Nugaros skausmas - viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus problemų. Ilgos valandos prie kompiuterio, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena ar net stresas - visa tai gali lemti diskomfortą. Dažnai manoma, kad pajutus skausmą reikia ilsėtis ir vengti bet kokio judesio. Iš tiesų visiškas nejudrumas dažnai tik pablogina būklę. Tinkama fizinė veikla gali tapti efektyviausia priemone, padedančia sustiprinti stuburą, sumažinti skausmą ir užkirsti kelią jo sugrįžimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip plaukimas ir kiti pratimai gali padėti stiprinti nugarą ir sumažinti skausmą.
Plaukimo Nauda Nugarai
Profilaktiškai rekomenduojama paplaukioti upėje, ežere ar baseine. Tikriausiai visi žinome, kad plaukiojant stiprėja nugaros raumenys, tuomet stuburui tenka mažiausias krūvis. Plaukimas - ypač nugara arba krauliu - yra puikus pasirinkimas norint stiprinti nugaros raumenis ir sumažinti stuburo apkrovą.
Pratimai Nugarui Stiprinti
Lengvi fiziniai pratimai, tempimo pratimai ir lengvi fiziniai užsiėmimai gali padėti sumažinti stuburo išvaržos keliamus skausmus. Pratimai taip pat gali sustiprinti stuburą, kaklą ir nugarą bei pagerinti jų lankstumą. Stuburo išvarža gali būti labai skausminga ir sukelti nugaros skausmą, kaklo skausmą, ūminį rankos skausmą, kojos, pėdos ar rankos dilgčiojimą, tirpimą ar silpnumą. Pateikiame keletą pratimų, kurie gali padėti sumažinti skausmą, padėti greičiau pasveikti ir išvengti stuburo išvaržos pasikartojimo.
Pratimai Kaklui
Kaklo skausmas yra pakankamai dažnas reiškinys pasislinkus diskui. Kaklo nervų spaudimas gali sukelti kaklo ir pečių raumenų skausmą. Jis taip pat gali sukelti ūminį, skausmą einantį žemyn ranka. Toliau pateiktas pratimas gali padėti sumažinti kaklo skausmą, kurį sukelia viršutinėje stuburo dalyje arba kakle pasislinkęs diskas:
Kaklo Tempimo Pratimas
- Atsisėskite ant kėdės ir lenkite smakrą link krūtinės, tada loškite galvą atgal, ištempdami kaklą.
- Lenkite galvą iš pradžių link kairiojo, o paskui - link dešiniojo peties.
- Šiuos pratimus pakartokite po keletą kartų.
Pratimai Pakinklinėms Sausgyslėms
Pratimai pakinklinėms sausgyslėms gali padėti tais atvejais, kai apatinėje stuburo dalyje yra pasislinkęs diskas. Atliekant šiuos pratimus gerėja bendra būklė ir savijauta.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Pakinklinių Sausgyslių Tempimas Sėdint Ant Kėdės
- Atsisėskite ant kėdės, viena koja remkitės į grindis, o kitą ištieskite, kulnu remdamiesi į grindis.
- Ištiesinkite nugarą ir lenkitės į priekį per ištiestą koją kol pajusite tempimą išilgai viršutinės šlaunies dalies.
- Išbūkite šioje padėtyje 15-30 sekundžių. Pratimą galite atlikti kelis kartus.
- Tą patį pakartokite ir su kita puse.
Pakinklinių Sausgyslių Tempimas Rankšluosčiu
- Atsigulkite ant jogos kilimėlio, vieną koją pakelkite į viršų.
- Apjuoskite rankšluosčiu iškeltos kojos pėdą.
- Laikydami rankšluostį, traukite koją link savęs.
- Išbūkite šioje padėtyje 15-30 sekundžių. Pratimą atlikite kelis kartus.
- Pratimą pakartokite ir su kita koja.
