Povilas Malinauskas - žymus širvintiškis tautodailininkas, gimęs 1949 metais Pociūniškio kaime, tarp Gelvonų ir Bagaslaviškio. Jo gyvenimo kelias, susijęs su kūryba ir tautodaile, yra įdomus ir vertas dėmesio. Šiame straipsnyje panagrinėsime P. Malinausko biografiją, kūrybinį kelią ir indėlį į Lietuvos kultūrą.
Vaikystė ir Jaunystė
Povilas Malinauskas gimė 1949 metais Pociūniškio kaime, tarp Gelvonų ir Bagaslaviškio. Vėliau augo Totoriškyje pas senelius. Pradines klases lankė Špokiškio pradinėje mokykloje, o vėliau mokėsi Bagaslaviškyje ir Gelvonuose.
Gyvenimas Čiobiškyje ir Kūrybinio Kelio Pradžia
Nuo 1972 metų Povilas Malinauskas gyvena Čiobiškyje. Čia jį įkalbėjo garsus vietos tautodailininkas Donatas Gediminskas padirbėti su medžiu. Pirmasis P. Malinausko darbas buvo išdrožinėta verpstė, kuri tapo dovana žmonai. Donato Gediminsko pamokytas, P. Malinauskas drožinėjo ir pamažu ėmėsi vis rimtesnių, didesnių projektų. Jam teko ir kurti kartu su D. Gediminsku.
Tautodailininko Karjera
1986 metais Povilas Malinauskas įstojo į Tautodailininkų sąjungą. 1991 metais Vilniuje buvo surengta pirmoji personalinė P. Malinausko darbų paroda.
Malinauskų Skulptūrų Takas Čiobiškyje
Povilas Malinauskas yra žinomas kaip Čiobiškyje esančio Malinauskų skulptūrų tako kūrėjas. Šis takas yra unikalus kultūros objektas, pritraukiantis lankytojus iš visos Lietuvos. Skulptūrų takas atspindi P. Malinausko kūrybinį braižą ir jo meilę tautodailei.
Taip pat skaitykite: Sporto psichologijos pagrindai
Papildoma Informacija apie Palangos Vietoves ir Asmenybes
Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas. Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria. Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos.
ADIKLIENĖ EMILIJA (1906-1993) - lietuvių kalbos ir literatūros pedagogė, kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas moksleivių literatų būrelis. Jo nariai ruošė vaidinimus, literatūrinius vakarus, su pertraukomis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“ (1937-1940). Pedagogė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore (1946-1951). XX a. 7-8 dešimtmečiais suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Kraštotyrininkų draugijos skyriaus palikimas yra saugomas Lietuvos nacionaliniame, Palangos kurorto muziejuose, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
E. ALEKSA JONAS PRANAS (1879-1955) - valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, LR žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920-1923), LR žemės ūkio ministras (1926-1935), spaudos bendradarbis. Vasarodavo Palangoje (1925-1940). Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse.
ALMINAS LEANDRAS (1927-1990) - kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas (medžio drožyba), tautodailės draugijos „Verpstė“ steigėjas, jos pirmininkas, Žemaičių kultūros draugijos narys. L. Alminas su „Tremtinio“ klubu Palangoje leido leidinį „Ašara“ lietuvių, anglų kalbomis. Nuo 1965 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse. Jo darbų atminimas įamžintas knygoje „Leandras Alminas: Žemaitijos krašto šviesuolis“ (aut. J.
ALONDERIS ROBERTAS (1910-1942) - kariuomenės kavalerijos karininkas, dragūnas leitenantas.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
AMBRAZAITYTĖ FELICIJA (1904-1994) - fotografė, fotografavo poilsiautojus prie jūros, darydavo kalėdinius atvirukus. 1946-1949 m.
ANDRÉ EDOUARD FRANÇOIS (1840-1911) - prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje. Prie Palangos botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (skulptorė G. Oškinytė-Eimanavičienė, architektas G.
