Lietuva, garsėjanti savo gamtos grožiu, siūlo įvairių maršrutų plaukimui plaustais. Ši pramoga puikiai tinka tiek šeimoms, tiek draugų kompanijoms, norinčioms patirti įsimintinų nuotykių gamtoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime plaukimo plaustais istoriją Lietuvoje, populiariausius maršrutus, atsižvelgiant į skirtingus įgūdžių lygius ir nuotykių pageidavimus, bei kitą svarbią informaciją, susijusią su šia aktyvia laisvalaikio praleidimo forma.
Vandens turizmo ištakos Lietuvoje
Vandens turizmas Lietuvoje išpopuliarėjo dar praėjusiame amžiuje tarpukariu. Greičiausiai nesuklysime sakydami, jog populiarinant keliavimą baidarėmis upėmis, nemažai prisidėjo profesorius Steponas Kolupaila, Nemunu plaukiojęs tiek moksliniais tikslais, tiek savo malonumui, o ketvirtajame dešimtmetyje net suorganizavęs ir masinius baidarininkų žygius Nemunu. Pirmasis toks žygis 1934 metais liepos 7 dieną startavo Alytuje. Buvo plaukiama į Kauną. Žygis truko iki liepos 9 dienos ir jame dalyvavo nemažas būrys alytiškių. Tuometinė spauda apie šį žygį nešykštėjo įvairių pasakojimų, naujienų ir nuotraukų. „Skautų aide“ gerokai prieš žygį buvo spausdinamas visas ciklas straipsnių apie baidares - kas tai per laivai yra ir kaip juos galima pasigaminti. Taip pat daug dėmesio skirta ir žygio programai bei nurodymų sklaidai: apie drausmę, plaukimo tvarką, ką reikia pasiimti į kelionę ir saugumo priemones. Įvairių plaukimų Nemunu būta ir dar anksčiau: XIX amžiaus antroje pusėje tyrinėdamas Nemuną juo plaukė žymus lenkų istorikas, archeologas, etnografas ir kraštotyrininkas Zygmuntas Glogeris (1845-1910), o aprašydamas savo kelionę pažymėjo, kad jis plaukė prieš tai pažįstamų prietelių pasakotu maršrutu. Taigi, iš šių likusių praeities žinių galime spręsti, kad tiek XIX amžiuje, tiek ir XX amžiaus pradžioje populiariausi moksliniai bei pramoginiai plaukiojimai vyko Nemunu.
Šiandien, XXI amžiaus pradžioje, kai vėl žaibiškai populiarėja plaukimai baidarėmis ir plaustais vien Nemuno jau nepakanka. Jis tiesiog tapo įprastu. Lietuvoje vandens pramogoms yra nemažai tinkamų upių ir didesnių upelių.
Plaukimo maršrutų įvairovė Lietuvoje
Lietuvoje galima rasti įvairių plaukimo plaustais maršrutų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir pageidavimams. Maršrutai skiriasi trukme, sudėtingumu ir siūlomais vaizdais. Plaukimo maršrutai gali būti nuo 1 dienos (be nakvynės) iki 7 dienų (su nakvyne palapinėje ar pasirinktose apgyvendinimo vietose).
Maršrutai Neries regioniniame parke
Neries regioninis parkas siūlo įvairius maršrutus, tinkančius tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems plaukikams:
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
- Maršrutas Nr. 0 Per vidutinę Neries regioninio parko kilpą! Šis maršrutas atskleidžia gamtos grožį ir istorijos paveldo objektus.
- Maršrutas Nr. 1 Per Vilniaus miestą su plaustu! Tai puikus pasirinkimas norintiems pasigrožėti miesto panorama iš vandens. Plaukimas per Vilniaus miestą suteikia galimybę pamatyti nuostabius vaizdus ir mėgautis ramiais vandenimis.
- Maršrutas Nr. 2 Per mažąją Neries regioninio parko kilpą!
- Maršrutas Nr. 3 Per didžiąją Neries regioninio parko kilpą! Ilgesnis maršrutas, skirtas norintiems pasimėgauti įspūdingais gamtos vaizdais.
- Maršrutas Nr. 4 Per didžiąją Neries regioninio parko kilpą! (Sutrumpintas) Tai sutrumpintas maršrutas, puikiai tinkantis vienos dienos išvykai.
- Maršrutas Nr. 5 Dvi gražiausios Neries regioninio parko kilpos per vieną dieną! Intensyvus maršrutas, skirtas patyrusiems plaukikams, norintiems apimti dvi gražiausias Neries regioninio parko kilpas.
- Maršrutas Nr. 6 Kernavė - Lietuvos sostinė! Istorinis maršrutas į senąją Lietuvos sostinę Kernavę.
- Maršrutas Nr. 7 (Dviejų dienų) Per Neries regioninį parką! Dviejų dienų nuotykis per visą Neries regioninį parką su nakvyne.
- Maršrutas Nr. 8 (Trijų dienų) Nuo Vilniaus iki Kernavės per Neries regioninį parką! Epinis trijų dienų maršrutas nuo Vilniaus iki istorinės Kernavės.
Maršrutai Dzūkijoje
Dzūkija, garsėjanti savo gamtos grožiu, taip pat siūlo nuostabius maršrutus plaukimui plaustais. Štai keletas upių, kuriomis galima plaukti Dzūkijoje:
- Visinčia: Trasos ilgis - 29 km, trukmė 1 - 2 dienos, sezonas - V-IX mėn. Geriausia pradėti kelionę nuo Gudelių.
- Šalčia: Trasos ilgis - 63 km, trukmė 2 - 3 dienos, sezonas - IV-IX mėn. Plaukti rekomenduojama pradėti nuo Kaniūkų kaimo.
- Merkys: Trasos ilgis - 182 km, trukmė 4 - 7 dienos, sezonas - V-IX mėn. Geriausia žygį Merkiu pradėti nuo Dargužių. Plaukimas Merkiu, palyginti su Ūla, lengvesnis, mažiau kliūčių. Merkys teka per Dzūkijos nacionalinį parką, ties Merkine jis įsilieja į plačiuosius Nemuno vandenis. Ten jūsų lauks ir užlipti kvies Merkinės piliakalnis, o su krašto gamta ir istorija supažindins Merkinės lankytojų centro ekspozicija.
Populiariausias Dzūkijos vandens maršrutas yra Puvočiai-Merkinė. Tai vienas populiariausių Dzūkijos vandens maršrutų, pasižymintis vingiuota upės vaga ir kontrastingu kraštovaizdžiu. Maršruto pabaigoje - įplaukimas į Nemuną, kur pasitinka Merkinė su savita istorija, architektūra, kraštovaizdžiu ir maisto kultūra.
Ūla - dar viena upė Dzūkijoje, daugelio pripažinta gražiausia. Jos ištakos yra Pelesos apylinkėse Baltarusijoje. Ūla teka per gražius senovinius dzūkiškus miškuose pasislėpusius kaimus - Dubičius, Rudnią, Zervynas, Žiūrus, o už jų ties Mardasavu įteka į Merkį. Gausu skardžių, kilpų, atodangų. Upėn suvirsta nemažai medžių.
Individualūs maršrutai
Jei nerandate tinkamo maršruto, galite sugalvoti savo individualų maršrutą. Organizatoriai yra pasirengę prisitaikyti prie jūsų poreikių ir pageidavimų. Galite pasirinkti norimą atstumą, sudėtingumą ir kitas ypatybes. Pavyzdžiui, galite plaukti plaustais per ežerą arba baidarėmis per Vokės upę.
Praktiniai patarimai planuojant plaukimą plaustais
- Grupės dydis: Plauste telpa iki 12 asmenų, tačiau komfortiškam plaukimui rekomenduojama 10 asmenų. Jei grupė didesnė nei 25 asmenys, galima užsakyti du plaustus.
- Drabužiai ir atsargos: Rekomenduojama pasirūpinti patogiais drabužiais, maisto ir vandens atsargomis.
- Apgyvendinimas: Rezervuojant plaukimo laikus, galima pasikonsultuoti dėl apgyvendinimo galimybių.
- Rezervacija: Išankstinė rezervacija yra būtina. Rezervaciją atšaukti galima ne anksčiau kaip 14 dienų iki rezervuotos datos.
- Sezonas: Paslauga teikiama nuo balandžio 1 iki spalio 1 dienos (jei oro sąlygos leidžia - ilgiau).
- Transportas: Paimama nuo sutartos vietos ir parvežama į sutartą vietą. Transportuojant keleivius 1 km / 1 asmeniui kainuos - 0,20 EUR.
- Saugumas: Plaukiant plaustu, vaikai turi būti lydimi tėvelių arba turėti jų sutikimą.
Papildomos pramogos
Be plaukimo plaustais, organizatoriai siūlo ir kitų pramogų:
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
- Paplūdimio tinklinio aikštelę
- Didelę erdvę lauko žaidimams
- Baidarių nuomą
- Mobilią pirtį
- Batutą
- Stovyklavietę-kempingą, jei planuojate žygį baidarėmis ar plaustais ir norite sustoti nakvynei palapinėse.
- Nuomojantis 1 plaustą arba 8 ir daugiau baidarių, organizatoriai dovanoja kuponą plaukimui IRKLENTE! Kuponas galioja 6 mėnesius nuo įsigijimo dienos.
Plaukimo plaustais pasirinkimas: baidarė ar plaustas?
Tiek keliavimo priemonė, tiek kelionės maršrutas priklauso vienas nuo kito. Ką pasirinkti baidarę ar plaustą? Ir vienu ir kitu gali keliauti daug žmonių. Su plaustu plauksite kiek lėčiau, tačiau jei norite visą kelionės laiką būti kartu su draugais, geriau už plaustą vargiai ar ką rasite. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į norus, galimybes ir poreikius - spręsti jums.
