Šiame straipsnyje apžvelgiama asmenų, pavarde Bertašius, biografijos ir indėlis į Lietuvos krepšinį. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant knygas apie Lietuvos krepšinį, sporto žinynus ir straipsnius.
Algirdas Bertašius: Krepšinio Metraštininkas
Algirdas Bertašius - žinomas sporto žurnalistas ir istorikas, ypatingą dėmesį skyręs Lietuvos krepšiniui. Jis yra daugelio knygų apie Lietuvos krepšinį autorius ir sudarytojas. Tarp jo darbų yra:
- „Lietuvos krepšinis“ (1971)
- „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1982)
- „Lietuvos krepšinis“ (2007)
- „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį“ (2009)
- „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį. Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (2014-2019, 2020)“
Be to, A. Bertašius sudarė knygas „Kauno Žalgiris“ (1984), „Krepšinio žinynas“ (1999) ir „Lietuvos sporto žinynas“ (t. 1-23, 1999-2013). Jo indėlis į Lietuvos sporto istorijos išsaugojimą yra neįkainojamas.
A. Bertašius taip pat apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpine žvaigžde“ (2009) ir prizu „Citius. Altius“.
Simas Bertašius: Perspektyvus Lengvaatletis
Simas Bertašius - jaunas ir perspektyvus lengvaatletis, specializuojasi vidutinių nuotolių bėgime. Jis užfiksavo geriausius rezultatus per pastaruosius 20 metų 1500 m (3 min. 44,59 sek.) bei 3000 m (8 min.).
Taip pat skaitykite: Ateities vizijos Lietuvos krepšinyje
S. Bertašius treniruojasi pas Juozapą Garalevičių. Treneris Eugenijus Petrokas pastebėjo S. Bertašių dar mokykloje ir pakvietė į treniruotes. S. Bertašius svarbiausiomis karjeros varžybomis įvardija tris Europos komandinius čempionatus.
Lengvaatletis neslepia, kad bėgti maratoną būtų naudingiau finansiškai. S. Bertašius studijuoja magistrantūroje ir toliau sportuoja. Jam didžiausią paramą teikia tėvai.
Sportininkas turi didžiausias galimybes pasiekti Lietuvos rekordą 1500 m rungtyje.
Gintaras Bertašius: Verslininkas Pienininkystės Sektoriuje
Gintaras Bertašius - verslininkas, kuris 1993 metais su bendraminčiais įkūrė Vilkyškių pieninę. Jis nusprendė kino inžinieriaus profesiją iškeisti į pienininko.
G. Bertašius gimė kino pasaulyje dirbančioje šeimoje, o pats tuomečiame Leningrade baigė Kino inžinerijos institutą, kurį laiką dirbo Šilutės rajono kino direkcijos vadovu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio statistika
G. Bertašius teigia, kad pienininkystės politika Lietuvoje daug metų buvo klaidinga.
Perdirbamoji Lietuvos pieno pramonė išlieka lydere Baltijos šalyse.
Kiti Bertašiai, Prisidėję Prie Lietuvos Sporto
Be jau minėtų asmenų, Lietuvos sporto istorijoje yra ir kitų Bertašių, kurie prisidėjo prie įvairių sporto šakų plėtojimo. Pavyzdžiui, Algirdas Bertašius yra parašęs knygą apie Lietuvos boksą (1974) ir Lietuvos lengvąją atletiką (1999).
Genovaitė Sviderskaitė-Bertašienė: Krepšinio Legendos Pėdsakas
Nors pavardė šiek tiek skiriasi, būtina paminėti Genovaitę Sviderskaitę-Bertašienę, kuri paliko ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinyje. Ji augo ūkininkų šeimoje, kuri 1949 metais buvo išvežta į Sibirą. 1948-1962 metais žaidė Lietuvos kūno kultūros instituto ir Kauno „Žalgirio“ moterų krepšinio komandose, Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje (nuo 1950 metų - kapitonė). 1961 metais G.Sviderskaitė tapo pirmąja pokario moterimi, teisėjavusia vyrų krepšinio rungtynėse. 1951-1973 metais dirbo Žalgirio sporto mokyklos trenere, direktoriaus pavaduotoja.
G. Sviderskaitės atsidavimas krepšiniui buvo įvertintas knygoje „Lietuvos krepšinis“, kurioje rašoma: „G.Sviderskaitė - nenuilstanti krepšinio entuziastė, pašventusi visus savo sugebėjimus ir jėgas krepšininkų ugdymui. Savo kasdieniu darbu ji parodė, kad tik reiklumas, darbštumas, pedagoginis taktas, beribė meilė krepšiniui ir nuolatinis žinių gilinimas gali duoti gražių vaisių.“
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Deja, jos gyvenimas tragiškai nutrūko 1973 metais lėktuvo katastrofoje Prahoje. Tačiau jos atminimas gyvas - nuo 1974 metų kasmet rengiami 11-12 metų krepšininkų turnyrai G.Sviderskaitės taurei laimėti.
Kiti Svarbūs Lietuvos Krepšinio Asmenys
Minint Lietuvos krepšinį, negalima pamiršti ir kitų svarbių asmenų, kurie prisidėjo prie šios sporto šakos populiarinimo ir vystymo. Pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimo metu Kauno krepšinio namuose buvo atidengtas paminklas krepšinio pradininkui Jamesui Naismithui, o šimtas ryškiausių Lietuvos krepšinio asmenybių įamžinta specialiose žalvarinėse plytelėse Legendų ir sirgalių aikštelėje.
Taip pat svarbu paminėti sporto žurnalistus, kurie nušviečia krepšinio įvykius ir prisideda prie šios sporto šakos populiarinimo. Pavyzdžiui, neseniai Virgilijaus Mundrio premija buvo įteikta Go3 balsui už geriausią metų komentarą. Metų pašnekovu išrinktas Lietuvos krepšinio rinktinės puolėjas Mindaugas Kuzminskas.