Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamas plaukimo treniruočių aukštikalnėse poveikis sportininkų pasiekimams, remiantis Lietuvos plaukimo specialistų ir sportininkų patirtimi. Aptariamos treniruočių aukštikalnėse ypatybės, jų įtaka fiziologiniams procesams, taip pat aptariami pasirengimo varžyboms aspektai, mityba ir kitos svarbios detalės.
Lietuvos plaukimo trenerių profesinė sąjunga
Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) įvyko Lietuvos trenerių profesinės sąjungos (LTPS) spaudos konferencija. Joje dalyvavo Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos (LSĖA) prezidentas Kastytis Pavilonis ir treneriai Vladimiras Bajevas (boksas), Jonas Algimantas Juozaitis (plaukimas) ir Romas Sausaitis (lengvoji atletika). Buvo aptartos Londono olimpinės žaidynės ir LTOK prezidento rinkimai.
Nemažai geriausių Lietuvos trenerių negalėjo dalyvauti spaudos konferencijoje. Pavyzdžiui, Lietuvos dviračių treko rinktinės vyr. treneris Antanas Jakimavičius su savo auklėtinėmis treniruojasi aukštikalnėse, ruošdamasis Europos čempionatui Panevėžyje.
Pasirengimas olimpinėms žaidynėms
Lietuvos sportinio ėjimo asociacija jau numatė strateginius planus ir rengiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Visi ėjikai, dalyvavę šiemetinėse žaidynėse, apsisprendė treniruotis toliau. K. Pavilonis pabrėžė, kad sportininkams buvo sugrąžintos sumažintos premijos, padidintos olimpinės stipendijos. Finansavimas vyko per Lietuvos olimpinį sporto centrą, prisidėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, federacijos, rėmėjai, miestų savivaldybės.
Aukštikalnių treniruočių ypatybės
Plaukikas Giedrius Titenis pasakojo, kodėl dvi savaites plaukiojo trijų kilometrų aukštyje. Siera Nevados miestelio sportinė bazė yra tarsi viskas viename - valgai, plauki, miegi tame pačiame didžiuliame pastate. Aukštikalnėse juntamas deguonies trūkumas, ir kraujyje pasigamina daugiau raudonųjų kūnelių. Tai pagerina kraujotaką, ir mes su treneriu galime siekti savo užsibrėžto tikslo - dėti pamatus dideliems krūviams. Nors plaukti aukštikalnėse sunkiau, nuplaukdamas įprastą kilometrų skaičių darbo produktyvumą padidinu maždaug du kartus. Nusileidus iš aukštikalnių kokias tris savaites viską daryti tampa kur kas lengviau. Tai tarsi legalus dopingas.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Moksliniais tyrimais nustatytas tikslus tokio pasirengimo poveikis ir to poveikio grafikas. Mes jau žinome, kad nusileidus nuo kalnų pirmąsias tris dienas būna labai lengva. Paskui penktą šeštą dieną ateina sunkumas, ima miegas. Kadangi iš Ispanijos grįžau trečiadienį, matyt, sunkumas ateis per pačias Velykas. Bet paskui organizmas vėl tarsi persikraus - dar trims savaitėms ateis palengvėjimas - nusileidus nuo kalnų raudonieji kraujo kūneliai kurį laiką vis dar gaminasi.
Mityba
G. Titenis džiaugiasi sutvarkęs ne tik būsto reikalus, bet ir mitybą. Pradėjau labiau reguliuoti tai, ką valgau. Bandau atskirti angliavandenius nuo baltymų. Atsisakiau bulvių. Makaronus išsirenku atidžiai ir valgau juos tik su daržovėmis. Kaip ir mėsą - tik su daržovėmis. Teko atsisakyti saldumynų. Kiaulienos beveik nebevalgau. Anksčiau makaronus valgydavau su mėsos padažu ir dar užbarstytu sūriu. Dabar žinau, kad makaronuose pilna angliavandenių, o sūryje - baltymų. Maisto nekepu, o viską troškinu arba verdu. Patiekalai smarkiai pasikeitė, bet vis labiau įprantu prie naujojo gyvenimo skonio.
