Lietuva - upių kraštas, todėl nenuostabu, kad žygiai baidarėmis yra viena populiariausių pramogų šiltuoju metų laiku. Jei dar niekada neplaukėte baidare, šis straipsnis padės išsirinkti tinkamą maršrutą ir pasiruošti žygiui. Čia rasite geriausius baidarių maršrutus pradedantiesiems, šeimoms ir patyrusiems plaukikams, taip pat naudingų patarimų.
Kaip pasirinkti maršrutą
Jei kompanijoje yra žmonių, plaukiančių pirmą kartą, būtina rinktis maršrutą, kuris nebūtų per sunkus. Pradedantiesiems turėtų tikti Šventoji - upė yra gana rami, o jos krantai - labai vaizdingi. Šventojoje nėra daug vingių, kuriuose reiktų gerai rankomis padirbėti irkluojant, vandens tėkmė ne itin stipri, atstumai nuo vieno kranto iki kito taip pat pakankamai platūs.
Šeimoms su vaikais verta plaukti Verkne. Labai gražūs kraštovaizdžiai, daug vingių, vandens tėkmė taip pat dinamiška, vietomis gan srauni, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu.
Maršrutai Vilniuje ir apylinkėse
Anksčiau plaukimai baidarėmis asocijuodavosi su išvykomis kur nors už Vilniaus, toliau nuo miesto. Tačiau ir čia pat, sostinėje, galima labai šaunių maršrutų atrasti. Plaukdamas Nerimi ar Vilnele visiškai kitomis akimis pažvelgi į apylinkes, kurias, atrodo, taip gerai pažįsti. Galima praplaukti Vilnele pro Bernardinų sodus, Nerimi po didžiaisiais tiltais arba pažvelgti į apšviestas gatves ir pastatus plaukiant naktį.
Neries maršrutai
Neries baseinas su intakais užima daugiau kaip ketvirtadalį Nemuno baseino. Įdomesni intakai vandens turistams: Šventoji, Žeimena, Vokė, Vilnia, Bražuolė, Dūkšta, Saidė. Populiariausi maršrutai - apie 70 km nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus. Čia upė srauni, vaizdinga, daug patogių vietų stovyklavietėms.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Žeimenos maršrutai
Žeimena - didžiausia upė, kuri visa teka Lietuvos teritorija. Baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas, Svėdasų ir Širvintų plynaukštes ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos. Upė teka pro 3 regioninius parkus: Gražutės, Sartų ir Anykščių, prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus. Įteka į Nerį netoli Jonavos. Ją maitina daug intakų: Kriauna, Siesartis, Širvinta, Virinta ir kt.. Žeimena neturi visiškai jokių kliūčių - nei dirbtinių, nei natūralių. Žeimenos intakai: Aiseta, Būka, Dubinga, Kiauna, Lakaja, Kretuona, Mera, Peršokšna, Šventelė. Daugelį jų jungia upeliai ir pratakai. Jei pirmoji pažintis su baidarėmis bus Žeimenoje, tikėtina, kad iškart pamėgsite šią pramogą! Tai nesudėtingam vandens turizmui tinkama upė.
Kiaunos ir jos aukštupio ežerynas
Kelionė po Labanoro regioninį ir Aukštaitijos nacionalinį parkus. Keliaujama Aiseto, Galuonio, Dumblio ežerais ir Kiaunos upe (16 km) atplaukiant į Žeimeną. Maršrute vien miškai, švarus vanduo, sveikas oras ir jokių kliūčių.
Lakajos ir jos aukštupio ežerynas
Kelionė Labanoro regioniniu parku, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Juodųjų Lakajų ežerais ir Lakajos upe (29km). Labanoro regioniniame parke tekanti Lakaja - itin mėgstama vandens turistų. Tai - viena siauresnių upių, labai vingiuota, tad teks padaryti nemažai posūkių, tačiau jos tėkmė rami, nėra seklumų su akmenuotu dugnu, tad maršrutas nelabai sudėtingas. Upė išteka iš Juodųjų Lakajų, ją maitina ežerai, todėl vandens lygis beveik nesvyruoja. Sako, kad baidarininkų čia kasmet praplaukia tiek, kad net vandens paukščiai jų nebesibaido.
Molėtų - Inturkės ežerynas
Kelionė Labanoro regioniniame parke Stirnių, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų, Siesarčio, Kirneilio, Babrusų ežerais. Baltieji ir Juodieji Lakajai - vieni gražiausių ežerų Lietuvoje. Maršrutą galima užbaigti plaukiant ežerais arba tarpiniais upeliais bei ežerėliais pasiekti Žeimeną.
Peršokšnos ir jos aukštupio ežerynas
Kelionė baidarėmis Labanoro regioniniame parke Balto, Indrajų, Peršokšnų ežerais ir Peršokšnos upe (19 km). Peršokšna atplaukiama į Lakają, o pastarąja į Žeimeną.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Kriaunos maršrutai
KRIAUNA - rekomenduojama plaukti tik pavasarį arba po didesnių liūčių. Prasideda netoli Paberžės, Vilniaus rajone.
Širvintos maršrutai
Kelionę baidarėmis galima pradėti nuo tilto, Vilniaus - Ukmergės greitkeliui kertant Širvintą.
Siesarties maršrutai
Siesartis - žygis sunkus. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių - Vilniaus rajono paribiu. Upės tėkmė lėta.
Vilnelės maršrutai
Ištakos - netoli Vindžiūnų kaimo, Vilniuje įteka į Nerį. Rytinėje Vilniaus dalyje įkurtas Pavilnių regioninis parkas. Upės nuotekis per metus smarkiai svyruoja, plaukti tinkamiausias laikas: gegužės - birželio mėnesiai.
Vokės maršrutai
Vokė - teka Šalčininkų, Vilniaus ir Trakų rajonais.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Merkio ir Ūlos maršrutai
Merkio ištakos Baltarusijoje, netoli Ašmenų, teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais. Merkio upę maitina begalės šaltinių, todėl vanduo šaltas, skaidrus ir švarus. Aukštupyje sraunus, nemažai kliūčių, vietomis kanalizuotas. Žemupyje kerta Dzūkijos nacionalinį parką, tėkmė negreita, kliūčių nėra. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis - 37 km. Plaukiant Merkiu, Dzukijos nacionalinio parko teritorija, krantuose yra įrengtos stovyklavietės. Ties Merkine Merkys įteka į Nemuną. Jei nenorite per daug irklais darbuotis, o mieliau nešant srovei pasidairyti į pakrantes, maršrutai Merkio upe Tau tikrai patiks. Jie nebūna sudėtingi, upė gana srauni, pakankamai plati, tad irklavimas bus vienas malonumas, tuo labiau, kad visos kelionės metu Tave lydės nuostabūs smėlėtų pakrančių ir pušynų vaizdai.
Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse. Teka vingiuodama Dzūkijos nacionalinio parko miškais ir ties Mardasavo kaimu įteka į Merkį. Turistų skaičius ribojamas, specialūs leidimai plaukti Ūla parduodami Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje. Bet kiekvienas baidarių entuziastas Tau pasakys, jog tikrai verta! Gudų giria, skardžiai, senieji Dzūkijos kaimai - tikrai bus, kur akis pamaloninti! Turėk omenyje, jog dėl gausių šaltinių upės vanduo yra vėsokas (kita vertus, pats tas atsigaivinti itin karštą vasaros dieną!). Plaukimas baidarėmis gana sudėtingas: srauni tėkmė, posūkiai, daugybė išvirtusių medžių.
Šalčios maršrutai
Šalčia - didžiausias Merkio intakas, prasidedantis netoli Šalčininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į pietus, paskui, pasukusi į vakarus, Šalčia 11 km teka Lietuvos Respuklikos ir Baltarusijos Respublikos siena, toliau savo vandenis plukdo per Lietuvą, Rūdininkų girios pietiniu pakraščiu. Hidrografinis draustinis. Upė gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, vingiuota, vanduo labai šaltas, labai švarus. Dėl to joje veisiasi upėtakiai, šlakiai, kiršliai. Įteka į Merkį netoli Valkininkų.
Visinčios maršrutai
Įdomesnis intakas - Visinčia. Visinčia prasideda netoli Šalčininkų. Teka Gudelių giria, kurioje nėra jokių sodybų, negyvenamomis vietovėmis. Upėje praktiškai srovės nesijaučia, labai vingiuota, nemažai užvartų, jos slėnis- kraštovaizdžio ir hidrofrafinis draustinis.
Nemuno maršrutai
Nemunas - ilgiausia Lietuvos upė. Jos ilgis 937 km, o Lietuvos teritorijoje teka 460 km. Nemuno gylis iki 5 metrų, plotis - iki 500 metrų, srovės greitis - 1-2 m/s, didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių - 630 kub.m/s. Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas, užtvankoje pastatyta Kauno HE. Nemunas turi apie 180 intakų. Įdomiausi intakai ir maršrutai: Baltoji Ančia, Merkys, Verknė, Strėva, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra, Minija, Jiesia, Alovė, Armena, Lapainia. Įdomiausia atkarpa kelionei baidarėmis, kanojomis ar kitu vandens transportu - nuo Baltarusijos sienos iki Kauno marių. Keliaujama Dzūkijos nacionalinio parko teritorija, praplaukiami Druskininkai, Merkinė, Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas. Beveik visa šio parko teritorija (išskyrus Ventės rago nuošlaitę) priklauso Nemuno baseinui. Pagrindinė Nemuno upės deltinė šaka - Rusnė skaidosi į dvi žiotines atšakas: Atmatą (13 km ilgio) ir Skirvytę (9 km), apsupdamos Rusnės salą. Keliauti galima Minijos, Nemuno deltų, Rusnės salos upėmis, Kniaupo įlanka, Kuršių mariomis.
Baltosios Ančios maršrutai
Įdomūs, nesudėtingi, sunkoki maršrutai vaizdingais Veisiejų regioninio parko ežerais. Keliaujama Snaigyno, Trikojo, Vepryno, Ilgio, Dumblaičio, Dumblelio, Ragažiaus, Ančios ežerais bei viena gražiausių pietų Lietuvos upių - Baltąja Ančia. Laivelius iš vieno ežero į kitą reikia gabenti sausuma.
Nevėžio maršrutai
Nevėžis prasideda netoli Grybulių Anykščių rajone, 6 km į pietryčius nuo Troškūnų. Teka į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuma į pietus pro Naujamiestį, Krekenavą, per Kėdainius, pro Babtus. Ties Kėdainiais upė kerta Šiaulių - Jonavos geležinkelį. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties raudondvariu (Kauno rajonas). Senovėje Nevėžiu ėjo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Upė turi apie 70 intakų. Didžiausi: Šušvė, Obelė, Upytė, Juosta, Smilga ir kt.. Galima plaukti nuo Pienios žiočių. Nevėžis - ramiausia Lietuvos upė: tėkmė rami, pavojingų kliūčių nėra. Rekomenduojama keliauti istorijos mėgėjams, aplankant Panevėžį, Kėdainius, Raudondvarį.
Šušvės maršrutai
Šušvė - tinkama upė rėvų, slenksčių, užtvankų ir kitokių kliūčių mėgėjams. Prasideda Tyrulių pelkėje netoli Tytuvėnų (Kelmės rajonas). Nusileidusi nuo Rytų Žemaičių plynaukštės įteka į Nevėžį. Bendras ilgis - 130 km, nuolydis - 0,86 m/km. Kelionę galima pradėti nuo Angirių užtvankos iki santakos su Nevėžiu.
Dubysos maršrutai
Dubysa prasideda Šiaulių rajone, netoli Bubių. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Kauno ir Jurbarko rajonus. Viena gražiausių Lietuvos upių. Teka įspūdingu slėniu per 3 regioninius parkus: Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių. Įteka į Nemuną ties Seredžiumi. Populiariausias maršrutas Lyduvėnai - Ariogala, o pavasarį, rudenį ar po gausesnių kritulių galima keliauti nuo Kražantės intako iki santakos su Nemunu.
Kražantės maršrutai
Kražantė - didžiausias Dubysos intakas, aukštupyje pasižymintis seklumomis, užtvankų slenksčiais, o žemiau Kelmės padidėja nuolydis srovė, padidėja akmenuotų rėvų. Rekomenduojama plaukti pavasarį ar po didesnių liūčių, sausmečiu labai nusenka. Kražantė prasideda prie Kražių, Kelmės rajone.
Jūros maršrutai
Jūra prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo. Teka į pietus pro Rietavą, Žadvainus, Paragaudį, Kvėdarną, Padievaitį, Palaivį, Visdžiaugus, Pajūrį (Šilalės rajonas), Žvingius, Balskus, Tauragę. Upės baseine yra du draustiniai: ichtiologinis ir landšaftinis. Įdomiausi intakai: Akmena, Aitra, Lokysta, Šešuvis, o Šešuvio - Ančia ir Šaltuona. Nuostabūs kraštovaizdžiai, daug gamtos paminklų, piliakalnių, dvi rekreacinės stovyklavietės - Pajūrio rekreacinė stovyklavietė ir Kvėdarnos stovyklavietė prie Padievaičio piliakalnio. Upė pasitinka rėvomis, daugybe vingių, rymančiais piliakalniais. Populiariausi baidarių maršrutai Jūros upėje - nuo Žadvainių iki Tauragės, dalis maršruto eina Pagramančio regioninio parko teritorijoje. Žemiau Tauragės upė išplatėja, srovė sulėtėja, ties posūkiais atsiveria didesnės ar mažesnės atodangos, o priešingoje pusėje - smėlio juostos, itin malonios maudynėms.
Akmenos maršrutai
Prasideda netoli Kaltinėnų, Šilalės rajone, netoli Medvėgalio piliakalnio. Pavasarį, o vasarą ir rudenį po smarkesnių liūčių, vanduo Akmenos upėje pakyla iki 2 - 3 metrų. Vidutinis upės nuolydis - 1,86 m/km ! Tai kone rekordinis, todėl primena kalnų upę: teka siauru slėniu ir per visą savo ilgį upė yra srauni ir akmenuota. Anksti pavasarį rekomenduojama plaukti tik turintiems patyrimą. Nuostabus kraštovaizdis, stebina piliakalnių, išsirikiavusių pakrantėse, gausa. Nugarmėjus pavasario potvyniui, Akmena labai nusenka, todėl plaukti nėra įmanoma. Kelionę galima pradėti kiek žemiau Kaltinėnų, kai į Akmena susijungia su Yžne, ir tęsti iki Pagramančio miestelio. Žygį baidarėmis rekomenduojame baigti ties Ringių tiltu per Jūros upę ir aplankyti Jūros ir Akmenos upių santakos naują APŽVALGOS BOKŠTĄ.
Aitros maršrutai
Prasideda netoli Tverų, Lopaičių apylinkėse. Visą upę puošia žaliaskariai eglynai, pavienėmis pušaitėmis apsikaišiusios pievos, smėlėti krantai. Upė labai vingiuota, aukštupyje daug užvartų. Plaukiant nuo Girėnų, užvartų sumažėja ir pro jas baidarės nesunkai perkeliamos. Siekiant išsaugoti upės grožį, Aitros vidurupis ir žemupys paskelbti hidrografiniu draustiniu. Vidutinis nuolydis - 1,03 m/km.
Šešuvio maršrutai
Jūros baseine ežerų beveik nėra, todėl ir Šešuvio nuotėkis per metus smarkiai svyruoja. Jį gerokai padidina upės intakai: Ančia, Šaltuona, Agluona, Upė, Žalpė. Pavasarį Šešuvis smarkiai patvinsta. Aukštupyje vyrauja sraunios seklumos, rėvos, slenksčiai, upės vaga gausiai užžėlusi vandens augmenija. Į upę plūstant intakų vandenims, nuolydis mažėja, upė darosi gilesnė, tėkmė gerokai sulėtėja. Upės nuolydis žemupyje labai mažas (tik 0,2 m/km). Nuostabaus grožio, turtinga vėžių ir žuvų upė savo vandenis pagauna visai netoli Dubysos. Nuotekio svyravimai dideli, todėl vasaros metu labai nusenka, todėl rekomenduojama plaukti anksti pavasarį.
Ančios maršrutai
Ančia - Šešuvio dešinysis intakas, pradedantis kelionę Žemaičių aukštumoje, pasižymintis siauru slėniu, daugybe akmenuotų rėvų, staigiais posūkiais. Sušniokštusi galingais srautais pavasarį, pakyla iki 2 metrų, o vasara labai nusenka. Vidutinis nuolydis - 1,93 m/km.
Minijos maršrutai
Minija prasideda Telšių rajone, pačiose Žemaitijos aukštumose ir baigiasi lygioje Pajūrio žemumoje. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus ir vingiuodama per Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) netoli Rusnės. Intakai - Veiviržas, Dreverna, Vilhelmo kanalas, Babrungas, Salantas, Tenenys, Agluona, Alantas, Skinija, Žvelsa, Mišupė. Didžiausią ir gražiausią Žemaitijos upę Miniją baidarių žygiui taip pat rekomenduojama rinktis jau kiek patyrusiems irkluotojams, ieškantiems iššūkių ir nuotykių. Ja keliaudamas, susipažinsi su to krašto gamta ir jos paminklais, saugomomis teritorijomis, pakrantėse prasilenksi su gausiais kultūros paveldo objektais, o poilsiui apsistoti galėsi gražiose stovyklavietėse. Aukštupyje iki Kartenos upė srauni ir rėvėta, daug slenksčių, vietomis užplaukus ant seklumos, baidares netgi gali tekti neštis, tad ši atkarpa tiks nebijantiems iššūkių. Nuo Kartenos iki Gargždų Minija ramesnė, bet dar yra rėvų, akmenų, tad galėsi pasijusti tartum plauktum kalnų upe! Na, o jei iššūkiai Tau ne prie širdies, rinkis lėtesnės tėkmės upės atkarpą nuo Gargždų iki Mingės.
Žvelsos maršrutai
Žvelsa - nors upės ilgis ir 38 km, bet visi “išgyvenimo” patyrimai vyksta apie 14 km atkarpoje. Upės vandens lygis nepastovus, todėl didžiąją metų dalį upė nepraplaukiama.
Veiviržo maršrutai
Ichtiologiniu draustiniu laikomas visas Veiviržas ir dauguma jo intakų: Upita, Šlužmė, Ašva, Aisė. Veiviržo vanduo švarus. Žygį baidarėmis galima pradėti sename Veiviržėnų miestelyje, Klaipėdos rajone, ir baigti Vilkyčių kaime prie Klaipėdos - Šilutės plento arba toliau tęsti Minija. Kelionė sunki: laivelius tenka dažnai apnešti krantu apie dideles užkamšas, kas 20 - 50 m kyšo akmenų slenksčiai. Susidaro įspūdis, kad plauki tais laikais, kai žmogaus veikla dar nebuvo palietusi laukinės gamtos.
Babrungo ir Platelių ežeryno maršrutai
Kelionė prasideda Žemaitijos nacionaliniame parke. Į parką įeina Platelių, Beržoro, Ilgio, Žiedelio ir kt. ežerai. Platelių kraštovaizdžio draustinis - viena gražiausių Lietuvos vietų. Platelių ežeras - didžiausias Žemaitijoje. Ežere 7 salos, visos apaugusios medžiais, vešliais krūmais. Peri mažosios žuvėdros, narai, antys, gulbės. Veisiasi endeminiai sykiai, seliavos ir kt. žuvys. Yra ūdrų, bebrų, ondatrų. Vieną ar dvi dienas pakeliavus Platelių ežerynu, Babrungu galima atplaukti į Miniją netoli Plungės. Pavasarį ar po liūčių Babrungas - smarki upė, reikalaujanti plaukimo patirties.
Kiti maršrutai
Grūda - labai vingiuota, srauni upė, kurioje gausu kliūčių, tad padirbėti tikrai teks. Jei plauki pirmą kartą, net negalvok apie šią upę!
Šešupės maršrutai
Šešupės slėnis negilus, 0,3 - 0,5 km pločio. Vaga aukštupyje apie 15 m pločio. Gylis 0,5 - 1,0 m Srovės greitis 0,2 - 0,3 m/s. Dugnas molingas. Vasarą upė labai nusenka.
Nakvynė
Viena smagiausių išvykos dalių yra nakvynė stovyklavietėje arba sodyboje - juk taip gera aptarti dienos įspūdžius su kompanija prie laužo ar pirtyje! Jei nuspręsite plauti Ūlos upe, rekomenduojama apsistoti Lynežerio sodyboje Varėnos rajone. Čia gausite jaukią ir patogią nakvynę, po žygio galėsite atsipūsti pirtyje, lauko ar vidaus baseine. O plaukiant Merkiu, rekomenduojama apsistoti Varėnos rajone, Žeimių kaime įsikūrusioje Turauskų sodyboje, kur Tau ne tik iškūrens kubilą bei pirtį, bet ir pasirūpins žygio baidarėmis pasirinktu maršrutu organizavimu ir transportavimu - visiškai tobulas atostogų planas!
tags: #plaukimas #baidaremis #nousava