Lietuvos krepšinio istorija yra kupina pakilimų ir nuosmukių, pergalių ir pralaimėjimų, džiaugsmo ir ašarų. Kiekviena Lietuvos krepšinio rinktinė paliko ryškų pėdsaką, o sirgaliai su nekantrumu laukia kiekvieno čempionato. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną įsimintiniausių Lietuvos krepšinio rinktinių - 1995 m. sudėtį, kuri iškovojo Europos čempionato sidabro medalius Graikijoje.
Pirmieji žingsniai: 1935-1939 metai
Lietuvos vyrų krepšinio istorija prasidėjo 1920 m. Tačiau iki 1935 m. komanda neatrodė pajėgi pasiekti reikšmingų rezultatų, nes trūko žinių ir patirties. 1935 m. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvyko iš už Atlanto ir pradėjo ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje. Lietuvos krepšinio rinktinė, laikoma „autsaiderė“, netikėtai iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą. Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Kita svajonių rinktinė: 1992-1996 metai
Atgimstančioje Lietuvoje krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena 1985-1987 metus, kai „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovos prikaustydavo visą šalį prie televizorių. Po „Žalgirio“ pralaimėjimo 1989 m. Tarybų Sąjungos čempionate, sirgaliams reikėjo naujų emocijų ir pergalių.
Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Kandidatų sąrašą sudarė 14 krepšininkų, kurių pagrindą sudarė „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis iš NBA ir Artūras Karnišovas, baigęs NCAA kovas. Prieš atrankos varžybas rinktinė patyrė šoką, kai paaiškėjo, jog komandos netreniruos Vladas Garastas. Tačiau treneris buvo pakviestas iš Čekijos ir viskas stojo į savo vietas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą).
1993 m. Lietuvos rinktinė patyrė šaltą dušą, kai nepavyko patekti į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis, o pralaimėjimas Baltarusijai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1995 metai: Atgaivos metai
1995 m. Lietuvos rinktinė nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame po ginčytino teisėjavimo pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje buvo iškovota bronza, o A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje.
Lietuvos rinktinės sudėtis 1995 m. Europos čempionate
Lietuvos rinktinės sudėtis 1995 m. Europos čempionate:
- Arvydas Sabonis: Bene garsiausias ir tituluočiausias Lietuvos krepšininkas. 1995 metais ne tik iškovojo Europos pirmenybių sidabrą, tačiau su Madrido „Real“ ekipa tapo dabartinės Eurolygos čempionu. Tais pačiais metais prisijungė prieš NBA klubo „Porttland Trail Brazers“ ir ekipoje žaidė 7 metus. Ilgą laiką aktyviai nebesportavęs, 2005 m. gruodžio mėnesį pareiškė baigiantis profesionalaus krepšininko karjerą. 2011-ųjų spalio 24 d. A. Sabonis išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu. 2013-siais atsistatydino iš LKF vadovo posto, tačiau po kurio laiko sugrįžo vadovauti ir yra prezidentu iki šiol.
- Šarūnas Marčiulionis: Per 1995 metų Europos pirmenybes pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Už Lietuvos rinktinę sužaidė dar ir 1996 metais Atlantos olimpiadoje, laimėjo bronzą ir baigė karjerą nacionalinėje ekipoje. 1997 metais pasitraukė iš NBA, kur žaidė 8 metus. Verslininkas. Įkūrė Š.Marčiulionio krepšinio akademiją, kuri veikia iki šių dienų ir yra jaunųjų krepšininkų kalvė. Pastaruoju metu labiau domisi padelio tenisu, savo sodyboje Dubingiuose yra pastatęs kelias šio žaidimo aikštes.
- Artūras Karnišovas: Lietuvos rinktinėje žaidė iki 1999 metų, o po to dėl traumų baigė sportininko karjerą. 1995 metais gautas finansininko diplomas padėjo kabintis į gyvenimą. Lietuvis pradžioje pradėjo dirbti Europos krepšininkų vadybininku NBA lygoje, vėliau tapo NBA vyriausiuoju vadybininku tarptautinėms operacijoms.
