Įvadas
Tarpukario Lietuva (1918-1940 m.) buvo laikotarpis, kai atkūrus nepriklausomybę, šalis stengėsi stiprinti tautinę savimonę ir gerinti gyventojų fizinę būklę. Sportas tapo svarbia šio proceso dalimi, o plaukimas, nors ir susidūręs su dideliais iššūkiais, pamažu pradėjo įsitvirtinti kaip viena iš sporto šakų.
Sporto Sąjūdžio Pradžia ir Organizacijos
Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., sportinė veikla Lietuvoje pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų, grįžusių iš įvairių šalių: Rusijos, Latvijos ir JAV. S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius ir J. Eretas - tai tik keletas pavardžių, be kurių pastangų sportas Lietuvoje nebūtų įgavęs tokio pagreičio.
1919 m. Kaune įkuriama pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kultivavusi beveik visas to meto populiarias sporto šakas. LFLS pirmininku tapo S. Garbačiauskas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kitos svarbios sporto organizacijos:
- Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922 m.
- Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), įkurta 1923 m.
- Lietuvos futbolo lyga (LFL), įkurta 1923 m.
- Kauno teniso klubas (KTK), įkurtas 1924 m.
- Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), įkurta 1926 m.
- Akademinis sporto klubas (ASK), įkurtas 1930 m.
- Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO), įkurta 1931 m.
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, kurio redaktorė buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Valstybinis Dėmesys Sportui
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovais buvo A. Jurgelionis, V. Augustauskas, Vincas Petronis, Andrius Keturakis, A. Vokietaitis, V. Bakūnas ir M. Zaroskis. Kūno kultūros rūmų iniciatyva susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934) ir Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių ir Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Plaukimo Pradžia Lietuvoje
Nors Lietuvoje buvo populiarios įvairios sporto šakos, plaukimas tarpukariu susidūrė su specifiniais iššūkiais. 1924 m. Kaune, Nemune buvo surengtos pirmosios plaukimo varžybos Lietuvoje. 1931 m. pradėti rengti Lietuvos plaukimo čempionatai.
Sąlygos ir Iššūkiai
Pagrindinis sunkumas buvo sąlygų trūkumas. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje nebuvo nė vieno uždaro baseino, o pirmasis atviras 50 m ilgio baseinas Kaune įrengtas tik 1934 metais. Tai reiškė, kad sportininkai galėjo treniruotis tik kelis mėnesius per metus, o tai labai ribojo jų galimybes siekti aukštesnių rezultatų. Dėl šios priežasties Lietuva smarkiai atsiliko nuo Vakarų ir Vidurio Europos šalių, taip pat nuo Baltijos šalių plaukimo lyderės Estijos.
Tautinė Olimpiada
1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Į olimpiados programą buvo įtrauktas ir plaukimas. Varžybos vyko Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Žymūs Plaukikai
Informacijos apie žymius Lietuvos plaukikus tarpukariu išliko nedaug.
Tarptautiniai Ryšiai
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos.Pirmieji pasaulio čempionato medaliai Lietuvai iškovoti 1937 m. Šaudymo meistrai Pranas Giedrimas ir Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius.
Sporto Reikšmė Tarpukario Lietuvai
Sportas tarpukario Lietuvoje buvo svarbus ne tik fizinio lavinimosi, bet ir tautinės savimonės stiprinimo veiksnys. Lietuvos sportininkų pergalės tarptautinėse arenose kėlė tautos pasididžiavimą ir vienijo žmones. Iš viso Nepriklausomos Lietuvos sąskaitoje yra du aukso, trys sidabro ir šeši bronzos apdovanojimai.
Žydų Indėlis į Lietuvos Sportą
Lietuvos žydai (litvakai) aktyviai dalyvavo sportiniame gyvenime. Jie steigė sporto klubus, tokius kaip "Makabi", "Hapoel", "Bar Kochba" ir kt. "Makabi" buvo finansiškai stipriausia ir gausiausia tautinių mažumų sporto organizacija Lietuvoje. Šio klubo sportininkai pasižymėjo įvairiose sporto šakose, įskaitant stalo tenisą, boksą, lengvąją atletiką ir futbolą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
tags: #plaukimo #pasiekimai #tarpukariu