ANDRIEKUTĖ REGINA (1933-2012) - tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė (1964-2012), žemaitiškų tradicijų ir tarmės puoselėtoja. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Palanga - R. Andriekutės gimtinė.
ANDRIJAUSKAS EDMUNDAS - architektas. Palanga - jo gimtinė. Svarbiausi jo sukurti projektai - Klaipėdoje. Palangoje suprojektavo keletą gyvenamųjų namų.
ANDRIJAUSKAS LEOPOLDAS PETRAS (1868-1947) - dailininkas, 1906-1910 m. gyveno Palangoje tėvo name J. Basanavičiaus gatvėje. Dirbo grafo Felikso Tiškevičiaus parko sodininku, laisvalaikiu tapydavo. Po 1910 m.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
ANDRIUŠKA BENEDIKTAS (1884-1951) - jėzuitas, kunigas, rašytojas, vertėjas, profesorius. 1901 m.
ANDRULIS DOMAS (1896-1973) - pedagogas, chorvedys, kompozitorius. 1926-1928 m.
ANTINIS ROBERTAS (1898-1981) - skulptorius.
ANUSAS IGNAS (1901-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris. 1919 m. rugsėjo 16 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. birželio 16 d. Po tarnybos gyveno Palangos valsčiuje.
ATKOČIŪNAS EDMUNDAS - kunigas, poetas, muzikas, socialinis pedagogas, Pasaulio lietuvių žurnalistų asociacijos narys (nuo 2001 m.), Lietuvos kongreso valdybos narys (nuo 2010 m.). Baigė vidurinę mokyklą Palangoje (1976). Išleido kelias poezijos knygas.
AUGAITYTĖ ELENA (1928-2021) - skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Gintaro dirbinius eksponavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1955 m.
AUGUSTAUSKAS VYTAUTAS (1884-1944) - Lietuvos karininkas, pulkininkas, pirmasis Kulautuvos kurorto direktorius, žurnalo „Fiziškas auklėjimas“ redaktorius (1935-1940), vienas iš 1941 m. birželio sukilimo partizanų būrio vadų.
AVIŽONIS PETRAS (1875-1939) - gydytojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius (drauge su kitais).
BADEN-POWELL ROBERT (1857-1941) - anglų karininkas, Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas, dalyvavęs Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje (1933). Pasaulio skautų vadui pagerbti Miško gatvė pervadinta jo vardu, ant akmens, kuris stovėjo Birutės parko pradžioje, iškalti pasaulio skautų vado R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučių vadės Olave Baden-Powell ir LR Prezidento, Lietuvos skautų vado A. Smetonos inicialai. Dabar šis akmuo stovi už Birutės kalno, Skautų slėnyje. Palangos miesto savivaldybės taryba sugrąžino Roberto Baden-Povelio alėjos vardą S. Dariaus ir S.
BAGDANAVIČIENĖ (RENNER) KATERINA (1908-1985) - žydų gelbėtoja, tremtinė. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus.
BAGDANAVIČIUS BENEDIKTAS (1892-1961) - muitininkas, žydų gelbėtojas, tremtinys. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus. 2016 m.
BAGDONAVIČIUS GERARDAS (1901-1986) - lietuvių dailininkas, grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, fotografas. Gyveno Šiauliuose. Lietuvos miesteliuose mėgo piešti iš natūros.
BALČIKONIS KĘSTUTIS - dailininkas (tekstilininkas), dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus.
BALČIUS MIKAS KOSTAS - kraštotyrininkas, archeologas, kolekcioninkas, Palangos miesto garbės pilietis (2019), Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas ir vadovas (nuo 1996 m.). Įvairiuose moksliniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose publikavo straipsnių Šventosios istorijos, kraštotyros, tautosakos, numizmatikos temomis. Knygai „Palangos istorija“ (Klaipėda, 1999) parašė skyrių „Elija ir Būtingė“. Palangos viešoji biblioteka parengė M. K. Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016). Už nuopelnus latvių kultūrai, Lietuvos kuršių draugijos įkūrimą, jos veiklą ir kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga M. K. Balčių apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu (2001). M. K. Balčiui įteiktas Palangos miesto 750 m. jubiliejinis medalis (2003), Latvijos respublikos nacionalinė folkloro premija (2005). 2019 m. gegužės 30 d.
