Artėjant vasarai, daugelis skuba prie vandens telkinių atsigaivinti ir pasimėgauti saule. Tačiau vasara atneša ir pavojų, susijusių su neatsargiu elgesiu vandenyje. Svarbu žinoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad maudynės būtų saugios ir malonios.
Vaikų priežiūra prie vandens
Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi. Vaikas skęsta itin greitai - iki 20-22 sekundžių, o suaugęs - apie 52 sekundes. Vaikams iki 5 metų amžiaus maudantis rekomenduojama užvilkti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pasaulyje skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių. Vaikai iki 5 metų jokiu būdu negali maudytis vieni, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos ir nuskęsta tyliai, per keletą sekundžių.
Temperatūros šokas ir nėrimo pavojai
Dar viena dažna problema - žmonių nepripratimas prie vandens temperatūros ir staigus šokimas į vandenį. Tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar net širdies sustojimą dėl temperatūros skirtumo, nes šalto jutimo receptorių žmogaus kūne yra daugiau. Jokiuose vandens telkiniuose negalima nardyti ant galvos. Vanduo dažnai yra neskaidrus, ir galima atsitrenkti į dugną ar kitus objektus (apie 6-7 iš 10 tokių nėrimo atvejų baigiasi neįgalumu). Dažniausia susižalojama neriant galva žemyn nežinomo gylio vandens telkinyje.
Jūros pavojai: srovės ir duobės
Ypač pavojinga jūra po audros, kai vėjas nurimsta ir pasikeičia jo kryptis. Tuomet jūroje susidaro sūkuriai ir sustiprėja povandeninės srovės, nešančios nuo kranto į jūrą. Patekus į srovę jūroje, negalima plaukti į krantą prieš srovę.
Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje. Nevertėtų rizikuoti ir maudytis jūrose gelbėtojų neprižiūrimose vietose. Šalia gelbėtojų stoties keliama raudonos spalvos vėliava įspėja poilsiautojus, kad maudytis draudžiama. Geltona spalva reiškia - maudytis pavojinga. Ypač būkite atsargūs maudydamiesi šaltoje Baltijos jūroje. Jos srovės ypač pavojingos, tai galima įvertinti stovint kiek aukščiau ant kopos. Jeigu srovės vietoje susiduria, maišosi, bangos netvarkingai artėja link kranto, tokioje vietoje net nemėginkite maudytis. Srovės, tekančios tolyn nuo kranto atrodo lyg upeliai skrodžiantys bangas - tose vietose jūra lyg nebanguoja.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Pavojai upėse
Upėse pavojų kelia kintantis krantas, dugnas, nešmenys ir stiprios srovės. Nemokantys labai gerai plaukti turėtų vengti maudymosi upėje. Maudymasis ir plaukiojimas upėje skiriasi nuo maudymosi ežere, nes upė teka, o tekančios upės srovės geitis gali būti pakankamai didelis, kad nepatyrusį plaukiką nuplukdytų žemyn upe. Upės srovės greitis įvairiose upėse skiriasi. Pavyzdžiui Neries upėje srovės greitis gali būti ir 0,6 m/s ir 1,9 m/s. Nemune - iki 1 m/s, bet potvynių metu gali siekti iki 1,5-1,8 m/s. Didžiausias upės srovės greitis yra farvateryje. Upės farvateris - tai upės vandens kelias - jie eina tiesiai, giliausia vagos dalimi, apeina kliūtis. Nepatyrę plaukikai, brisdami į upę turi atsiminti, kad ji gali staigiai gilėti. Todėl ypač pavojinga stumdytis net ir seklioje upės vietoje. Susistumdžius ir netikėtai įkritus į vandenį, įkvepiama vandens. Tokiu atveju žmogus, iškilęs iš vandens, dažniausiai stipriai kosėja, būna užsimerkęs ir svirduliuoja. Tokiomis aplinkybėmis lengva žengti žingsnį į upės vidurį, kur gali būti staigus gylis. Ne visos vietos upėje yra tinkamos maudytis. Atėjus maudytis prie upės nežinomoje vietoje, reikėtų ieškoti vietos ties vidiniu upės posūkio krantu - ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė. Bet jeigu ketinate šokinėti į vandenį, reikėtų pasirinkti gilesnę vietą, žinoma prieš tai išsiaiškinus, ar po vandeniu nėra nugriuvusių medžių ar kitokių kliūčių. Upės, kurių vagoje yra akmenų yra pavojingesnės. Akmenys yra kliūtis vandens tėkmei, todėl šalia jų formuojasi vandens sūkuriai, o sekliose upėse, kuriose akmenys matyti kyšantys iš vandens, už akmenų, vandens tekėjimo kryptimi susiformuoja ir duobės. Nepatyręs plaukikas, nešamas srovės, gali tikėtis, kad prie akmens jis galės sustoti. Lietuvos upėse pasitaiko iš smėlio, gargždo, akmenų susiformavusių seklumų (rėvų). Jos gali būti iškilusios virš vandens, sudarydamos nedidelius slenksčius. Tokiose vietose upė labai srauni. Jokiu būdu negalima šokinėti per kyšančius akmenis. Šlapi akmenys būna labai slidūs, paslydus galima susižeisti. Upėse yra užvartų, kurios susiformuoja dėl nuvirtusių į vagą medžių ir įvairių pasroviui atneštų šakų, žolių ir pan. Upės srovė ties užvartomis yra labai stipri - vanduo veržiasi pro šakas ir nuolaužas lyg per koštuvą ir nešamas srovės žmogus jose gali ‚įstrigti“.
