Šiame straipsnyje pasinersime į įdomią Lauryno, plaukimo trenerio, biografiją. Straipsnis paremtas Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos personalijų žinynu „Palangos vardai“ ir kitais šaltiniais, siekiant išsamiai papasakoti apie šio žmogaus gyvenimą ir pasiekimus.
Įvadas
Sportas užima svarbią vietą mūsų gyvenime, o vaikystė yra puikus metas pradėti fizinį aktyvumą. Lietuvoje gausu vaikų sporto klubų, siūlančių įvairias sporto šakas ir veiklas, pritaikytas skirtingiems amžiams ir pomėgiams. Šiame kontekste ypač svarbu paminėti trenerius, kurie įkvepia ir padeda jauniems sportininkams siekti savo tikslų. Laurynas yra vienas iš tokių trenerių, kurio biografija ir pasiekimai verti dėmesio.
Ankstyvieji metai ir sportinė karjera
Laurynas baigė aktorinio meistriškumo bakalaurą ir dirbo su įvairaus amžiaus vaikais. Tai suteikė jam puikų pagrindą suprasti vaikų psichologiją ir poreikius, kas vėliau labai pravertė treniruojant.
Laurynas net 33 kartus tapo Lietuvos čempionu, plaukdamas įvairiais stiliais, ir net 41 kartą gerino Lietuvos rekordus. Tai išskirtinis pasiekimas, leidžiantis jį vadinti rekordininkų rekordininku. Jis rungtyniavo visais plaukimo stiliais, todėl tų čempionės titulų, kaip randama statistikoje, gal ir buvo 33. Jam patiko plaukti, sportuoti, patiko jaustis pavargusiam po treniruočių. Kai jaučia nuovargį, jis patenkintas. Tiesiog jaučia, kaip kūnas sako ačiū, kai atsisėda pailsėti.
Blogiausi prisiminimai, nors, kaip sakoma, kas gera prisiminkime, kas bloga, - lai išblės, kai teko treniruotis su SSRS rekordininkės Valentinos Tutajevos trenere Margarita Vasiljevna. Ji nenorėjo su juo dirbti: paprasčiausiai ignoruodavo, neduodavo užduočių ir likdavo sėdėti ant baseino kranto. Puikiai atsimena ukrainietės, rungtyniavusios kompleksiniu būdu, ir dar tada SSRS čempionės Lidijos Mileninos trenerę Nataliją Bezgin. Jai buvo kaip tikrasis mokinys, ji jo neskyrė nuo savo plaukikių. Labai norėtųsi sužinoti, ką dabar veikia tuometės jo komandos draugės. Jo pratybos niekuo nesiskyrė nuo kitų plaukikių. Per dieną SSRS rinktinėje treniravosi du-tris kartus, ilgiausias nuotolis, kurį per dieną įveikė, - 18 kilometrų. Kai vykdavo trejos treniruotės, sykį per treniruočių stovyklą Minske ryte nutarėme neplaukioti. Paprašėme komandos draugių į sniegą numesti baseino raktą. Susirinkome į baseiną ir … negalime įeiti, durys užrakintos, o rakto nėra.
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Laurynas tapo pirmuoju Lietuvos plaukiku, dalyvavusiu olimpinėse žaidynėse. Miunchene užėmė 16-ą ir 23-ią vietas, plaukiant 200 m ir 400 m distancijas kompleksiniu būdu. Žaidynėse nepagerino savo asmeninių rezultatų, nepateko į finalus. Pasiekė žymiai geresnius rezultatus, negu po poros dienų varžybose. Per olimpinius startus visą dieną jautė siaubingą nuovargį. Net buvo savotiškai patenkintas, kad nepateko į finalus. Iki dabar atsimena tą žiaurų nuovargį, mato piktus trenerių žvilgsnius ir anksčiau laiko jo išvarymą iš Miuncheno olimpinių žaidynių namo bei atimtas 120 Vakarų Vokietijos markes, kurias buvome gavę suvenyrams. Ir dabar ausyse skamba trenerio žodžiai, kad, atseit, neturi visų 120 markių, reiškia, bėgiojai po parduotuves ir nesirengei, nesikaupei varžyboms.
Trenerio karjera ir darbas su jaunimu
Šiuo metu Laurynas dirba Lietuvos sporto universitete daugiausiai su studentais, kurie atvyksta mokytis pagal ERASMUS programą, ir tuo yra labai patenkintas. Dar treniruoja regėjimo negalią turinčius plaukikus, kurie po truputį suauga ir tampa jo studentais. Treniruojasi ir pats, dalyvauja veteranų varžybose, organizuoja renginius. Tad veikla nesiskundžia, ji padeda nesenti sielai. Jam ypač svarbu būti reikalingam.