BALSYS EDUARDAS (1919-1984) - kompozitorius, profesorius. Kartu su tėvais apsigyveno Palangoje (1939), vėliau į Palangą atvykdavo vasaroti. Sukūrė baletą „Eglė - žalčių karalienė“ (1960), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981). Namas J. Šliūpo g. 4, kuriame gyveno kompozitorius, paženklintas paminkliniu bareljefu (skulptorius R.
BALSYS LEOPOLDAS (1918-1987) - laivų statybos specialistas, pirmas Lietuvos laivų statybos inžinierius, kompozitoriaus E.
BALSYS VLADAS (1924-1987) - pedagogas, chorvedys. Gimė Palangoje. 1949-1954 m. studijavo dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1954-1987 m. - Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, 1961-1964 m.
BALŠAITIS ANTANAS (1897-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris. Gimė Kunigiškių kaime, Palangos valsčiuje. 1919 m. birželio 16 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. spalio 21 d. Po tarnybos gyveno Paronžės kaime, Palangos valsčiuje.
BALTIEJUS JUOZAS (1955-2022) - fotografas.
BALTUŠKA FELIKSAS (1865-1944) - kunigas, vienuolis pranciškonas, knygnešys, švietėjas. Baigė Palangos progimnaziją.
BANIULAITYTĖ ZITA - etnokultūros žinovė, audėja, tautinio paveldo tekstilės srityje puoselėtoja, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė (nuo 1988 m.), Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė (nuo 2002 m.), Lietuvos liaudies kultūros centro konsultantė (nuo 2006 m.), Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė (nuo 2008 m.). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1967-1975). Gyvena ir dirba Palangoje. Ansamblis „Mėguva“ rengia folkloro programas, dalyvauja respublikiuose ir užsienio folkloro festivaliuose. Jurginių tradicija Palangoje įrašyta į Nematerealaus kultūros paveldo sąvadą (2021). „Mėguva“ apdovanota Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigta metų nominacija „Aukso paukštė“, skirta geriausiems mėgėjų meno kolektyvams Lietuvoje ir jų vadovams (1999). Kartu su L. Sungailiene 2006 m. sudarė kompaktinį diską „Ant krašto marių Palangos miestely: Palangos krašto tradicinė muzika“. Z. Baniulaitytės sukurtų tautinių kostiumų pristatymas įtrauktas į Žemės ūkio ministerijos išleisto leidinio „Lietuvos tautinis paveldas: tautinis kostiumas“.
BARAKAUSKAS ALEKSANDRAS (1912-2005) - pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas. Nuo 1962 m. gyveno ir dirbo Palangoje.
BARAUSKAS BRONISLOVAS (1908-1985) - dvasininkas, monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras, Palangos klebonas ir dekanas (1975-1985). Palangoje B. Barauskas parašė rankraštinį darbą „Palanga. Šimtmečių epizodai“ (1983-1984).
BARONAS PETRAS - dailininkas, skulptorius, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Šventosios herbo (2008), istorinės tematikos medalių kūrėjas. P. Baronas sukūrė medalių, skirtų iškilioms Palangos asmenybėms, įamžino Šventosios aktualijas, atkūrė Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios relikvijas: baltai mėlyną simbolinį laivą (2000), du medinius angelus, puošiančius centrinį altorių (2014). Bažnyčios istoriją įamžino ąžuoline paminkline skulptūra „Būtingės istorija I“ (2012). P. Barono dailės darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai. Su A. Baroniene dailininkas vienuolika metų Šventojoje organizavo dailės simpoziumus-plenerus „Šventosios žemės atminties ženklai“, yra išleista plenerų bukletų. Respublikiniuose konkursuose P. Baronas yra pelnęs apdovanojimų už darbus medalių srityje.
