Įvadas
Verknės upė - vaizdingas Lietuvos kampelis, idealiai tinkantis baidarių žygiams. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius maršrutus Verknės upe, pradedant nuo jos ištakų ir baigiant žiotimis, atkreipdami dėmesį į įdomiausius objektus, sudėtingiausius ruožus ir patarimus keliautojams. Straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems baidarininkams, norintiems atrasti šią nuostabią upę.
Verknės upės charakteristika
Verknė išteka iš Dzūkų aukštumos pietrytinės dalies, Galaverknio kaime, 141 m aukštyje virš jūros lygio. Upės žiotys yra Nemune, 40,6 m aukštyje virš jūros lygio, tad bendras upės nuolydis siekia 100,4 metrus. Verknės ilgis yra 77,3 km, plotis kinta nuo 2 m ištakose iki 30 m žiotyse. Vidutinis gylis - 1,5-2,5 m, giliausios vietos (iki 4 m) yra ties Alešiškėmis ir Stakliškėmis. Upė pasižymi sraunia srove ir vaizdingais krantais, kurių nemažą dalį sudaro pelkėtos vietovės, mėgstamos paukščių.
Maršrutai Verknės upe
Atkarpa nuo Vilkokšnio ežero iki Aukštadvario
Ši 15 km ilgio atkarpa, iš kurių apie 9 km sudaro plaukimas septyniais ežerais ir ežerėliais, puikiai tinka mėgstantiems ramų, lėtą plaukimą. Upė šioje atkarpoje tampa ramesnė, todėl tai puikus pasirinkimas norintiems pasimaudyti ežeruose, pailsėti gamtoje ar kaime.
Atkarpa Aukštadvario apylinkėmis
Ši atkarpa yra nepaprastai vaizdinga, tačiau reikalaujanti daugiau fizinių jėgų. Nuo Aukštadvario HE apie 3 km ruožas eina per mišką su vagoje išvirtusiais medžiais ir kyšančiais šiekštais. Plaukimas šiuo ruožu gali būti sudėtingas, ypač sausmečiu, nes dažnai tenka perkėlinėti baidares per išvartas.
Atkarpa nuo Vydžionių iki Gripiškių
Už Vydžionių upės slėnis tampa dar įdomesnis. Kairiajame krante, netoli upės, vingiuoja vieškelis, prie kurio įsikūręs Popsių kaimas. Šioje vietoje į Verknę įteka vienas gražiausių intakų - Vapsa. Dar už 1,5 km į Verknės kilpelės galą įsilieja Lielelė - dešinysis intakas, tekantis per Lieliaus ežerą. Plaukiant toliau, pastebimas tiltas, žymintis Gripiškių kaimo centrinę dalį. Gripiškės - senas kaimas, garsėjęs dideliu vandens malūnu, kuriame buvo net dveji valcai. Malūnas gamino ne tik miltus, bet ir karšdavo vilnas, gamindavo milą. Gripiškiečiai taip pat buvo geri sielininkai, plukdydavę rąstus iki Grikapėdžio malūno. Už Gripiškių tilto reikia plaukti atsargiai, nes upėje yra malūno užtvankos liekanų.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Atkarpa nuo Gripiškių iki Stakliškių
Plaukiant tolyn, akį traukia pietinis krantas, kur, už Kalnų kaimelio, prasideda Kalnų miškas su didžiuliais ąžuolais. Šioje atkarpoje į Verknę įteka Guostė (ilgis - 14,2 km), prasidedanti Veršiuko ežere ir tekanti per Gelužio ir Guostaus ežerus. Guostė aplenkia Stakliškių piliakalnį, kuris yra respublikinės reikšmės archeologijos paminklas. Už 0,5 km nuo Guostės žiočių yra Stakliškių-Butrimonių vieškelio tiltas.
Atkarpa ties Stakliškėmis
Šioje atkarpoje tenka įveikti nemažai kliūčių. Plaukimą apsunkina nulinkusios medžių šakos ir dideli medžiai. Tačiau, gerai manevruojant baidarėmis, dažnai nereikia net išlipti iš jų. Kelti baidares per lieptus nereikia, nes jie pakankamai aukšti.
Atkarpa nuo Stakliškių iki Alšios žiočių
Šioje atkarpoje, vingiuojant papieviais, kairėje pusėje lydi Gojaus miškas su ąžuolų galiūnais ir I tūkstantmečio pilkapiais. Dešinėje pusėje stovi Pakrovų kaimo trobos. Į Verknę įteka ilgiausias intakas - Alšia (ilgis - 38,3 km), tekanti per Alšios ežerą (dar vadinamą Pieštuvėnų ežeru). Alšios baseine yra daug senovės paminklų: Noreikiškėse stūkso piliakalnis, yra trys akmenys (Raganos pečius ir Laumių akmenys) ir senkapis.
