna. Gamtos grožiu ir plaukimo įdomumu Lakaja joms tikrai nenusileidžia.
• Žeimena: 12 km, apie 4,5 val. Žeimena - dešinysis Neries upės intakas, ji vadinama Aukštaitijos „upių motina“.

Maršrutas aplink Baluošą

Startuojate Baluošo pietrytiniame krante, plaukiate laikydamiesi kairės iki Baluošo ilgasalės. Tai - nuostabi sala, kurioje yra ežeriukas ir galima į jį įplaukti. Apalankius ilgasalę, plaukiate tolyn, pro Trainiškio kaimą, kairėje pusėje iki betoninio tilto. Pro jį reiks praplaukti apačia, srauniu upeliuku iki Baluošykščo ežero.

Nlabai ilgas, siauras ežeras suteiks galimybę pasigrožėti gražia gamta. Plaukite išilgai, kairiu ežero krantu ir, baigiantis ežerui, kairėje pusėje, įplauksite į Skriogžlės upelį, kuris leis pasijusti lyg pasakoj, savo kerinčiais vaizdais. Smagiu Skriogžlės upeliu įplauksite į Srovinaičio ežerą, kur atsiveria labai gražūs gamtos vaizdai.

Plaukite tolyn, laikydamiesi dešinės pusės ir priplauksite Ginučių malūną. O čia jau reik išlipti iš baidarių ir pernešti jas per važiuojamąjį kelią į kitą užtvankos pusę. Tuomt vėl įsitaisyti baidarėse ir plaukti tolyn, Srovės upeliu, vieną kilometrą, kol išsišakos upeliai.

Jums reiks sukti į kairę, pasroviui plaukti ir gėrėtis Srovės upelio vaizdais. Plaukiate upeliu, iki Asėko ežero, dešine puse. Paplaukus Asėko ežeru, išplauksite į Asėkos upelį, kur pasijunti kaip džiunglėse. Jei stabtelsite akimirkai, išgirsite tiek daug paukščių garsių, kad norėsis klausytis ir pamiršite, kad reikia plaukti tolyn.

Praplaukus Asėkos upelį, įplauksite į Linkmeno ežerą. Pasigėrite nuostabiais gamtos sukurtais vaizdais, sukate į dešinę ir plaukiate į patį galą.

Plaukimas Nemunu

Nemunas - ilgiausia Lietuvos upė. Jos ilgis 937 km, o Lietuvos teritorijoje teka 460 km. Nemuno gylis iki 5 metrų, plotis - iki 500 metrų, srovės greitis - 1-2 m/s, didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių - 630 kub.m/s. Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas, užtvankoje pastatyta Kauno HE. Nemunas turi apie 180 intakų. Įdomiausi intakai ir maršrutai: Baltoji Ančia, Merkys, Verknė, Strėva, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra, Minija, Jiesia, Alovė, Armena, Lapainia.

Įdomiausia atkarpa kelionei baidarėmis, kanojomis ar kitu vandens transportu - nuo Baltarusijos sienos iki Kauno marių. Keliaujama Dzūkijos nacionalinio parko teritorija, praplaukiami Druskininkai, Merkinė, Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas. Beveik visa šio parko teritorija (išskyrus Ventės rago nuošlaitę) priklauso Nemuno baseinui.

Pagrindinė Nemuno upės deltinė šaka - Rusnė skaidosi į dvi žiotines atšakas: Atmatą (13 km ilgio) ir Skirvytę (9 km), apsupdamos Rusnės salą. Keliauti galima Minijos, Nemuno deltų, Rusnės salos upėmis, Kniaupo įlanka, Kuršių mariomis.

Neries baseinas

Neries baseinas su intakais užima daugiau kaip ketvirtadalį Nemuno baseino. Įdomesni intakai vandens turistams: Šventoji, Žeimena, Vokė, VIlnia, Bražuolė, Dūkšta, Saidė. Populiariausi maršrutai - apie 70 km nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus. Čia upė srauni, vaizdinga, daug patogių vietų stovyklavietėms.

Šventoji

Didžiausia upė, kuri visa teka Lietuvos teritorija. Baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas, Svėdasų ir Širvintų plynaukštes ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos. Upė teka pro 3 regioninius parkus: Gražutės, Sartų ir Anykščių, prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus. Įteka į Nerį netoli Jonavos. Ją maitina daug intakų: Kriauna, Siesartis, Širvinta, Virinta ir kt..