Trenerių patirtis
Trenerė Ina Paipalienė ryžosi atlikti eksperimentą prieš išvyką į Kopenhagą. „Po vasaros mūsų federacijos prezidentui Emiliui Vaitkaičiui pasakiau, kad noriu išbandyti darbą aukštikalnėse ir tiesiai iš jų leistis į varžybas. Sakiau, čia tokios varžybos, prieš kurias galima bandyti, nes prieš kitas svarbias varžybas nelabai norisi eksperimentuoti. Aišku, buvo labai sunku, daugiau kaip mėnesį nebuvome namie. Pasisekė, nors nelabai kas turbūt to ir tikėjosi. Aukštikalnėse kartu su mumis plaukiojo japonai ir jų vyriausiasis treneris man pasakė: tu beprotiškai drąsi, jei taip tiesiai leisiesi į varžybas. Porą dienų kirbėjo toks kirminukas, abejonė, bet paskui viskas susitvarkė“, - prisiminė I.Paipelienė.
Stanislavo Bertašiaus patirtis Kenijoje
Iš Afrikos šalies kilusios daugkartinės planetos čempionės Lornah Kiplagat įkurtame „High Altitude“ treniruočių centre S. Bertašius suprato, kad talentas yra tik maža dalis rezultato - viskas yra darbas. Jie aukojasi, keliasi labai anksti ir daro po dvi-tris treniruotes per dieną, nors ne visi turi, ką valgyti. Lornah Kiplagat treniruočių centras įsikūręs net 2400 m aukštyje virš jūros lygio. Dėl slėgio organizmas neįsisavina deguonies ir tai paskatina įvairius procesus organizme - raudonųjų kraujo kūnelių padidėjimą, hemoglobino pakilimą. Ilgainiui organizmas prie tų sąlygų adaptuojasi.
Kadangi kovo-balandžio mėnesiais Europos aukštikalnėse esančias treniruočių bazes vis dar būna užklojęs sniegas, kaip alternatyvą Juozapo Garalevičiaus auklėtinis pasirinko egzotika kvepiančią Keniją.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Infrastruktūros problemos Lietuvoje
Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas teigia, kad plaukikai yra išsibarstę. Neturime tokio dalyko kaip olimpinis centras, kuris turėtų būti kuriamas prie Girstučio baseino Kaune. Šį projektą galima būtų įgyvendinti, tačiau turime keletą problemų, kurias kol kas nežinome kaip įveikti. Pirmoji - geriasių mūsų trenerių persikėlimas į Kauną. Anot T.Kučinsko, komanda yra padalyta į dvi dalis. Viena grupė dirba Anykščiuose, kita - Panevėžyje.
Mokslinis požiūris į plaukimą
T.Kučinskas pabrėžia, kad plaukimas iš esmės yra mokslas, ir šiai dienai mums labai trūksta žinių, susijusių su plaukimo technika, startais, posūkiais, matavimais, geriausių pasaulinių pavyzdžių duomenų bazės. Mokslinė pasirengimo dalis dar atsilieka, ir mes labai rimtai mąstome, kaip atsilikimą panaikinti. Labai svarbu, pasak jo, yra suderinti sportininkų treniruotes baseine ir sporto salėje. T.Kučinsko ir Lietuvos rinktinės trenerio Ž.Ovsiuko nuomone, salės dalis turėtų ženkliai didėti, užimti daug reikšmingesnę poziciją.
Plaukimo federacijos tikslai
Naujos federacijos vadovybės užmojai dideli. Palankiai susiklosčius situacijai, siekiama sukurti nacionalinį ar olimpinį plaukimo centrą, kuris iki šiol buvo teorinis ir labiau utopinis variantas. E. Vaitkaitis teigia, kad su nauja komanda iš pradžių turėtume atlikti namų darbus, visą plaukikų ugdymo sistemą matyti kaip vientisą, didelį paveikslą, prie jo derinti varžybų sistemą, įteisinti rėmimo sąlygas, padidinti matomumą, žinomumą viešojoje erdvėje ir ieškoti būdų, kaip užsidirbti pinigų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
tags: #plaukimo #bazes #aukstikalnese