Laurynas penkis metus dėsto scenos judesio paskaitas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams. LVJC teatro būreliai su ikimokyklinio amžiaus vaikais, su 8-12 metų vaikais ir paaugliais.
Šeimos įtaka sportui
Lietuvoje tikriausiai esate vienintelė šeima, kurioje - visi gero lygio plaukikai: sūnūs Algis ir dukra Neringa, seserys Zita Užkuraitytė -Bičkauskienė ir dvynė Dalė Užkuraitytė-Krasauskienė. Dabar stebina Kanadoje gyvenanti jo anūkė Silvija Statkevičius, gerinanti Lietuvos įvairių amžiaus grupių rekordus.
Anūkė Silvija yra gimusi Toronte. Kai vasarai ji atvykdavo į Lietuvą, nusivesdavau plaukti. Kanadoje nepriima vaikų į plaukimo klubus, jei jie nemoka plaukti. Anūkė, kaip ir jis, gerai plaukia visais stiliais ir pasiekė daugybę iki 14 metų amžiaus Lietuvos vaikų rekordų. Nežino tiksliai, bet gal jai, kaip ir jam, geriau sekasi plaukti ilgesnius nuotolius, nors Silvija pasiekia gerų rezultatų ir 50 nuotolyje laisvuoju stiliumi. Tai - olimpinės rungtys. Anūkei patinka plaukti, ji motyvuota, disciplinuota, gerai jaučia vandenį, turi nemažas plaštakas. Tiesa, ji moka ir gražiai dainuoti. Sūnus Algis gyvena Kanadoje, o dukra Neringa - Amerikoje.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Pomėgiai ir asmeninis gyvenimas
Šią vasarą turėjo vykti pas dukrą Neringą, Amerikoje baigusią universitetą ir gyvenančią jau 18 metų bei dirbančią fotografe, nes ji, kaip minėjau, prieš porą mėnesių pasigimdė dukrelę Aidą Preilą. Kai vaikai gyvena užsienyje, namie turi laiko. Dukra kalbina atvažiuoti gyventi į Ameriką, kurią ji giria. Tačiau kai jos gimdymas kainavo 17 tūkst. JAV dolerių, pradedu galvoti, ar tikrai ten teka pieno upės. Jam kol kas gerai ir Lietuvoje.
Laurynas skaito daug knygų, kartais - net kelias iš karto. Labiausiai mėgsta biografines. Ką tik perskaitė apie Mišelę Obamą, anksčiau - apie Vinstoną Čerčilį, Piotrą Čaikovskį, neseniai - Herkaus Kunčiaus „Geležinę Stalino pirštinę“. Kai pavargsta nuo jų, imu kažką lengvo.
Dalyvavimas veteranų varžybose
Laurynas dalyvauja veteranų varžybose ir yra daugkartinis jų pasaulio ir Europos čempionas. Tai jį ypač džiugina. Veteranų judėjimas priverčia nepamiršti sporto ir sveikai gyventi, būti aktyviai. Ir anksčiau, ir dabar plaukti vienu stiliumi jam nuobodu. Neblogai sekėsi visi plaukimo būdai, todėl ir plaukė kompleksiniu būdu. Svarių rezultatų per SSRS čempionatus buvo pasiekęs plaukiant ir nugara, laisvuoju stiliumi.
Nuomonė apie dabartinę veiklą
Krūvis tikrai ne per didelis, galėtų būtų dar didesnis. Jam atrodo, kad gyvenime daug ko nepadarė, reikėtų daugiau dirbti. Mėgsta būti tarp žmonių, mokyti juos plaukti. Dalyvavo Miuncheno olimpinėse žaidynėse, o ar jam, trenerei, pavyko išugdyti olimpiečių ar paralimpiečių? Neturi dabar tokių. Patenkintas, kad ir neregiai gali išmokti gerai plaukti.
Plaukimas atviruose telkiniuose
Seniau nemėgdavo plaukti atviruose telkiniuose. Bijodavau. Dabar vasarą plaukia tik atviruose telkiniuose ir juose jaučiasi kaip pūkuose. Jam asmeniškai pats įdomiausias maratonas vyko praėjusiais metais Olštyne (Lenkija). Jis, močiutė, dalyvavo varžybose, o jo sūnus Algis, su dukrele Silvija, atvykę iš Kanados, stebėjo jo pasirodymą, sirgo už jį. Iš Lietuvos plaukimo maratonų labiausiai patiko pirmieji Šveicarijos Joninių maratonai, vykstantys Jonavoje. Visai neseniai Rajgrode (Lenkija) plaukė 5 km nuotolį. Nebuvo lengva, bet patiko. Nuotolį įveikė per 1 val. 35 min.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas