Maudynės šaltame, kartais net lediniame vandenyje, pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio populiarumo. Ši ekstremali praktika, žinoma kaip grūdinimasis, siejama su įvairiais teigiamais poveikiais sveikatai. Tačiau ar tikrai maudynės lediniame vandenyje yra naudingos visiems ir kokios rizikos slypi už šios procedūros? Šiame straipsnyje panagrinėsime maudynių šaltame vandenyje naudą ir galimą riziką, atsižvelgdami į specialistų nuomones ir mokslinius tyrimus.
Grūdinimosi nauda organizmui
Šeimos gydytoja Dileta Vaitkuvienė teigia, kad grūdinimasis gali turėti teigiamos įtakos sveikatai, tačiau svarbu atsižvelgti į individualias organizmo savybes ir sveikatos būklę. Nėra vieno teisingo atsakymo, kas yra naudinga visiems, nes tai, kas tinka jaunam ir sportuojančiam žmogui, gali būti pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lėtinių ligų.
Fiziologinis poveikis
Įšokus į eketę, organizmas patiria staigų šoką, kai kūnas, kurio vidinė temperatūra yra apie 37 laipsnius, susiduria su vos kelių laipsnių šaltumo vandeniu. Reaguodamas į tai, kūnas įjungia termoreguliacijos centrą, susitraukia smulkios periferinės kraujagyslės, kapiliarai ir odos poros, taip stengdamasis išsaugoti kūno temperatūrą. Šis procesas sukelia kraujagyslių mankštą, priverčiant jas susitraukti ir išsiplėsti, o tai gerina kraujotaką ir aprūpina vidaus organus maisto medžiagomis bei deguonimi.
Antinksčiai taip pat reaguoja į šaltį, išskirdami gliukokortikoidus ir adrenaliną, suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema, padidėja endorfinų išsiskyrimas ir lytinių hormonų gamyba. Visa tai lemia geresnę emocinę būseną, nuotaiką, streso mažinimą, žvalumą ir jėgų antplūdį. Kai kuriais atvejais laikinai dingsta tokie simptomai kaip sąnarių ar nugaros skausmas.
Metabolizmo gerinimas ir riebalų mažinimas
Maudynės šaltame vandenyje gali būti naudingos žmonėms, turintiems antsvorio ir kovojantiems su dideliu riebalų kiekiu. Šaltis turi riebalus mažinantį poveikį ir gerina medžiagų apykaitą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad vien šalčiu svorio sumažinti nepavyks - būtina derinti su sveika mityba ir gyvenimo būdu.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Imuniteto stiprinimas
Imuniteto stiprinimas yra neatsiejamas nuo grūdinimosi. Šalto vandens šokas gali stimuliuoti leukocitus (kraujo ląsteles, kurios kovoja su infekcija), taip pat gerinti nuotaiką, mažinti nerimą bei padėti kovoti su depresijos simptomais, nes skatina endorfinų, kurie vadinami „laimės“ hormonais, gamybą.
Emocinė ir psichologinė nauda
Inga iš Marijampolės teigia, kad maudynės šaltame vandenyje jai suteikia didesnį pasitikėjimą savimi ir fizinę bei emocinę stiprybę. Marius iš Kupiškio teigia, kad eketė yra tarsi nemokamas psichologas, nes nusimaudžius lediniame vandenyje ir išėjus iš savo komforto zonos, organizmas persikrauna, dingsta visi rūpesčiai, visi šypsosi, juokiasi ir bendrauja. Mantas iš Utenos teigia, kad ledinės maudynės jam yra būdas pasikrauti geros energijos ir atsikratyti streso.
Rizikos ir kontraindikacijos
Nors maudynės šaltame vandenyje gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, svarbu žinoti ir apie galimą riziką. Per ilgai užsibuvus šaltame vandenyje ar maudantis jame pernelyg dažnai, gali per daug atšalti vidaus organai, ypač mažojo dubens ir lytinių organų sritys, o tai gali sutrikdyti jų darbą.
Sveikatos sutrikimai
Ypač svarbu būti atsargiems žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų. Esant pažengusiai kraujagyslių aterosklerozei, staigus kraujagyslių spindžio susitraukimas ar išsiplėtimas, sukeltas šalčio, gali turėti neigiamų pasekmių. Visiška kontraindikacija lokaliam galūnių ar juosmens srities atšalimui yra inkstų ligos, lėtiniai inkstų uždegimai ar jų funkcijos nepakankamumas. Asmenims, sergantiems autoimuninėmis ar nervų sistemos ligomis, pavyzdžiui, epilepsija, vertėtų vengti maudynių šaltame vandenyje, nes staigus šalčio poveikis gali išprovokuoti ligos priepuolius ir pabloginti sveikatos būklę.
Susidūrus su infekcinėmis, kvėpavimo takų, peršalimo ligomis ar gripu, nėra tinkamas metas pradėti ar tęsti grūdinimosi procesą, nes virusams patinka žema temperatūra. Kūno atšalimas ligos metu gali pabloginti būklę ir ligos eigą. Nors ir nėra visiška kontraindikacija, bet nuo žiemos maudynių reikėtų susilaikyti besilaukiančioms moterims.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Vaikams tokios maudynės nerekomenduojamos dėl galimo didesnio jautrumo ir peršalimo rizikos, o senyvo amžiaus žmonėms reikėtų būti atsargiems, ypač jei tokias procedūras planuojama atlikti pirmą kartą gyvenime.
Peršalimo ligos ir traumos
Ekstremalus organizmo grūdinimas gali padidinti riziką susirgti peršalimo ligomis, sukelti sąnarių ir raumenų traumas, ypač jei žmogus per ilgai pasilieka šaltame vandenyje. Taip pat gali sukelti stresą, nerimą ar net panikos priepuolius, nes ne kiekvienas organizmas yra pasirengęs priimti tokius drastiškus iššūkius.