BARONIENĖ AUDRONĖ žr.
BASANAVIČIUS JONAS (1851-1927) - visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas. Dr. J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. Tai pirmoji mokslinė studija apie Palangą. Lankėsi Palangoje, Tiškevičių bulvaras pervadintas jo vardu (1924). Kurorte pastatytas J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V.
BASEVIČIUS JONAS (1900-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris, jaun. leitenantas. 1919 m. birželio 20 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1923 m. gruodžio 31 d. 1921 m. baigė Lietuvos karo mokyklą. Nuo 1927 m. gyveno Palangoje.
BEBRIS JURIS (1859-1951) - pedagogas, redaktorius ir žurnalistas. 1888-1903 m. dirbo pedagogu Palangos progimnazijoje.
BEBRIS RAIMONDAS (1891-1940) - Latvijos kariuomenės karininkas, Lačplėsio karo ordino kavalierius (latv. Lāčplēša Kara ordenis), žurnalistas, poetas. Gimė Palangoje. Palangoje gyveno iki 1903 m. Vėliau mėgo vasaroti Palangoje.
BEINORAS JURGIS (1888-?) - karininkas, vyr. leitenantas. Paleistas į atsargą, tarnavo pasienio policijoje. Nuo 1939 m. 15 šaulių rinktinės Aisėnų būrio vadas.
BEINORIS JONAS (1908-1985) - kunigas, kanauninkas. 1928 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, 1933 m. gavo kunigystės šventinimus. 1965 m. kunigui J. Beinoriui suteiktas Telšių katedros kapitulinio kanauninko vardas. 1970 m. balandžio 30 d. paskirtas Palangos klebonu ir dekanu. Jis rūpinosi kapitaliniu bažnyčios remontu - stogo, bokšto, šventoriaus, vidaus tvarkymu. Palangoje dirbo iki 1975 m. spalio 20 d., nes paskirtas Telšių vyskupijos kurijos kancleriu. Mirė 1985 m. kovo 7 d.
BENEDIKTAVIČIUS LIUDAS (?-?) - pedagogas. 1951-1960 m. vadovavo Palangos vidurinei mokyklai.
BELEVIČIUS ALBERTAS DONATAS (1934-2002) - skulptorius, poetas.
BENDORIUS JONAS (1889-1954) - kompozitorius, pedagogas (muzikas). Vasaromis gyvendavo ir kurdavo savo name Palangoje, Birutės al. 7. Jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1945). J. Bendoriaus namas Palangoje įrašytas į LR kultūros paveldo registrą (1997).
BENETIS EDMUNDAS - architektas, Lietuvos architektų sąjungos narys (nuo 1980 m.), Palangos miesto tarybos narys (1990-1993), Palangos vyr. architektas (1993-2001). Gimė Palangoje, čia mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą. Palangoje suprojektavo: gyvenamųjų namų kvartalą (1978-1992), kavines „Draugystė“, „Ida Basar“ (1993), keletą daugiabučių gyvenamųjų namų, poilsio namus „Palangos vėtra“, „Šachmatinės“ rekonstrukciją. Kartu su architekte M. Ptašek 1995 m. parengė Palangos miesto centrinės dalies regeneraciją, Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą. Dalyvavo tarptautinėse ir respublikinėse karikatūrų parodose, respublikiniuose architektūriniuose konkursuose (1980-1992). 2013 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.
BENIUŠIS STEPAS (1902-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris, vyr. puskarininkis. Gimė Palangoje. Būdamas 18 metų, 1920 m. spalio 30 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1924 m. balandžio 13 d. Baigė Lietuvos karo mokyklą. 1928 m. paleistas į atsargą, dirbo pasienio policijoje Ukmergės apskrityje. S.
tags: #povilas #malinauskas #futbolas