Pratimai Apatinei Nugaros Daliai
Šie pratimai gali padėti sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą stiprinant nugaros raumenis. Tai suteiks didesnę atramą ir padės išvengti traumų ateityje:
Nugaros Tempimo Pratimai
- Atsigulkite ant nugaros ir laikykite abu kelius prie krūtinės.
- Tuo pačiu metu kelkite galvą į priekį, kol pajusite lengvą tempimą per vidurinę ir apatinę nugaros dalį.
- Pakartokite šį pratimą kelis kartus.
Kelio Pritraukimas Prie Krūtinės
- Atsigulkite ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, abiem kulnais remkitės į grindis.
- Abiem rankom apkabinkite vieną kelį ir traukite jį prie krūtinės.
- Pakartokite pratimą su kita koja. Pratimą galite atlikti kelis kartus.
Kiti Efektyvūs Pratimai Nugarai Stiprinti
Be jau minėtų pratimų, yra ir daugiau veiksmingų būdų stiprinti nugarą ir sumažinti skausmą. Štai keletas pavyzdžių:
- Atsiklaupimai keturiomis:
- Atsiklaupkite keturiomis, delnai po pečiais, keliai - po klubais.
- Lėtai išlenkite nugarą į viršų („katė“), tada į apačią („karvė“).
- Dubenio kėlimas:
- Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, pėdos ant grindų.
- Lėtai kelkite dubenį aukštyn, kol kūnas sudarys tiesią liniją nuo pečių iki kelių.
- Palaikykite 3-5 sekundes, nuleiskite.
- Rankos ir kojos tiesimas keturiomis:
- Atsiklaupkite keturiomis.
- Ištieskite dešinę ranką ir kairę koją, išlaikydami pusiausvyrą.
- Palaikykite 5 sekundes, grįžkite. Kartokite kita puse.
- Kelio pritraukimas prie krūtinės gulint:
- Atsigulkite ant nugaros, sulenkite vieną kelį ir pritraukite jį prie krūtinės.
- Palaikykite 20-30 sekundžių.
- Kelių nuleidimas į šoną gulint:
- Atsigulkite ant nugaros, rankos į šalis.
- Sulenkite kelius ir nuleiskite juos į vieną pusę, pečiai turi likti ant grindų.
Kineziterapijos Svarba
Žmonėms, kuriems yra stuburo išvarža, operacijos paprastai nereikia. Gydytojai dažnai rekomenduoja fizioterapiją stuburo išvaržos simptomams gydyti. Pratimai ir fizioterapija dažnai yra svarbūs reabilitacijos po stuburo disko išvaržos etapai. Po patirtos stuburo išvaržos gydytojai paprastai rekomenduoja kelias dienas pailsėti. Atliekant švelnius pratimus stiprėja stuburą palaikantys raumenys ir mažėja jam tenkantis spaudimas. Be to, jie didina stuburo lankstumą ir gali padėti sumažinti disko išvaržos pasikartojimo riziką. Gydytojai paprastai siūlo pradėti nuo nesudėtingų pratimų ir laipsniškai didinti jų intensyvumą. Veikla, kuri gali padėti esant disko išvaržai, yra joga, plaukimas, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ir kt. Visus pratimus atlikite lėtai ir saugiai, ypač kai lenkiatės ar keliate svorį. Pratimai neturi kelti skausmo.
Svarbus vaidmuo mažinant skausmus ir gerinant juosmeninės stuburo dalies funkcinę būklę skiriamas kineziterapijai. Kineziterapijos metu yra siekiama ištempti sutrumpėjusius raumenis, sustiprinti nugaros giliuosius, pilvo, sėdmenų raumenis, kurių jėga bei ištvermė padeda užtikrinti liemens stabilumą. Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kuri kineziterapijos metodika efektyviausia - klasikiniai pratimai ar stuburą stabilizuojantys pratimai. Gauti rezultatai parodė, kad stuburo stabilizavimo pratimai yra geresnis pasirinkimas lyginant su klasikiniais stuburo pratimais. Stuburo stabilizavimo pratimai aktyvuoja juosmeninės stuburo dalies raumenis. Šie pratimai malšina skausmą, pagerina funkcinius parametrus, stiprina juosmenį stabilizuojančius ir judinančius raumenis.