Atkarpa nuo Alšios žiočių iki Jiezno
Už Alšios žiočių Verknei iki Nemuno lieka 25 km. Upė čia pastebimai vandeningesnė, jos plotis daug kur viršija 10 m. Kliūčių beveik nėra, o krantai vėl įdomesni. Dėl daugybės vingių dar ilgai plaukiama per Pakrovų kaimą, kuriame yra parduotuvė. Pikelionyse įteka dar vienas dešinysis Verknės intakas - Svėdubė (ilgis - 8,0 km). Už Svėdubės žiočių, kai dar lieka plaukti 20,5 km, Verknė surezga nemažą kilpą šalia Pikelionių kaimo. Prie šios kilpos prasideda Padriežiškių kaimas, sujungtas su Pikelionimis kelio tiltu ir lieptais. Netrukus abiejuose upės krantuose rymo Verbyliškių kaimo sodybos. Verbyliškėse yra hidrologinis postas, kuriame matuojamas Verknės vandens lygis, srovės greitis ir ledo storis. Verknės 16-ame km, iš kairės įteka paskutinis didesnis intakas - Dindžiakė (ilgis - 9,3 km). Verbyliškėse prasideda Verknės žemupys.
Atkarpa nuo Verbyliškių iki žiočių (prie Jiezno)
Ši 15 km ilgio atkarpa yra labai srauni, todėl kurį laiką net nereikia irtis, tik vairuoti baidarę. Netrukus pasiekiamas plento Kaunas-Alytus tiltas. Dešinėje, už 0,5 km nuo Verknės, minėtas plentas susikerta su Vilniaus automagistrale. Netoli kryžkelės, prie Jiezno ežero (63 ha), stovi Jiezno miestelis. Už gelžbetoninio tilto Verknei iki žiočių lieka 14 km. Upė įkrenta į dar gilesnį slėnį. Sraunioje upėje yra salelių. Netrukus prasideda ilga rėva. Į pietus nuo Grikapėdžio kaimo yra nedideli Benikų, Dirvoniškių, Kamiliškių kaimeliai. Grikapėdžio šiaurėje yra plentas, vedantis į Prienus. Prie šio plento 2,5 km ir vingiuoja Verknė. Upė labai išplatėja, apjuosia kelias salas - tai Jundeliškių HE, į kurios tvenkinį įplaukiama patvankos įtaka.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Atkarpa nuo Jundeliškių iki Nemuno
Tuoj už Jundeliškių prasideda nepaprastai gražūs ir aukšti Verknės skardžiai, siekiantys net 40 m aukštį. Už Jundeliškių prasideda ir ilgi seklumų ruožai. Nuplaukus 2 km, iš kairės įsruvena maža Narupė, prasigraužus neįtikėtinai gilų slėniuką. Verknės ir Narupės santakoje stovi Babronių piliakalnio dalis (didelę dalį nuplovė Verknė). Kitoje Narupės žiočių pusėje atsiveria puikus Verknės slėnio vaizdas. Tai viena iš daugelio nuostabių Verknės žemupio panoramų. Tuoj už Babronių pasitinka akmenimis apsikaišiusi rėva. Likus iki žiočių 4 km - Voseliūnų kaimas. Jo sodybas jungia du aukšti lieptai. Dar viena kilpa, dar viena rėva, ir pasiekiamas bene gražiausias kaimas paverknių žemupyje - Paverkniai. Jo sodybos stovi gilaus slėnio lomelėse. Kairiajame Verknės krante yra įspūdingas Paverknių piliakalnis, kurio dalį taip pat nuglemžė upė. Už Paverknių piliakalnio iki upės žiočių lieka 1,5 km. Verknė išplatėja iki 30-40 m ir nurimsta. Paupyje yra dar du kaimeliai: dešinėje - Žideikonys, kairėje - Medeikonys.
Verknės žiotys ir atkarpa Nemunu iki Birštono
Verknė įteka į Nemuną, kai šiam iki žiočių lieka 285 km. Verknės žiotyse, dešinėje pusėje, atsiveria skardis su Ožkų pečiumi. Anksčiau Nemuno sielininkai čia maudydavo pirmą kartą plaukiančius draugus, nes Verknės vanduo labai švarus ir sveikas. Prieš finišą galima nuplaukti atkarpa Nemunu prieš srovę iki Birštono (4 km). Plaukiant Nemunu, reikia laikytis kairiojo kranto. Upė plati, srovė nestipri, o gražūs vaizdai neleis nuobodžiauti.
Patarimai planuojantiems plaukti Verknės upe
- Pasirinkite tinkamą maršrutą: Atsižvelkite į savo patirtį, fizinį pasirengimą ir norimą plaukimo stilių.
- Pasirūpinkite tinkama įranga: Būtina turėti patikimą baidarę, irklus, gelbėjimosi liemenes, vandeniui atsparius maišus daiktams susidėti.
- Stebėkite orų prognozes: Plaukimas audros metu gali būti pavojingas.
- Informuokite ką nors apie savo planus: Pasakykite draugams ar šeimos nariams, kur plauksite ir kada planuojate grįžti.
- Turėkite su savimi maisto, vandens ir pirmosios pagalbos rinkinį.
- Gerbkite gamtą: Nepalikite šiukšlių, neterškite vandens.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
tags: #plaukimas #baidaremis #nuo #jiezno