- Rimas Kurtinaitis: Profesionaliai krepšinį žaidė iki 1999 metų. Po to buvo paskirtas Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriumi. Nuo 2003 metų pradėjo trenerio karjerą ir pirmoji jo stotelė buvo Azerbaidžano krepšinio rinktinė bei Baku „Gala“ klubas. Nuo 2011 metų dirba Rusijoje Maskvos srities „Chimki“ ekipoje strategu.
- Saulius Štombergas: Profesionaliai krepšinį žaidė iki 2007 metų, tačiau dar 2009-siais trumpai atstovavo Rusijos „Uniks“ ekipai. Pastaruoju metu oficialiai niekur nedirba, tačiau treniruoja Lietuvos aštuoniolikmečių krepšinio rinktinę.
- Gintaras Einikis: Vienas skandalingiausių pastarojo meto krepšininkų. 2000-siais tapo Sidnėjaus olimpiados bronzos medalio laimėtoju. Su pertraukomis karjerą atnaujindavo nuo 2001-ųjų iki 2010 metų.
- Valdemaras Chomičius: 1995 metų Europos čempionatas buvo paskutinysis, kai žaidėjas vilkėjo rinktinės marškinėlius. Tačiau krepšinį žaidė iki 1999 metų, o po to pradėjo trenerio karjerą. Vienas tituluočiausių krepšininkų - jo trofėjų kolekcijoje net 6 Europos čempionatų apdovanojimai. Nuo 2012 metų vadovauja Ukrainos Dniepropetrovsko „Dnipro“ ekipai.
- Arūnas Visockas: Po 1995 metų pirmenybių nebuvo kviečiamas į rinktinę. Dar metus pažaidęs Kauno „Žalgiryje“ tapo legionieriumi ir išvyko į Vengriją. Namo sugrįžo 2000-siais, o karjerą baigė Jonavos „Statybos“ klube. Tapo treneriu. Pastaruosius dvejus metus dirba Kauno „Aisčių“ krepšinio mokykloje.
- Gintaras Krapikas: Po iškovoto Europos vicečempiono medalio išvyko į Vokietiją, kur žaidė „Iserlohne“ ekipoje, o po to tapo šio klubo trenerio asistentu. 2000-siais sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo treniruoti Kauno „Žalgirį“.
- Mindaugas Timinskas: Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius vilkėjo ir Sidnėjaus olimpiadoje. Krepšininko karjerą užbaigė 2008 metais. Gyvena JAV Šiaurės Karolinoje ir dirba Kerio akademijoje, treniruoja vaikus.
- Darius Lukminas: Lietuvos krepšinio rinktinei atstovavo iki 1998 metų. Įvairiose komandose žaidė dar iki 2010 metų, tačiau ir dabar neatsisako pažaisti už Kauno veteranus. Dirba vienoje komercinėje struktūroje.
- Gvidonas Markevičius: Vienintelis žaidėjo trofėjus. Mažiausiai žinomas rinktinės narys. Įvairaus rango komandose kovojo iki 2005 metų, po to perėjo į trenerio darbą. Gyveno Vokietijoje.
Treneris: Vladas Garastas
Kelias į finalą: rungtynės ir įvykiai
Lietuvos rinktinė į 1995 m. Europos čempionatą vyko su tikslu patekti tarp keturių geriausių komandų ir iškovoti kelialapį į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes. Pirmasis ginčas Atėnuose buvo mestas birželio 21-ąją, o rinktinė į darbą Druskininkuose kibo gegužės 22-ąją.
Grupės varžybos
Lietuvos rinktinė A grupėje susitiko su Vokietija, Graikija, Jugoslavija, Italija, Švedija ir Izraeliu.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
- Lietuva - Vokietija 87:77: A.Karnišovas 35, A.Sabonis 20, Š.Marčiulionis 14.