Stuburo Stabilizavimo Pratimai
Moksliniuose tyrimuose vis daugiau yra diskutuojama apie apie giliųjų liemens raumenų skersino pilvo (m. transversus abdominis) ir nugaros dauginio (m.multifidi) veiklą ir svarbą „liemens - dubens“ srities stabilumui bei apatinės nugaros dalies skausmui. Nepriklausomai nuo kitų pilvo raumenų aktyvumo ir atliekamų užduočių, skersinis pilvo raumuo kontroliuoja liemens - dubens padėtį. Skersinis pilvo raumuo prisideda prie liemens - dubens stabilumo, sukuriant intraabdominalinį slėgį, susidariusį dėl fascijos įtampos. Vieni iš raumenų, kurie užtikrina juosmeninės stuburo dalies stabilizaciją ir pasipriešinimą nepageidaujamam fizinių veiksnių poveikiui yra šie: skersinis pilvo (m. transversus abdominis) ir dauginiai juosmens raumenys (m. multifidus lumbalis).
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Žmonės, kenčiantys nugaros skausmą, nežino, ar pratimą atlieka koordinuotai ir, ar mankšta yra efektyvi. Pageidaujamo rezultato nepasiekiama dažniausiai dėl netaisyklingos kūno padėties atliekant pratimą ir psichologinių priežasčių, nes stengiamasi vengti judesių, kuriems nepakanka skersinio pilvo (m. transversus abdominis) ir dauginių juosmens raumenų (m.
Štai keletas pavyzdžių stuburo stabilizavimo pratimų:
Atsilenkimas su juosmeninės dalies kontrole:
- Atliekant šį pratimą gulime ant nugaros, kairė ranka sulenkta laiko galvą, dešinės rankos delnas pakištas po juosmeniu, dešinė koja ištiesta, kairė sulenkta.
- Atliekant šį pratimą atkeliame pečius bei ištiestą koją nuo grindų, kelias sekundes užlaikome ir nuleidžiame.
- Kartojame 2- 3 serijas po 10 - 15kartų, tą patį pakartojame pakeistus rankų padėtį bei ištiestą koją.
- Svarbu taisyklingas pratimo atlikimas, kad aktyvuotųsi pilvo skersinis raumuo.
Dubens kėlimas:
- Atliekant šį pratimą gulime ant nugaros, kojos sulenktos 90 laipsnių kampu, spaudžiant kulnais į grindis bei išlaikant įtemptus pilvo raumenis, keliame dubenį aukštyn bei nuleidžiame žemyn.
- Kartojame 2- 3 serijas po 10 - 15kartų.
- Atliekant šį pratimą aktyvuojasi pilvo bei sėdmenų raumenys.
Priešingos rankos ir kojos tiesimas keturpėsčioje padėtyje:
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
- Pradinė padėtis - keturpėsčia, delnai po pečiais, keliai po klubais.
- Išlaikant taisyklingą kūno padėtį keliame ranką bei priešingą koją aukštyn, nuleidus tą patį pakartojame keliant kitą ranką bei priešingą koją.
- Kartojame 2- 3 serijas po 10 - 15 kartų.
- Atliekant šį pratimą aktyvuojasi ne tik liemens raumenys, bet ir sėdmenys bei pečių juostos raumenys.
Rankos ir kojos tiesimas stovimoje padėtyje:
- Stovime ant vienos kojos, pakeliame sulenktą dešinę ranką bei dešinę koją, svyrant šiek tiek į priekį, tiesiame sulenktas ranką ir koją.
- Kartojame 2- 3 serijas po 10 - 15 kartų, tą patį pakartojame pakeistus ranką bei koją.