Pagalba skęstančiajam
Jei matote skęstantį - reikia pirmiausia teisingai įvertinti savo jėgas, o tuomet imtis gelbėti kitą. Stengtis padėti nuo kranto, numetant gelbėjimosi ratą, plūdurą, virvę ar net plastikinį butelį. Jei auka nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą, būtinai su oro įpūtimais į burną. Jeigu žmogus skęsta toliau nuo kranto, jį pasiekite valtimi ar kita vandens transporto priemone ir būtinai turėkite neskęstančiajam gelbėjimo priemonę. Gelbėti skęstantį pats priplaukęs gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo veiksmus ir moka tai atlikti praktiškai.
Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“. Kvieskite pagalbą, skambinkite numeriu 112. Arba paprašykite aplinkinių iškviesti pagalbą. Apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam - gelbėjimo ratas ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę. Jei neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių.
Pasiekus skęstantįjį būtina pradėti jį gaivinti. Skubiai atliekami 5 įpūtimai. Jeigu nukentėjusysis nepradeda kvėpuoti ir yra bent 5 min. Jeigu skendęs asmuo nereaguoja ir nekvėpuoja, atliekama 30 krūtinės paspaudimų. Pradinis gaivinimas tęsiamas santykiu 30:2 (30 paspaudimų ir 2 įpūtimai), kol atvyks greitosios pagalbos medikai. Jeigu turite, naudokite automatinį išorinį defibriliatorių.
"Sausasis" skendimas
Be to, gali pasitaikyti ir „sausojo“ skendimo incidentų. Tai retas, bet pasitaikantis reiškinys, kai vanduo maudantis patenka į plaučius, net jei atrodo, kad paprasčiausiai užspringstama. Vanduo plaučiuose brinksta, tampa sunkiau pasisavinamas deguonis ir tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar sustojimą.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Saugus elgesys vandenyje
- Neikite maudytis vienas! Vandenyje gali sutrikti sveikata, galite įsipainioti į žoles ar nuskendusį tinklą, gali ištikti mėšlungis ar nutikti kas nors netikėto.
- Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei mūsų kūno temperatūra, taigi sušalti yra lengva. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai - drebėjimas, kalenimas dantimis. Patyrusį hipotermiją asmenį reikia aktyviai atšildyti, dėti šildyklę ant galvos ir kaklo stambiųjų arterijų. Šlapius drabužius būtina pakeisti sausais, duoti gerti šiltų skysčių, galima karšto šokolado. Griežtai vengti alkoholio.
- Šokite į vandenį tik žinomose vietose. Daugeliui įšokti į vandenį nuo stataus kranto ar nuo tiltelio yra didžiausia pramoga. Bet net puikiai plaukiantys ir mokantys nardyti, prieš nerdami turi gerai apžiūrėti krantą ir dugną - gal ten riogso akmuo ar nuskendusi valtis, o gal srovė atplukdė nuolaužų ar šakų… Nepažįstamose bei sekliose vietose jokiu būdu negalima beatodairiškai šokti į vandenį - pirmiausia reikia lėtai brendant į vandenį išsiaiškinti gylį, dugno ypatybes ir įsitikinti, kad šuolis į vandenį nesukels skausmingų pasekmių. Šokdami į vandenį, saugokite galvą!
