Pastaraisiais metais sporto psichologija tapo vis svarbesnė, nes pripažįstama psichologinių veiksnių įtaka sportininkų pasirodymui ir gerovei. Elitiniai sportininkai, tokie kaip Simone Biles ir Naomi Osaka, atvirai kalbėjo apie psichinės sveikatos iššūkius, su kuriais susiduria, atkreipdami dėmesį į būtinybę teikti psichologinę paramą sportininkams. Šiame straipsnyje apžvelgiami sporto psichologijos pagrindai, remiantis R. Malinausko darbais ir kitų autorių įžvalgomis. Aptariama psichologinės pagalbos sportininkams svarba, jos formos, metodai ir praktinis pritaikymas siekiant geresnių sportinių rezultatų ir psichinės gerovės.
Įvadas į sporto psichologiją
Sporto psichologija apima įvairius aspektus, įskaitant psichologinį įvertinimą, įgūdžių ugdymą, problemų sprendimą ir konsultavimą. Ne paslaptis, kad profesionaliems sportininkams stiprus psichologinis pasiruošimas yra toks pat svarbus kaip fiziškumas, ištvermė ir panašūs dalykai. Visgi, sporto psichologas Andrius Liachovičius teigia, kad šį aspektą didelė dalis atletų pamiršta, o kylančius psichologinius sunkumus tiesiog stengiasi nustumti į šalį.
Kam skirta psichologinė parama?
Trumpai tariant, sporto psichologo arba konsultanto klientais gali būti sportininkas, sportininkų grupė, treneris arba sportininkų tėveliai. Psichologinė parama skirta sportininkams, siekiantiems pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis psichologiškai pasirengusiems varžyboms ir įveikti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Individualus darbas su sportininkais
Bene dažniausiai sporto psichologai dirba su pavieniais sportininkais (individualiai). Besikreipiančių sportininkų meistriškumas būna labai įvairus - nuo pradedančiųjų iki labai aukšto meistriškumo sportininkų. Individualios konsultacijos padeda sportininkams įveikti asmeninius iššūkius, susijusius su nerimu, pasitikėjimo stoka ar dėmesio koncentracijos problemomis. Juos vienija tai, kad jie nori pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis labiau psichologiškai pasirengę svarbioms varžyboms, o kartais išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Darbas su komandomis
Psichologas gali dirbti su grupe sportininkų, toks darbas ypač svarbus, kai dirbama su komandomis - tuomet orientuojamasi į komandos mikroklimatą, sutelktumą bei tikslus. Gali būti ir taip, kad psichologas dirba su grupe kartu sportuojančių sportininkų, dažniausiai tai būna praktiniai arba teoriniai seminarai ir toks darbas kiek mažiau veiksmingas gerinant kiekvieno individualaus sportininko pasirodymą, bet vėlgi naudingas grupės mikroklimatui.
Taip pat skaitykite: Tautodailininko Povilo Malinausko gyvenimas
Bendradarbiavimas su treneriais
Svarbus vaidmuo sporte tenka trenerio bendradarbiavimui su psichologu. Jų bendradarbiavimas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, treneris gali norėti sužinoti apie naujai atėjusį auklėtinį - psichologas atlieka psichologinį įvertinimą ir pateikia treneriui to sportininko profilį (kokios yra stipriosios ir silpnosios savybės). Arba psichologas gali bendradarbiauti su treneriu sudarinėdamas treniruočių planus, kuriuose integruojami fiziniai, techniniai, taktiniai ir psichologiniai treniravimosi aspektai. Netiesiogiai psichologo klientai čia vis tiek yra sportininkai, nes visas darbas orientuotas į jų psichologinio pasiruošimo gerinimą. Retais atvejais treneriai kreipiasi į sporto psichologus norėdami pagerinti savo pačių įgūdžius susitvarkyti su įtemptomis situacijomis, kylančiomis treniruotėse ar varžybinėse situacijose.
Darbas su tėvais
Kartais psichologui tenka bendradarbiauti su sportininkų tėvais. Paprastai šie sportininkai būna vaikai arba paaugliai iki 16 metų. Tėveliams būna įdomu, su kokiais sunkumais susiduria jų vaikai, kaip jie, tėvai, galėtų padėti. Kartais tėvai mato, kad jų vaikui sportuojant prasčiau sekasi susikaupti, kad jis labai nerimauja prieš varžybas ir tuomet kreipiasi į psichologą, kad šis padėtų. Tačiau šiuo atveju pagrindiniu psichologo klientu tampa sportuojantis vaikas.
Svarbu atsiminti
Norėtųsi priminti vieną svarbų dalyką - sporto psichologai pirmiausia dirba su sveikais, t.y. psichinių sutrikimų neturinčiais, sportininkais. Jie ne gydo, o padeda ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo sportinį potencialą. Todėl ši parama skirta visiems sportininkams ir treneriams.
Kaip kreiptis į sporto psichologą?
Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informaciją apie psichologus tenka susirasti patiems - čia pagelbėja pažįstami (pvz., sportininkai anksčiau dirbę su sporto psichologais), klubas ar sporto mokykla, kuriose treniruojasi sportininkas (kai kurios iš jų turi savo psichologus), ar paieška internete.
Kaip vyksta konsultacijos?