Tyrimu metu nustatyta, kad visose trijose padėtyse (gulint ant nugaros, keturpėsčia ir stovint) atliekant pilvo įtraukimą, ar visų liemens raumenų bendrą įtempimą kartu, aktyvuojasi ir dauginiai nugaros raumenys. Atliekant pratimus svarbu išlaikyti taisyklingą padėtį, judesio kokybę.
Kiti Nugaros Skausmo Malšinimo Būdai
Be pratimų, yra ir kitų būdų, padedančių sumažinti nugaros skausmą:
- Laikysenos stebėjimas: Gera laikysena gali gerokai sumažinti nugarai tenkantį spaudimą ir stresą. Sėdėdami namuose, darbe ar automobilyje stenkitės išlaikyti gerą laikyseną. Pavyzdžiui, buvimas nepatogioje padėtyje, dirbant ar vairuojant, paveikia minkštuosius nugaros audinius, kurie palaiko stuburą, ir taip padidina skausmą bei gijimo laiką. Nerekomenduojama sėdėti toje pačioje pozicijoje ilgiau nei pusvalandį.
- Kaip išlaikyti taisyklingą stovėseną? Pasitempkite, įsivaizduokite, kad per stuburą eina tiesi styga iki pat galvos viršaus, pečiai turi būti atlošti atgal. Smakras lygiagretus grindims. Pilvas įtrauktas ir šiek tiek suspausti sėdmenys, klubų nereikia išriesti nei pirmyn, nei atgal. Jeigu reikia ilgiau pastovėti, kūno svorio centrą perkelkite nuo kulnų ant pirštų ir atvirkščiai. Pabandykite sėdėti tiesiai, pečius šiek tiek atmetus atgal. Kūno svoris vienodai turi tekti abiem klubams. Jeigu sėdėti tenka ilgiau, kas 20-30 min pabandykite daryti pertraukas, atsistokite ir pavaikščiokite.
- Šalčio ir karščio terapija: Tyrimais įrodyta, kad šaltis ir karštis yra efektyvūs būdai sumažinti nugaros skausmui. Karštas kompresas padeda kai skauda nugaros raumenis. Sumažina skausmą ir raumenų sustingimą. Galima naudoti įvairius šildymo prietaisus, pavyzdžiui, šildančią paklodę, kurią galite įsigyti vaistinėje. Arba galite paprasčiausiai prisipilti karšto vandens į butelį ar guminę pūslę ir pridėti prie skaudamos vietos. Taip pat šilta vonia ar karštas dušas gali turėti panašų raminamąjį efektą. Šaltas kompresas padeda iš karto po traumos, pavyzdžiui, kai pasitempiate nugarą. Įvyniokite ledo pakelį į rankšluostį ir pridėkite prie nugaros. Svarbu elgtis atsargiai, nes tiek karštis, tiek šaltis gali pakenkti odai.
- Intraveninė terapija (lašelinės): Efektyvi procedūra gydant nervinį nugaros skausmą. Šis būdas yra labai efektyvus ir taikomas tada, kai nugaros skausmas yra labai intensyvus ir ypač skausmingas, kai geriamos tabletės neduoda norimo rezultato. Lašelinės yra ne tik saugus ir greitas gydymas, bet ir puiki priemonė imuniteto stiprinimui, energijos bei aktyvumo didinimui. Ši terapija padeda atpalaiduoti įsitempusius nugaros raumenis, mažina skausmą ir kovoja su uždegimu. Intraveninę terapiją gali atlikti tik kvalifikuotas gydytojas ir tik po išsamios jūsų būklės įvertinimo. Esant dideliam nugaros skausmui, patartina vengti fizinės mankštos ir masažų. Tik sumažinus skausmą, galima pradėti po truputį mankštintis. Intraveninės terapijos trukmė ir dažnumas priklauso nuo skausmo pobūdžio ir intensyvumo, bei jūsų būklės.
- Svorio reguliavimas: Jeigu turite viršsvorio, pabandykite sureguliuoti savo kūno svorį. Valgykite subalansuotą maistą, daugiau daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir sveikųjų riebalų (avokadai, riebi žuvis (skumbrė, lašiša)). Papildomas svoris išvargina nugaros raumenis ir jie tampa dar labiau pažeidžiami.