Labai aktyvi vandens keliavimo forma yra plaukimas baidarėmis. O jų yra pačių įvairiausių. Vyresni keliautojai gerai prisimena išardomas baidares. Naujokui, pirmą kartą susidūrus su tokia baidare, neiškart gali pavykti ją sudėti. Tokios baidarės populiarios ir šiandien, jomis dar bus keliaujama ne vienerius metus. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja plastikinės baidarės. Ją kiek sunkiau atsigabeni prie vandens telkinio, tačiau tai ne bėda, nes jei planuojate keliauti baidarėmis, ir savų neturite - jas nuomosite.
Kiek pasyvesnė ir daugiau atsipalaidavimui skirta kelionė yra plaustu. Juos kaip ir baidares galima išsinuomoti. Tik plaustą dar prieš plaukimą teks paruošti - pripūsti oro. Taip pat pravartu prieš kelionę patikrinti, ar plaustas neprakiuręs, ar kur klastingai nesislepia mažytė skylutė, pro kurią teka oras.Plaukiant baidarėmis ar plaustu yra svarbūs irklai. Tad, jei vandens transporto priemones gabenatės iš namų, o ne nuomojatės, dar namuose pravartu pasitikrinti ar juos pasiėmėt. Plaukimas plaustu yra atsipalaidavimas. Irklais dirbama kiek mažiau nei plaukiant baidare, tačiau priartėjus prie kliūčių, tenka nemažai jais pasidarbuoti.
Patarimai pradedantiesiems vandens turistams
Prieš rengiantis vandens, kaip ir bet kuriai kitai kelionei, reikia pastudijuoti žemėlapius, literatūrą, pasitarti su pažįstamais keliautojais. Paprastai vien tik naujokai vandens žygiuose neplaukia - tai tiesiog nesaugu ir pavojinga. Jau taip įprasta, kad grupėje būna bent vienas patyręs „plaukikas“. Bet jei jau taip atsitiko, kad upe keliauja neturintys patirties, tada patartina dar krante prisirinkti kuo daugiau naudingų patarimų, kaip elgtis tokioje vandeningoje kelionėje. Vienas iš svarbiausių dalykų žvelgiant į žemėlapį - žiūrėkite ne tiesia linija nuo vienos vietovės į kitą, o keliaukite upes vingiais ir vingeliais, įvertindami, jog kiekvienoje tokioje situacijoje teks nemenkai padirbėti irklais, jau nekalbant apie tykančias kliūtis.
Plaukiant daug apylinkių apžvalgyti nepavyks, nes net ir prie dažnos lankytinos vietos nėra patogių sustojimų plaustams ar baidarėms, o jei sustoti patogu, vis tiek kažkam iš kompanijos teks likti saugoti „transporto priemonių“ ir mantos. Tačiau, plaukiant Merkiu būtų nuodėmė neišlipti Perlojoje ir, priplaukus Nemuno ir Merkio santaką, nepasižvalgyti Merkinėje. O pabaigoje dar keli žodžiai apie sustojimo vietas. Sustokite ten, kur yra įrengtos poilsiavietės. Pavyzdžiui, prie Merkio daug pakrančių šiuo metu yra privačių, tad teks susitikti su šeimininkais. Yra įrengta ir nemažai bendro naudojimo poilsiaviečių.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Kokius maisto produktus geriau imti? Tai turite nuspręsti patys. Galima pasirūpinti tik sausais daviniais. Bet jei priklausote turistų kategorijai, kurie keliauja ne vieną dieną, maistą gamina ant laužo, nepamirškite katiliuko ir kirvio, kad turėtumėte kur ir iš ko košę virti (kaip vienoje pasakoje). Be jų nė krust!
Vandens turizmo varžybos ir renginiai Lietuvoje
Lietuvoje vandens turizmo varžybas pradėta rengti 1968, kai Vilnios upėje Lietuvos turizmo taryba organizavo I respublikines vandens turizmo technikos varžybas (37 įgulos iš 7 miestų). I respublikinį vandens turizmo ralį organizavo Vilniaus keliautojų klubas 1973 Žeimenos ir Neries upėmis. Šios populiarios vandens turizmo varžybos rengiamos kasmet vis kitose upėse. 1972 pradėti rengti Lietuvos vandens turizmo sąskrydžiai, jų programoje vandens turizmo ralio ir technikos (slalomo) varžybos. Vandens turizmo maratonus pradėjo rengti 1982 Vilniaus turistų klubas. Be išvardytų varžybų, vyko dvikovės varžybos Platelių ežere, iki šiol rengiama turistinė regata Nemunu Kaune, nuo 2001 vyksta turistinė Vilniaus regata Neryje, 2008 pavadinta Neries regata, 2009 - Tūkstantmečio regata, nuo 2010 Tūkstančio laivų regata.