1988 m. vasaros olimpinės žaidynės, vykusios Seule, Pietų Korėjoje, rugsėjo 17 d., tapo ypatingai sėkmingos Lietuvos sportininkams. Net 14 tautiečių parsivežė medalius, o tai yra rekordinis skaičius. Ši olimpiada buvo reikšminga ne tik dėl sportinių pasiekimų, bet ir dėl politinio konteksto, kuris turėjo įtakos dalyvavimui ir pačioms žaidynėms.
Bendras Žaidynių Apžvalga
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 8397 sportininkai iš 159 rinktinių. Daugiausia medalių iškovojo SSRS (132), VDR (102) ir JAV (94). Iš viso medalius laimėjo 52 rinktinių atstovai. Šiaurės Korėja ir jos sąjungininkė Kuba boikotavo šias žaidynes.
Lietuvių Indėlis į SSRS Komandą
Net 25 sportininkai iš Lietuvos dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse. Jie rungėsi įvairiose sporto šakose: irklavimo, rankinio, krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo, dviračių plento ir treko, plaukimo, žirginio sporto varžybose. Atstovaudami Sovietų Sąjungos komandai, lietuviai iškovojo 10 auksinių čempionų titulų:
- Keturi krepšininkai laimėjo krepšinio turnyrą.
- Du dviratininkai - dviračių treko komandines persekiojimo lenktynes (ir vienas asmenines).
- Du futbolininkai - futbolo varžybas.
- Vienas rankininkas - rankinio varžybas.
Asmeniniai Pasiekimai
Gintautas Umaras iškovojo du aukso medalius dviračių treko varžybose - asmeninėse ir komandų persekiojimo lenktynėse. Artūras Kasputis taip pat laimėjo auksą komandų persekiojimo lenktynėse su SSRS komanda. Mindaugas Umaras, Gintauto brolis, dalyvavo komandų lenktynėse, tačiau neturėjo progos užkopti ant garbės pakylos, nes dalyvavo tik ketvirtfinalyje.
Keturi Lietuvos krepšininkai - Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis - rungtyniavo olimpine čempione tapusioje SSRS rinktinėje. Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis tapo futbolo olimpiniais čempionais. Valdemaras Novickis laimėjo auksą rankinio varžybose.
Taip pat skaitykite: Olimpiniai šuoliai į vandenį 1988 m.
Prizininkai
- Valdemaras Chomičius (krepšinis)
- Arvydas Janonis (futbolas)
- Artūras Kasputis (dviračių sportas, trekas - 4 km. komandinės persekiojimo lenktynės)
- Rimas Kurtinaitis (krepšinis)
- Šarūnas Marčiulionis (krepšinis)
- Arminas Narbekovas (futbolas)
- Valdemaras Novickis (rankinis)
- Arvydas Sabonis (krepšinis)
- Gintautas Umaras (dviračių sportas, trekas: 4 km. asmeninės persekiojimo lenktynės ir 4 km.
Futbolas 1988 m. Olimpiadoje
Futbolas olimpinėse žaidynėse turi savitą formatą, kuris ne visada atitinka tradicinį futbolo skonį. Nacionalinėms rinktinėms gali atstovauti jaunimo U-23 rinktinės nariai ir trys vyresni futbolininkai. Nepaisant to, olimpinėse žaidynėse galima išvysti žinomų futbolo žvaigždžių.
Istorija
Futbolas olimpinėse žaidynėse debiutavo 1900 m. Paryžiuje kaip parodomoji sporto šaka, o nuo 1908 m. tapo oficialia olimpinės programos dalimi. Anksčiau, iki 1984 m., olimpiadoje galėjo rungtyniauti tik mėgėjai, ypač iš Rytų bloko šalių, kur formaliai nebuvo profesionalaus sporto. Nuo 1992 m. rinktinėms taikomas amžiaus cenzas, o nuo 1996 m. leidžiama įtraukti kelis vyresnius žaidėjus.
SSRS triumfas ir lietuvių indėlis
1988 m. Seulo olimpiadoje SSRS rinktinė, kurioje žaidė lietuviai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, tapo čempionais. Finale SSRS po pratęsimo 2:1 nugalėjo Braziliją. A. Narbekovas prisiminė, kad po finalo Romario norėjo apsikeisti marškinėliais su SSRS žaidėjais.
Kitos Įdomybės
Vyrų turnyruose po tris kartus olimpinį auksą laimėjo Vengrija ir Didžioji Britanija, po du - Argentina, SSRS ir Urugvajus. Brazilija pirmą ir vienintelį olimpinį auksą iškovojo 2016 m. Rio de Žaneire.
Lietuvos dalyvavimas 1924 m. Paryžiaus olimpiadoje
Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Deja, komanda pasirodė nepasirengusi, neturėjo tinkamo inventoriaus ir treniruočių. Stasys Janušauskas prisiminė, kad stadionas pasirodė didelis, o kojos pradėjo virpėti. Rinktinė pralaimėjo Šveicarijai rezultatu 0:9.