Mitai Apie Nugaros Skausmą
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Simona Povelauskienė pastebi, kad, nepaisant sparčios mokslo ir medicinos pažangos, nugaros skausmą ir jo gydymą vis dar gaubia daugybė mitų, kurie neretai ne padeda, bet tik apsunkina šios problemos sprendimą. Taigi, šiandien ji išsklaido net 10 populiariausių mitų apie nugaros skausmą:
- Mitas Nr. 1. „Jei skauda nugarą, reikia ilsėtis ir gulėti lovoje“ Kineziterapeutė pastebi, kad seniau, pradėjus skaudėti nugarą, iš tiesų buvo patariama gulėti ir ilsėtis net 5-10 dienų. Dabar jau žinoma, kad gulėjimas lovoje yra bene blogiausia, ką galime padaryti, kai skauda nugarą. „Moksliniai tyrimai rodo, kad lengva mankšta, ėjimas, plaukimas, švelnus tempimas gali padėti atsikratyti nugaros skausmo daug greičiau nei gulimas poilsis. Net ir tokiais atvejais, kai skausmas ūmus ir, regis, pati patogiausia padėtis yra gulima, vis tiek reikėtų bent minimaliai judėti, tiek, kiek leidžia patiriamas skausmas“, - sako S. Povelauskienė.
- Mitas Nr. 2. „Jei skauda, esi gyvas, arba per kančias - į žvaigždes“ Jei vienas populiarus mitas ragina nugaros skausmą „išgulėti“, tai antrasis yra priešingas. „Tikriausiai esate girdėję posakį: per kančias - į žvaigždes. Deja, skaudant nugarai, toks metodas taip pat prastas pasirinkimas. Labai dažnai nugara jautriau reaguoja į vienokius ar kitokius judesius, todėl taip galima paaštrinti situaciją, kiti priešingai - gali padėti lengviau suvaldyti skausmą. Tačiau konkrečiai jums tinkančius judesius ir pratimus gali objektyviai paskirti tik specialistas, kineziterapeutas. Kentėti ne tik nebūtina, bet ir žalinga, todėl jaučiant nugaros skausmą reikėtų neatidėlioti vizito pas specialistą, kuris padės rasti tinkamiausią būdą nugaros skausmui gydyti“, - pasakoja kineziterapeutė S. Povelauskienė.
- Mitas Nr. 3. „Fiziniai pratimai gali pakenkti nugarai“ Pasak S. Povelauskienės, kol kas nėra tokių mokslinių tyrimų, kurie būtų parodę, jog fizinis aktyvumas ir fiziniai pratimai būtų žalingi stuburo sveikatai. Kur kas dažniau pagrįstai teigiama, jog būtent fizinio aktyvumo stoka kur kas labiau kenkia. Tačiau kineziterapeutė įspėja - jei lig šiol gyvenote mažai fiziškai aktyvų gyvenimą, nepulkite į kraštutinumus. „Jei lig šiol nebuvote fiziškai aktyvus, bet nusprendėte pradėti daugiau judėti, pagrindinė taisyklė - nepersistengti. Svarbiausia yra drąsiai ir lengvai judėti visomis kryptimis: lenktis, keltis, suktis. Žmogaus stuburas sukurtas taip, kad galėtų be didelių pastangų daryti šiuos judesius. Jei turite stuburo problemų ar kenčiate nugaros skausmą, pradėkite nuo specialisto konsultacijos, kuris įvertins jūsų būklę ir patars, kokie pratimai padės stiprinti stuburą valdančius raumenis, ir taip palaipsniui be skausmo galėsite susigrąžinti judesio laisvę bei pakelti vis didesnį fizinį krūvį“, - atkreipia dėmesį kineziterapeutė.