- Lietuva - Graikija 89:73: Š.Marčiulionis 28, A.Sabonis 18, R.Kurtinaitis ir A.Karnišovas po 17.
- Lietuva - Jugoslavija 61:70: Š.Marčiulionis 22, A.Sabonis 18, G.Einikis 8.
- Lietuva - Italija 80:69: Š.Marčiulionis 32, A.Sabonis 19, A.Karnišovas 15.
- Lietuva - Švedija 96:73: A.Karnišovas 24, A.Sabonis 20, G.Einikis 14.
- Lietuva - Izraelis 78:63: A.Sabonis 22, Š.Marčiulionis 18, A.Karnišovas 16.
Lietuva A grupėje užėmė antrąją vietą, laimėjusi 5 iš 6 rungtynių.
Ketvirtfinalis
- Lietuva - Rusija 82:71: A.Sabonis 33, A.Karnišovas 18, Š.Marčiulionis 16.
Pusfinalis
- Lietuva - Kroatija 90:80: Š.Marčiulionis 27, A.Sabonis 26, A.Karnišovas 19, R.Kurtinaitis 16.
Finalas
- Lietuva - Jugoslavija 90:96: Š.Marčiulionis 32, A.Sabonis 20, A.Karnišovas 19, G.Einikis 8, R.Kurtinaitis 6, V.Chomičius 3, S.Štombergas 2.
Aleksandras Džordževičius Jugoslavijai pelnė 41 tašką, pataikęs 9 tritaškius iš 12. Š.Marčiulionis įmetė 32 taškus, tačiau svarbiausiu rungtynių veikėju tapo arbitras iš JAV George'as Toliveris. Jo abejotini sprendimai lėmė penktąją A.Sabonio pražangą, o po to amerikietis neįskaitė Sauliaus Štombergo metimo ir dar skyrė jam pražangą puolime. Lietuviai puolė ginčytis ir techninę pražangą gavo Š.Marčiulionis.
Neteisybės triumfas ir sidabro medaliai
1995 metų Europos čempionato finalas Graikijoje Lietuvai visada išliks atmintyje kaip neteisybės triumfas. Dėl to, kad finale lietuviai buvo apvogti ir tą padarė mačo teisėjai. Vlado Garasto treniruojama Lietuvos ekipa iki finalo buvo patyrusi vienintelę nesėkmę - 61:70 nusileido tai pačiai Jugoslavijai grupės turnyre.
Po finalo rungtynių, Lietuvos rinktinės treneris Vladas Garastas teigė: „Mes teisingai nusprendėme išeiti. Dabar gailiuosi, kad leidau žaidėjams grįžti į aikštę. Iš JAV pakviestas vienas silpniausių teisėjų, ir jis vadovauja finalinėms rungtynėms. Kur tai matyta? Kažkam labai reikėjo įrodyti, kad Jugoslavija stipriausia. Mes nepykstam ant jugoslavų krepšininkų - jie puikūs vyrai, bet piktos jėgos valdo juos. Nereikėjo grįžti į aikštę. Jeigu FIBA reikia tų 50 tūkstančių Vokietijos markių, būtume sumokėję“.
Šarūnas Marčiulionis po finalo sakė: „Manau, kad tai nemaloniausias įvykis Lietuvos krepšinio istorijoje. Ne tik mūsų trokštama pergalė buvo išjuokta, bet padaryta žala šalies krepšiniui, mums tiesiog neleido priartėti prie aukso. Mes atvykome čia žaisti krepšinio. Man jau 31-eri, ir visa komanda susirinko, kad įrodytų savo pajėgumą, užimtų deramą vietą. Tačiau pasirodė, jog vietoj krepšinio paskui prasidėjo politizuotas farsas“.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Nepaisant apmaudo dėl teisėjavimo, Lietuvos rinktinė buvo pasitikta kaip čempionai. Tūkstantinė minia susirinko į sutiktuvių iškilmes Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Šarūnas Marčiulionis buvo pripažintas geriausiu čempionato žaidėju.