- Nešokite į vandenį smarkiai įkaitę saulėje. Pirmiausia apsišlakstykite vandeniu, kad kūnas atvėstų. Įkaitus saulėje patartina nešokti į vandenį staiga, pirmiausia reikėtų apsišlakstyti - įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
- Nešokite į vandenį, kuriame daug besimaudančiųjų. Nesistumdykite vandenyje, nenardinkite vieni kitų žaisdami.
- Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Saugokite mažamečius vaikus. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Leiskite jiems maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
- Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Reikėtų vengti pripučiamų čiužinių. Pripučiami čiužiniai yra labai lengvi. Pakanka net lengvo vėjo ir srovių jų pernešimui dideliais atstumais per trumpą laiką. Po kelių minučių pakrantė gali būti sunkiai nepasiekiama. Čiužinys gali išslysti ir apsiversti. Bet kuri pripučiama priemonė gali turėti paslėptą defektą, kurį ne visada galima laiku aptikti. Dėl to iš jo gali išeiti oras ir pripučiama priemonė praras plūdurumą.
- Neplaukite toli. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Net gerai mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl dažnai vaikai nuplaukia per toli. Neplaukite paskui valtis, laivus.
- Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys - lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis taip labai gerai praleidžia elektrą.
Maudymasis valtyje
Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta pasiirstyti ar paplaukioti valtimis. Ar visiems pakanka gelbėjimosi liemenių? Ar valtyje nebus neblaivių asmenų? Jei artėja audra, valtimi plaukti negalima, o audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą. Plaukti valtimi per audrą yra pavojinga. Per audrą dažniausiai pučia stiprus vėjas, lyja smarkus lietus ir griaudėja perkūnija. Pakilęs vėjas šiaušia ežerą, kelia bangas ir valtį valdyti darosi labai sunku. Bangų blaškoma valtis gali apvirsti. Perkūnijos metu būti valtyje mirtinai pavojinga.
Gelbėjimosi liemenę turi vilkėti kiekvienas, esantis valtyje. Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Jie taip pat turi prižiūrėti, kad vaikai valtyje neišdykautų, nesisuptų. Neblaivūs asmenys valtyje kelia pavojų visiems plaukiantiems - nepaisydami savo sulėtėjusių reakcijų ar net sutrikusios koordinacijos, jie elgiasi rizikingiau, pervertina savo jėgas, o bėdos atveju nėra pajėgūs pagelbėti kitiems. Ypač pavojinga plaukti valtimi, kurią irkluoja (valdo) neblaivus žmogus.
Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Ji neturi leisti vandens, irklai turi būti pritvirtinti, kad būtų galima stabiliai valdyti valtį. Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga, nes galima įsiūbuoti valtį ir ji apvirs. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti. Net žvejojant reikia užmesti meškerę ne stovint, o sėdint. Pagavus didelę žuvį, traukti ją atsargiai, be staigių judesių.
Iškritus ar iššokus iš valties ežere, įlipti į ją yra sudėtinga. Iššokti iš valties paplaukioti ežere gali tik labai gerai mokantys plaukti žmonės. Tačiau iškritus ar iššokus paplaukioti, jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną - valtis lengvai persisveria ir apvirsta, o juk valtyje gali būti nemokančių plaukti žmonių.
Veiksmai patekus į vandens srovę
Jeigu vandenyje staiga patekote į vandens srovę, stenkitės kiek galima ramiau pasiduoti jai ir plaukti statmenai srovei. Paprastai srovės juosta yra siaura, tad iš jos išplauksite. Stenkitės būti horizontalioje padėtyje, gulėkite ant vandens. Jeigu pavargote ir mokate plaukti ant nugaros, apsiverskite ir kurį laiką plūduriuokite, kol pailsėsite. Rankų ir kojų judesiai turi būti minimalūs, kvėpavimas ritmiškas.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio-ten srovė yra silpnesnė.