- Mitas Nr. 4. „Nugarą skauda, kai kažkas „išėjo“ iš savo vietos“ „Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, jog stuburo slanksteliai ar kryžkaulio sąnarys niekada patys savaime „neišeina iš vietos“ ir negali sukelti skausmo, taigi ir jų taip paprastai „atstatyti į vietą“ negalima. Tačiau šis vis dar labai gajus mitas sukelia daug baimių ir apriboja fizinį aktyvumą bei judesių laisvę, taip pat ir sveikimo galimybes“, - sako kineziterapautė S. Povelauskienė. Pasak jos, kai kurių procedūrų metu iš tiesų galima išgirsti sąnario trakštelėjimą, kuris tuo momentu tikrai suteikia skausmo palengvėjimą. Tačiau šių procedūrų metu neįmanoma sugrąžinti sąnarių į vietą - garsas, kurį girdime, dažniausiai tėra išsiskiriantys sąnariuose susikaupę dujų burbuliukai arba sausgyslės. „Svarbu atminti, kad stuburas ir jį laikantys raiščiai yra labai stiprios struktūros. Tyrimai rodo, kad tam, jog stuburo slankstelis pajudėtų iš savo vietos, reikalinga didžiulė jėga, kuri dažniausiai pasitaiko patyrus itin rimtą traumą, pavyzdžiui, avarijoje ar krintant. Taigi, jei jaučiate nugaros skausmą, tačiau praeityje nepatyrėte rimtų traumų, galiu nuraminti - jūsų stuburo slanksteliai ir kryžkaulis tikrai tebėra savo vietose, o skausmo priežastį nustatyti padės gydytojas arba kineziterapeutas“, - sako S. Povelauskienė.
- Mitas Nr. 5. „Nugaros skausmo priežastį galima nustatyti tik atlikus magnetinio rezonanso ar rentgeno tyrimą“ Pasak kineziterapeutės, tiesa, kad radiologiniai tyrimai gali labai padėti nustatyti nugaros skausmo priežastį, ypač po patirtų traumų ar komplikuotais atvejais. Tačiau tyrimai rodo, kad įvairūs stuburo pakitimai radiologinių tyrimų metu nustatomi ir tiems žmonėms, kurie visiškai nesiskundžia nugaros skausmu. Pavyzdžiui, net 37 proc. dvidešimtmečių ir net 96 proc. aštuoniasdešimtmečių turi įvairių stuburo degeneracijos požymių ir visiškai nesiskundžia skausmu. Taip pat tyrimai atskleidžia, kad net 30 proc. dvidešimtmečių ir 84 proc. aštuoniasdešimtmečių turi išsigaubusius stuburo diskus arba stuburo išvaržas ir nejaučia skausmo. Tai rodo, kad skausmo priežastis dažnai yra raumenų disbalansas, padidėjusi raumenų įtampa. Tikslią nugaros skausmo priežastį visada padės nustatyti gydytojas reabilitologas ar kineziterapeutas, kurie prireikus rekomenduos kreiptis į kitus specialistus ar atlikti radiologinius tyrimus.
- Mitas Nr. 6. „Reikia vengti kelti sunkius daiktus, sportuoti keliant didelį svorį“ Kineziterapeutė S. Povelauskienė atkreipia dėmesį, kad šios rekomendacijos tinka esant rimtam stuburo pažeidimui arba pirmosiomis savaitėmis po atliktos operacijos, tačiau kitais atvejais nugaros skausmas neturėtų sustabdyti nuo įprastinių fizinių veiklų. „Priešingai, taisyklingas svorio kėlimas pamažu didinant keliamą svorį gali sustiprinti nugaros raumenis ir padėti išvengti jos skausmo ir atvirkščiai - ilgalaikis judesių varžymas ir fizinio aktyvumo stoka gali didinti skausmą“, - pastebi kineziterapeutė ir rekomenduoja dėl svorio kėlimo pratimų pasikonsultuoti su specialistu, kuris padėtų išmokti taisyklingų judesių.