Kaip saugiai grūdintis šaltu vandeniu
Siekiant, kad maudynės šaltame vandenyje būtų naudingos ir nepakenktų, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių.
Palaipsniškumas
Grūdintis svarbu pradėti po truputį, atsargiai didinant dažnį ir trukmę. Jeigu norima bristi į vandenį šaltuoju metų laiku, grūdintis reikėtų pradėti dar vasaros metu vaikštant basomis ir maudantis vandens telkiniuose. Vėliau ankstyvą rudenį orui atvėsus išeiti pavaikščioti mažiau apsirengus, kad organizmas po truputį pajaustų temperatūros skirtumą. Taip pat kiekvieną kartą prausiantis duše vertėtų apsilieti šaltesniu vandeniu.
Nerekomenduojama iškart šokti į eketę. Jeigu norima pradėti grūdintis šaltu vandeniu, tą rekomenduojama pradėti daryti ne nuo maudynių atviruose vandens telkiniuose, o nuo vadinamųjų kontrastinio arba šalto dušo procedūrų namuose. Grūdintis šaltu vandeniu reikėtų pradėti iš lėto: nuo 30 sekundžių po šalta srove, vėliau šį laiką ilginti iki minutės, kol galiausiai po šaltu dušu pavyks išbūti 2 ar 3 minutes. Kitas būdas yra praustis po šiltu dušu ir po truputį mažinti vandens temperatūrą, kol bus pasiekta minimali. Dažnai rekomenduojamas ir kontrastinis dušas: 3 minutės po karštu dušu, paskui minutė po šaltu. Šią procedūrą galima kartoti 3 kartus ir būtinai baigti šaltu dušu. Grūdintis šaltu vandeniu galima kasdien arba kelis kartus per savaitę, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus reakciją ir poreikį individualiai. Svarbu žinoti, jog vienos procedūros metu šaltame vandenyje nereikėtų užsibūti ilgiau nei 10-15 minučių.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Geriausia šalto vandens terapiją taikyti ryte, nes taip yra gerinama energetinė organizmo funkcija, stimuliuojamas aktyvumas visai dienai. Vis dėlto, organizmas jautriausias šalčiui būna tik atsikėlus, tad jei labai sunku prisiversti grūdinimosi procedūras atlikti ryte, jas galima daryti ir po pietų.
Pasitarkite su gydytoju
Jei žmogus turi kokių nors sveikatos sutrikimų, prieš pradedant organizmo grūdinimą šalto vandens procedūromis geriau yra pasitarti su specialistais ar šeimos gydytoju.
Tinkamas kvėpavimas ir apšilimas
Prieš lįsdami į ledinį vandenį, būtina labai gerai apšilti. Tam, kad būtų sumažintas streso lygis, taip pat reikėtų išmokti kontroliuoti kvėpavimą ir susitelkti į gilų, lėtą įkvėpimą ir iškvėpimą. Pradėti „ledo vonias“ reikėtų nuo trumpų, keleto sekundžių panirimų. Jeigu jaučiatės gerai - galite pakartoti ir palaipsniui didinti buvimo vandenyje laiką.
Įsiklausykite į savo kūną
Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl šiuo atveju labai svarbu įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus bei neskubėti.
Sąmoningumas ir grūdinimasis
Sąmoningumas, arba gebėjimas būti dabarties akimirkoje, gali turėti daugybę privalumų - nuo mažesnio streso iki didesnio susikaupimo ir laimės. Praktikuoti sąmoningumą, tai tas pats kaip užsiauginti raumenis.
Sąmoningi galime būti net ir atlikdami paprastus fizinius pratimus, pavyzdžiui, vaikščiodami. Galime susikoncentruoti į savo pojūčius: energetiką, širdies darbą, emocijas, deguonies apykaitą ir tokiu būdu labiau kontroliuoti užsiėmimo procesą ir nepersitreniruoti arba, atvirkščiai, pasiekti geresnių rezultatų.
Profesionalūs atletai geriausiai žino, kaip iš naujo sutelkti dėmesį, kai jis nuklysta: jie tai daro praktikuodami dėmesingumą, t. y. mokosi savo dėmesį išlaikyti dabarties akimirkoje, sugrąžindami jį atgal į tikslą. Tai tarsi proto vedimas į sporto salę. Tą galime išmokti daryti kiekvienas, tereikia sutelkti dėmesį į tai, ką darome.
Papildomos priemonės imunitetui stiprinti
Svarbu nepamiršti, kad grūdinimasis ir imuniteto stiprinimas - nėra vien tik maudynės žiemos metu ežero eketėje. Tai visapusiškas procesas, apimantis sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, gerą emocinę būseną ir teigiamą psichologinį nusiteikimą.
Omega-3 riebalų rūgštys stiprina imunitetą, mažina kraujospūdį ir širdies ligų riziką, gerina atmintį bei smegenų funkciją, palaiko regėjimą ir gerina ląstelių stabilumą ir mažina oksidaciją, kitaip tariant, mažina uždegiminius procesus organizme. Jos itin svarbios ir vaisiaus vystymuisi - ypač smegenų ir akių funkcijoms, todėl rekomenduojamos ir nėščiosioms. Natūraliai omega-3 riebalų rūgščių galima gauti iš riebiųjų jūros žuvų, jūros dumblių, graikinių riešutų ar linų sėmenų. Siekiant aprūpinti organizmą omega-3 rūgštimis, į mitybos racioną vertėtų įtraukti ir kokybiškus žuvų taukų ir ypač kepenų aliejaus papildus.