Maudantis jūroje, jei krantas toli, neeikvoti jėgų kovojant su bangomis, mėginant plaukti į krantą. Artėjant kiekvienai naujai bangai, stengtis energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplauktumėt bangos ketera kiek galima toliau. Kai tik banga praeina, atsipalaiduokite ir laukite kitos. Kai pasieksite krantą, lipkite iš vandens tada, kai bangos ketera atsitrauks nuo jūsų. Lipdami į krantą stenkitės įsikabinti į ką nors tvirtą, kad atėjusi kita banga jūsų nenutemptų gilyn.
Jeigu į vandenį gilioje vietoje įkrito nemokantis plaukti, viskas, ką galima padaryti-tai mėginti kuo ilgiau išsilaikyti vandenyje. Atsigulti ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau. Judinti kojas taip, tarsi mintumėte dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje, perkeliant jų dalį kūno svorio ir laikant pusiausvyrą.
Veiksmai ištikus mėšlungiui
- Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti jau kitu plaukimo stiliumi.
Prieš vykstant maudytis
- Pasidomėkite orų prognoze. Itin pavojinga maudytis audros su perkūnija metu, žaibuojant. Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis gerai praleidžia elektrą. Žaibui trenkus kur nors netoliese, elektros srovė vandeniu ir drėgnu pakrantės smėliu gali atkeliauti ir mirtinai sužaloti.
Nematomi pavojai vandenyje
- Nesaugu maudytis vandens telkiniuose, kai nėra žinomas maudyklos dugnas ir gylis. Prie kranto gali būti seklu, tačiau už kelių žingsnių jau galima nesiekti kojomis dugno, arba priešingai, dėl seklių dugno vietų, šokant į vandenį, galima patirti traumą. Nežinomoje vietoje gali būti pavojinga dėl dugne esančios duobės, gulinčių akmenų ar styrančiu medžių̨ šaknų. Pasitaiko atvejų, kai dugne yra šiukšlių, stiklo šukių, šakų, ant kurių užlipus parklumpama ir susižeidžiama. Taip pat pavojinga sveikatai gali būti ir mikrobiologinė vandens tarša. Todėl maudytis vandens telkiniuose, kuriuose mikrobiologinė tarša viršija ribines vertes - nerekomenduojama.
Saugumas paplūdimyje
- Grįžus iš paplūdimio patariama išsimaudyti duše. Tam, kad paplūdimyje būtų saugu ir gera ilsėtis, higienos norma reglamentuoja, jog paplūdimių viršutinis 10 cm smėlio sluoksnis bent kartą per savaitę turėtų būti išvalomas ir išpurenamas mechaniniu arba rankiniu būdu, kad šioje terpėje gyvenančius kenksmingus mikroorganizmus nukenksmintų saulės spinduliai. Į paplūdimius negalima vestis naminių augintinių. Šio draudimo priežastis - gyvūnų nešiojami įvairių kirmėlinių ligų, chlamidiozės sukelėjai, plintantys per gyvūnų ekskrementus.
Kaip elgtis vandenyje, kad maudynės būtų saugios?
- Reikėtų plaukioti tik iki gylį ribojančių plūdurų - atkreipti dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir įspėjamąsias vėliavas. Maudytis reikėtų tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Maudytis ne vienam - jei pradėsite skęsti, šalia esantis žmogus gali padėti. Maudytis tik šviesiu paros metu ir tik būnant blaiviam - apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką bei pervertina savo galimybes. Į nepažįstamą ar seklų vandens telkinį iš pradžių reikėtų bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
Kada atsisakyti maudynių?
- Rekomenduojame nesimaudyti, jei vanduo žydi, t. y., jo paviršiuje susikaupia gausybė dumblių, nes tai gali sudirginti odą. Taip pat patartina po stiprių liūčių bent parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose. Su smarkiu lietumi į atvirų telkinių - upių, ežerų - vandenį nuplaunami žmonių ir gyvūnų ekskrementai, buitinės atliekos. Tokiu būdu į vandenį patenka įvairių mikrobų, kurie gali sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. O įšilęs vanduo - labai palanki aplinka tiems mikrobams ne tik gyvuoti, bet ir aktyviai veistis.
Vandens telkiniai: kuris saugiausias?