• KRIAUNA - rekomenduojama plaukti tik pavasarį arba po didesnių liūčių. Prasideda netoli Paberžės, Vilniaus rajone. Kelionę baidarėmis galima pradėti nuo tilto, Vilniaus - Ukmergės greitkeliui kertant Širvintą.
• Siesartis - žygis sunkus. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių - Vilniaus rajono paribiu. Upės tėkmė lėta, Žeimena neturi visiškai jokių kliūčių - nei dirbtinių, nei natūralių.

Žeimenos intakai

Aiseta, Būka, Dubinga, Kiauna, Lakaja, Kretuona, Mera, Peršokšna, Šventelė. Daugelį jų jungia upeliai ir pratakai.

• KIAUNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS - kelionė po Labanoro regioninį ir Aukštaitijos nacionalinį parkus. Keliaujama Aiseto, Galuonio, Dumblio ežerais ir Kiaunos upe (16 km) atplaukiant į Žeimeną. Maršrute vien miškai, švarus vanduo, sveikas oras ir jokių kliūčių.
• LAKAJA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS - kelionė Labanoro regioniniu parku, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Juodųjų Lakajų ežerais ir Lakajos upe (29km).
• MOLĖTŲ - INTURKĖS EŽERYNAS - kelionė Labanoro regioniniame parke Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Siesarčio, Kirneilio, Babrusų ežerais. Baltieji ir Juodieji Lakajai - vieni gražiausių ežerų Lietuvoje. Maršrutą galima užbaigti plaukiant ežerais arba tarpiniais upeliais bei ežerėliais pasiekti Žeimeną.
• PERŠOKŠNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS - kelionė baidarėmis Labanoro regioniniame parke Balto, Indrajų, Peršokšnų ežerais ir Peršokšnos upe (19 km). Peršokšna atplaukiama į Lakają, o pastarąja į Žeimeną.

Vilnia

Ištakos - netoli Vindžiūnų kaimo, Vilniuje įteka į Nerį. Rytinėje Vilniaus dalyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas. Upės nuotekis per metus smarkiai svyruoja, plaukti tinkamiausias laikas: gegužės - birželio mėnesiai.

Vokė

Teka Šalčininkų, Vilniaus ir Trakų rajonais.

Merkys

Merkio ištakos Baltarusijoje, netoli Ašmenų, teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais. Merkio upę maitina begalės šaltinių, todėl vanduo šaltas, skaidrus ir švarus. Aukštupyje sraunus, nemažai kliūčių, vietomis kanalizuotas. Žemupyje kerta Dzūkijos nacionalinį parką, tėkmė negreita, kliūčių nėra. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis - 37 km. Plaukiant Merkiu, Dzukijos nacionalinio parko teritorija, krantuose yra įrengtos stovyklavietės. Ties Merkine Merkys įteka į Nemuną.

• Ūla. Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse. Teka vingiuodama Dzūkijos nacionalinio parko miškais ir ties Mardasavo kaimu įteka į Merkį. Turistų skaičius ribojamas, specialūs leidimai plaukti Ūla parduodami Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje. Plaukimas baidarėmis gana sudėtingas: srauni tėkmė, posūkiai, daugybė išvirtusių medžių.
• Šalčia - didžiausias Merkio intakas, prasidedantis netoli Šalčininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į pietus, paskui, pasukusi į vakarus, Šalčia 11 km teka Lietuvos Respuklikos ir Baltarusijos Respublikos siena, toliau savo vandenis plukdo per Lietuvą, Rūdininkų girios pietiniu pakraščiu. Hidrografinis draustinis. Upė gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, vingiuota, vanduo labai šaltas, labai švarus. Dėl to joje veisiasi upėtakiai, šlakiai, kiršliai. Įteka į Merkį netoli Valkininkų.
  • Visinčia - prasideda netoli Šalčininkų. Teka Gudelių giria, kurioje nėra jokių sodybų, negyvenamomis vietovėmis. Upėje praktiškai srovės nesijaučia, labai vingiuota, nemažai užvartų, jos slėnis- kraštovaizdžio ir hidrofrafinis draustinis.

Nevėžis

Nevėžis prasideda netoli Grybulių Anykščių rajone, 6 km į pietryčius nuo Troškūnų. Teka į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuma į pietus pro Naujamiestį, Krekenavą, per Kėdainius, pro Babtus. Ties Kėdainiais upė kerta Šiaulių - Jonavos geležinkelį. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties raudondvariu (Kauno rajonas). Senovėje Nevėžiu ėjo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Upė turi apie 70 intakų. Didžiausi: Šušvė, Obelė, Upytė, Juosta, Smilga ir kt.. Galima plaukti nuo Pienios žiočių. Nevėžis - ramiausia Lietuvos upė: tėkmė rami, pavojingų kliūčių nėra. Rekomenduojama keliauti istorijos mėgėjams, aplankant Panevėžį, Kėdainius, Raudondvarį.