- Mitas Nr. 7. „Diagnozavus stuburo išvaržą, vienintelis kelias - operacija“ „Išvarža, protrūzija, osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų plonėjimas - tai tik kelios iš grėsmingai skambančių diagnozių, kurios neretai yra įprasta senėjimo proceso dalis, tačiau nebūtinai nugaros skausmo priežastis. Tyrimai rodo, kad net 50-60 proc. žmonių, vyresnių nei 60 m., radiologinių tyrimų metu aptinkama stuburo degeneracinių požymių ir išvaržų, tačiau anaiptol ne visi jie kenčia dėl nugaros skausmo. Dažnai esant nugaros skausmui pakanka pasikonsultuoti su kineziterapeutu, atlikti laikysenos, raumenų testavimą, patikrinti judesių varžymo kryptis. Daugeliu atvejų pakanka ir kelių susitikimų su specialistu bei namuose atliekamų pratimų sumažinti ir suvaldyti nugaros skausmą. Chirurginės operacijos dažniausiai atliekamos rimtų traumų ar pažeidimų atvejais arba kai išvarža gali sukelti negrįžtamų pažeidimų, pavyzdžiui, stipriai trikdo inervaciją, dėl ko vystosi nejautra arba stiprus ir ilgalaikis judesių apribojimas“, - pasakoja S. Povelauskienė.
- Mitas Nr. 8. „Išvarža visam gyvenimui“ Pasak kineziterapeutės, tyrimai rodo, kad net 2/3 išvaržų be išsigaubimų jau per kelis mėnesius išnyksta savaime, o per ilgesnį laiką - ir daugiau. Taigi, jeigu prieš kelerius metus jums buvo diagnozuota išvarža, tikimybė, kad ji vis dar tebėra - gana nedidelė. Tačiau kodėl tebekamuoja skausmas? „Manoma, kad esant išvaržai vyksta uždegiminis procesas aplinkiniuose audiniuose, kurie lieka įsijautrinę ilgesnį laiką, ypač tais atvejais, kai apribojama fizinė veikla. Būtent fizinis aktyvumas pabrėžiamas kaip vienas efektyviausių, padedančių įveikti nugaros skausmą. Kaip tai daryti taisyklingai, gali patarti gydytojas arba kineziterapeutas“, - sako S. Povelauskienė.
- Mitas Nr. 9. „Šiluma ir masažas mažina skausmą, taigi ir gydo“ Kineziterapeutės teigimu, šios priemonės puikiai tinka laikinai numalšinti skausmą, taip pat kaip papildomos priemonės nugaros skausmui gydyti. „Tiek masažas, tiek šiluma padeda atpalaiduoti raumenis, dėl ko sumažėja ir skausmas. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią teigiamą efektą galima pasiekti kompleksiškai derinant įvairias priemones, tarp jų - fizinius, tempimo, judesių kontrolės pratimus, masažą ir šilumos procedūras. Vis dėlto kaip jas tinkamai suderinti, pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju reabilitologu arba kineziterapeutu“, - sako kineziterapeutė S. Povelauskienė.
- Mitas Nr. 10. „Nugarą skauda dėl amžiaus“ „Senėjimas iš tiesų turi įtakos stuburui - su amžiumi siaurėja tarpai tarp slankstelių, plonėja tarpslanksteliniai diskai, atsiranda stuburo išvaržų, artrozių, ataugų. Tačiau šie pakitimai ne visada turi tiesioginį ryšį su nugaros skausmu. Daugeliu atvejų žmonės nejaučia skausmo. Nugaros skausmas dažniausiai pasireiškia ne senatvėje, kaip dažnas mano, o 35-55 m., kai žmogus dar kupinas jėgų. Daugelis mokslininkų taip pat teigia, kad amžius nėra rodiklis susitaikyti su nugaros skausmu, o fizinis aktyvumas gali ne tik padėti išvengti jos skausmo, bet ir atitolinti kitas su senėjimu susijusias ligas“, - pasakoja kineziterapeutė S. Povelauskienė.