- Bet kokiame vandens telkinyje yra rizika nuskęsti. O susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, skęsta ne tik nemokantys plaukti, bet ir puikūs plaukikai. Žmonės skęsta įvairiomis aplinkybėmis: maudantis upėje, ežere, jūroje, įkritę į vandens tvenkinį, arba įkritę į vietas, kuriose yra vandens ir pakankamas gylis nuskęsti - į šulinius, rezervuarus ir pan. Nuskęsti galima ir baseine, ir net vonioje. Tačiau daugiausia žmonių nuskendo maudydamiesi natūraliuose atviruose vandens telkiniuose. Visgi rekomenduojame rinktis tas maudyklas, kuriose budi gelbėtojai.
Pramogos vandenyje: ko vengti?
- Reikėtų vengti pripučiamų čiužinių. Plaukiojant valtimi, vandens dviračiu reikia laikytis visų rekomenduojamų saugumo reikalavimų. Plaukiojimo metu valtyje (įskaitant gumines) privaloma turėti gelbėjimo ratą ar gelbėjimo liemenes kiekvienam keleiviui. Plaukiojant plaukiojimo priemonėmis privaloma visą laiką vilkėti gelbėjimo liemenes motorinėse valtyse, kurių greitis didesnis kaip 20 km/h bei vaikams iki 12 metų.
Dažniausios poilsiautojų klaidos
- Vienas iš pagrindinių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių, be širdies ir kraujagyslių ligų, yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų yra labai pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę. Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio bei atstumo - dėl visų šių padarinių padidėja rizika paskęsti. Dar viena skendimų priežastis - plaukimo įgūdžių stoka. Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos. Svarbiausia, kad nemokantys plaukti maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. Būtina atminti, kad prie vandens esantys mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros, net jei ir moka plaukti.
TOP paplūdimiai Lietuvoje
- Žaliųjų ežerų paplūdimys, Vilniaus raj.
- Obuolių salos paplūdimys, Molėtų raj.
- Palūšės paplūdimys, Ignalinos raj.
- Giliaus ežero paplūdimys, Kelmės raj.
- Dainų slėnio paplūdimys, Anykščių raj.
- Visagino ežero paplūdimys, Ignalinos raj.
- Zarasaičio ežero paplūdimys, Zarasų raj.
- Panemunės paplūdimys, Kauno raj.
- Ilgio ežero paplūdimys, Alytaus raj.
- Širvintos paplūdimys, Širvintų raj.
Maudymosi sezono pradžia
Kasdien vis šiltėjantys ir saulės išsiilgusiuosius džiuginantys vasariški orai signalizuoja apie maudymosi sezono pradžią. Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais.
Vandens kokybės stebėjimas
Vandens kokybė turi būti stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą. Yra stebimi ir vertinami maudyklų vandens cheminiai, fizikiniai ir bakteriologiniai rodikliai. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių - ne daugiau kaip 1000 100 ml vandens. Pavyzdžiui, besimaudant mikroorganizmais (žarniniais enterokokais ar žarninėmis lazdelėmis) užterštame vandenyje, galima susirgti odos infekcijomis. Nurijus tokio vandens gresia virškinimo trakto infekcinės ligos (gastroenteritas).
Plaukimo nauda ir pavojai
Plaukimas yra viena geriausių vasaros laisvalaikio pramogų, teikianti išties daug naudos sveikatai ir fizinei būklei. Plaukiojant vandenyje mobilizuojama medžiagų apykaita, stimuliuojama kvėpavimo sistema. Plaukimas ramina nervus, gerina miego kokybę, atkuria raumenų tonusą. Tačiau neretai vandens malonumų išsiilgusieji tampa tikru galvos skausmu medikams.
Atmintinė
Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus netinkamai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti išsigelbėti. Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų. Be to, plaukioti privaloma tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Specialistai įspėja, kad niekuomet staigiai nešoktumėte į vandenį, jei ilgai kaitinotės saulėje. Pirmiau apsišlakstykite vandeniu. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinusieji, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Specialistai atkreipia dėmesį į mažamečių vaikų saugumą prie vandens. Tėvams jie pataria kuo anksčiau mokyti vaikus plaukti. Tačiau vaikus prie vandens prižiūrėti būtina nepaisant jų plaukimo įgūdžių. Rekomenduojama visada nepertraukiamai ir iš arti stebėti prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika itin didelė. Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji. Pasirūpinkite vaikų saugumu, maudytis jiems leiskite tik su gelbėjimosi liemenėmis.