Šušvė

Šušvė - tinkama upė rėvų, slenksčių, užtvankų ir kitokių kliūčių mėgėjams. Prasideda Tyrulių pelkėje netoli Tytuvėnų (Kelmės rajonas). Nusileidusi nuo Rytų Žemaičių plynaukštės įteka į Nemuną. Bendras ilgis - 130 km, nuolydis - 0,86 m/km. Kelionę galima pradėti nuo Angirių užtvankos iki santakos su Nevėžiu.

Dubysa

Dubysa prasideda Šiaulių rajone, netoli Bubių. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Kauno ir Jurbarko rajonus. Viena gražiausių Lietuvos upių. Teka įspūdingu slėniu per 3 regioninius parkus: Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių. Įteka į Nemuną ties Seredžiumi. Populiariausias maršrutas Lyduvėnai - Ariogala, o pavasarį, rudenį ar po gausesnių kritulių galima keliauti nuo Kražantės intako iki santakos su Nemunu.

Kražantė

Kražantė - didžiausias Dubysos intakas, aukštupyje pasižymintis seklumomis, užtvankų slenksčiais, o žemiau Kelmės padidėja nuolydis srovė, padidėja akmenuotų rėvų. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių, sausmečiu labai nusenka. Kražantė prasideda prie Kražių, Kelmės rajone.

Jūra

Jūra prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo. Teka į pietus pro Rietavą, Žadvainus, Paragaudį, Kvėdarną, Padievaitį, Palaivį, Visdžiaugus, Pajūrį (Šilalės rajonas), Žvingius, Balskus, Tauragę. Upės baseine yra du draustiniai: ichtiologinis ir landšaftinis. Įdomiausi intakai: Akmena, Aitra, Lokysta, Šešuvis, o Šešuvio - Ančia ir Šaltuona. Nuostabūs kraštovaizdžiai, daug gamtos paminklų, piliakalnių, dvi rekreacinės stovyklavietės - Pajūrio rekreacinė stovyklavietė ir Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio. Upė pasitinka rėvomis, daugybe vingių, rymančiais piliakalniais. Populiariausi baidarių maršrutai Jūros upėje - nuo Žadvainių iki Tauragės, dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorijoje. Žemiau Tauragės upė išplatėja, srovė sulėtėja, ties posūkiais atsiveria didesnės ar mažesnės atodangos, o priešingoje pusėje - smėlio juostos, itin malonios maudynėms.

Akmena

Akmena prasideda netoli Kaltinėnų, Šilalės rajone, netoli Medvėgalio piliakalnio. Pavasarį, o vasarą ir rudenį po smarkesnių liūčių, vanduo Akmenos upėje pakyla iki 2 - 3 metrų. Vidutinis upės nuolydis - 1,86 m/km ! Tai kone rekordinis, todėl primena kalnų upę: teka siauru slėniu ir per visą savo ilgį upė yra srauni ir akmenuota. Anksti pavasarį rekomenduojama plaukti tik turintiems patyrimą. Nuostabus kraštovaizdis, stebina piliakalnių, išsirikiavusių pakrantėse, gausa. Nugarmėjus pavasario potvyniui, Akmena labai nusenka, todėl plaukti nėra įmanoma. Kelionę galima pradėti kiek žemiau Kaltinėnų, kai į Akmena susijungia su Yžne, ir tęsti iki Pagramančio miestelio. Žygį baidarėmis rekomenduojame baigti ties Ringių tiltu per Jūros upę ir aplankyti Jūros ir Akmenos upių santakos naują APŽVALGOS BOKŠTĄ.

Aitra

Aitra prasideda netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse. Visą upę puošia žaliaskariai eglynai, pavienėmis pušaitėmis apsikaišiusios pievos, smėlėti krantai. Upė labai vingiuota, aukštupyje daug užvartų. Plaukiant nuo Girėnų, užvartų sumažėja ir pro jas baidarės nesunkai perkeliamos. Siekiant išsaugoti upės grožį, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu. Vidutinis nuolydis - 1,03 m/km.

#

tags: #plaukimas #baidaremis #atsiliepimai