Taip pat skaitykite: Narbekovo karjera
Politinis kontekstas ir boikotas
1988 m. Seulo žaidynes boikotavo Šiaurės Korėja ir Kuba dėl nesutarimų su Pietų Korėja dėl žaidynių organizavimo. Šis boikotas atspindėjo politinę įtampą Korėjos pusiasalyje. Javieras Solana teigė, kad per visą šiuolaikinių olimpinių žaidynių istoriją politika ir sportas buvo neatsiejami dalykai.
Žaidynių Įtaka Demokratijai Pietų Korėjoje
J. Solanos nuomone, Pietų Korėja turėtų būti dėkinga olimpinėms žaidynėms už tai, kad dabar yra demokratiška. 1987 m. pietų korėjiečiai privertė tuometinį prezidentą Chun Doo-hwan surengti demokratinius rinkimus. Artėjančios žaidynės ir su jomis susijęs tarptautinis spaudimas paskatino šį posūkį.
Tamsioji pusė
Šiaurės Korėja, negalėdama susitarti su Pietų Korėja dėl žaidynių šeimininko vaidmens, nusprendė žaidynes boikotuoti. 1987 m. Šiaurės Korėja, kaip manoma, susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, siekdama sutrukdyti artėjantiems rinkimams ir atgrasyti kitas šalis nuo dalyvavimo olimpinėse žaidynėse.
Sporto svarba ir dabartinės tendencijos
Sportas yra svarbi visuomenės dalis, apimanti fizines ir intelektines veiklas, organizuojamas pagal taisykles. Sportas siejamas su sveikatos stiprinimu, moraliniu ir materialiniu pasitenkinimu, saviraiška, tobulėjimu, garbe ir šlove.
Dabartinės Sporto Tendencijos
21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai.
Taip pat skaitykite: Seulo olimpiados futbolo triumfas
Elektroninis sportas (eSportas): Kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni, pritraukdami dideles auditorijas ir rėmėjus.
Olimpinis Sąjūdis ir Jo Tikslai
Olimpinis sąjūdis apima visų olimpizmo vertybes pripažįstančių asmenų ir institucijų suderintą, organizuotą, visuotinę ir nuolatinę veiklą. Jam vadovauja Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Pagrindiniai olimpinio sąjūdžio organizatoriai yra nacionaliniai olimpiniai komitetai, tarptautinės ir nacionalinės olimpinių sporto šakų federacijos, olimpinių žaidynių organizaciniai komitetai, kitos TOK pripažintos organizacijos, sportininkai, treneriai ir teisėjai.
Sąjūdžio tikslas
Plėtoti kūno kultūrą ir sportą kaip vieną svarbiausių žmogaus fizinės ir dvasinės harmonijos siekimo priemonių, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ugdyti sportininkų tarpusavio supratimą ir draugystę. Sąjūdis apima penkis žemynus, jo kulminacija - pasaulio sportininkų susibūrimas olimpinėse žaidynėse. Sąjūdžio simbolis - penki sunerti žiedai.
Olimpinės Žaidynės: Istorija ir Raida
Apie Olimpijos žaidynių ir jų idėjų atgaivinimą dar Renesanso epochoje užsiminė italas L. Palmeris, o vėliau - vokiečių pedagogas J. Gutsas-Mutsas. Naujausiųjų laikų sąjūdžio pradžia laikoma XIX amžiuje. Nuo 1908-ųjų, kai Londone buvo surengtos pirmosios atkurtos Olimpinės žaidynės, iki šių dienų renginys dramatiškai išaugo.
Etapai
I etapas (1922-1940): Pradžia laikomi 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL). 1932 m. LSL funkcijas perėmę Kūno kultūros rūmai negalėjo vadovauti olimpiniam sąjūdžiui, todėl 1937 m. buvo įsteigtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). 1939 m. iš TOK gautas oficialus narystės patvirtinimas.
II etapas (1940-1988): SSRS okupacijos ir aneksijos metais nutraukti ryšiai su TOK, represuota nemažai sąjūdžio dalyvių. 1952-1988 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo devynių olimpiadų žaidynėse ir dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip SSRS atstovai.
III etapas (nuo 1988): 1988 m. atkurtas LTOK vėl ėmė vadovauti Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui. 1991 m. LTOK teisės atkurtos, ir Lietuva atskira komanda dalyvavo 1992 m. Paryžiuje.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1952-1988 m. olimpinėse vasaros ir žiemos žaidynėse geriausi Lietuvos sportininkai dalyvavo ją okupavusios Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinių sudėtyje ir iškovojo 60 medalių (25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos).
Nuo 1992 m. Lietuvos olimpiečiai - vėl suverenios valstybės atletai. Per 35 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus šalies atletai iškovojo 6 aukso, 9 sidabro ir 15 bronzos medalių.
Lietuvos Mokyklų žaidynės
Kasmet Lietuvos mokyklų žaidynėse dalyvauja apie 200 tūkstančių moksleivių. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės ir mokyklos.