Dažnai sportininkai net nenutuokia, kaip atrodo psichologo konsultacijos ir dėl to vengia į jį kreiptis. Iš tikrųjų psichologo darbo metodai labai priklauso nuo paties psichologo. Tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Pirmasis bei vėlesni susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba kur nors sporto bazėje, kurioje treniruojasi sportininkas ar dirba treneris. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves, kurios ir iki šiol buvo plačiai naudojamos sporto psichologų, mat tiek sportininkams, tiek sporto psichologams tenka daug keliauti dėl treniruočių stovyklų ar tarptautinių varžybų, todėl jie ne visuomet būna viename mieste, kad galėtų susitikti gyvai. Susitikimų trukmė gali būti labai įvairi, dažniausiai jie trunka 45min. - 1 val., bet lygiai taip pat vienas susitikimas gali trukti 15 min. pakeliui nuo viešbučio iki treniruočių bazės, o kitas - 90 min., įsitaisius ant suoliuko šalia stadiono. Taigi gan įprasta, kad sporto psichologai dalyvauja treniruotėse bei varžybose - stebi savo klientą-sportininką ir pateikia jam atgalinį ryšį, įvertina sąlygas, kuriose tenka varžytis ir pagal tai keičia savo intervencijas (pvz., siūlo pratimus, kurie lavina labiausiai reikalingus įgūdžius).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Besikreipiantis sportininkas, treneris, tėtis arba mama - t.y. klientas, - išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Aišku, „užsakymas“ visų pirma priklauso nuo to, kas kreipiasi - sportininkas, treneris ar tėvai. Kiekvienu atveju konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.
Kai numatomas darbo tikslas (kas turėtų keistis?), toliau pereinama prie konkrečių darbo metodų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų.
Pagrindiniai darbo metodai sporto psichologijoje
Sporto psichologai naudoja įvairius metodus, padedančius sportininkams siekti geresnių rezultatų ir psichinės gerovės.
1. Psichologinis įvertinimas
Psichologinis įvertinimas apima įvairių psichologinių testų atlikimą, klausimynų pildymą, stebėjimą bei interviu. Paprastai psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses (toks aprašymas dar vadinamas profiliu). Toks įvertinimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai treneris nori daugiau sužinoti apie savo naują auklėtinį, kai pats sportininkas nori sužinoti savo stipriąsias/ silpnąsias savybes arba kai ši informacija svarbi psichologui. Dirbant su komandomis, psichologui gali tekti įvertinti komandos klimatą, kultūrą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, ir t.t. Šis įvertinimas padeda psichologui suprasti sportininko asmenybę, stipriąsias ir silpnąsias puses. Įvertinimas gali būti naudingas treneriui, norint geriau pažinti naują auklėtinį, arba pačiam sportininkui, siekiant geriau suprasti save. Dirbant su komandomis, įvertinamas komandos klimatas, kultūra, bendravimas ir bendradarbiavimas.
2. Psichologinių įgūdžių mokymas
Psichologiniai įgūdžiai tai - relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai. Jų lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo, gerina jų pasirodymą didelės įtampos situacijose. Pavyzdžiui, sportininkas išmoksta naudoti vaizduotę savo fizinių įgūdžių, technikos tobulinimui, skausmo įveikai, o taip pat savo emocijų, priešvaržybinio jaudulio valdymui. Darbo pradžioje įvertinus sportininko psichologinius įgūdžius bei nustačius, kuriems aspektams reiktų skirti daugiau dėmesio, bei atsižvelgiant į sportininko pageidavimus, sudaromos individualios programos, padedančios lavinti reikiamus psichologinius įgūdžius. Supaprastintai šios programos atrodo taip:
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
- Supažindinimas su psichologiniu įgūdžiu (teorinis pagrindas).
- Psichologinio įgūdžio mokymas ir lavinimas.
- Psichologinio įgūdžio taikymas realiose situacijose (iš pradžių treniruotėse, o vėliau ir varžybose) bei jo palaikymas.
Tokio darbo specifika yra ta, kad psichologas tarsi tampa mokytoju - jis supažindina su psichologiniais įgūdžiais, tokiu būdu užimdamas „eksperto“ poziciją. Dėl to ne kiekvienam sportininkui toks darbo stilius patinka.
3. Į problemą orientuotas darbas
Šis metodas orientuotas į konkrečių problemų, su kuriomis susiduria sportininkas, sprendimą. Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ (pvz., "labai jaudinuosi prieš kiekvieną startą, labai greitai įsiplieskiu"…) ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų (pvz., "po kelių nesėkmingų metimų serijos norėčiau išlikti susitelkęs į besitęsiantį žaidimą"). Tuomet ieškomi „sprendimai“ - strategijos, kurios padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireiškimus. Įvertinama, kiek pats sportininkas jau turi sugebėjimus ir įgūdžius, kuriuos išmokęs pilnai išnaudoti, galėtų pasiekti norimą pasirodymo/ atlikimo lygį (pvz., išliktų ramus įtemptose situacijose, negalvotų apie rezultatą šaudant, darydamas pratimus ant buomo negalvotų apie kritimą ir pan.), o kokius įgūdžius reiktų ugdyti. Klausimas, į kurį mėginama atsakyti - „o kaip aš norėčiau, kad būtų?“
4. Konsultavimas
Labai supaprastintai psichologo konsultaciją galima suprasti kaip sportininko pokalbį akis į akį su psichologu. Tačiau tai nėra toks pokalbis, kai psichologas dalina patarimus. Tai nėra pokalbis, kai psichologas pasako sportininkui slaptažodį, galintį sukelti stebuklingus pokyčius. Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo. Konsultavimas - tai sportininko pokalbis su psichologu, kurio metu sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, padedamas psichologo. Ši darbo forma yra mažiausiai apibrėžta ir struktūruota, daugiausia dėmesio skiriama dabartinės situacijos ir išgyvenimų įsisąmoninimui, jausmų išsakymui.
Nuo psichologinių įgūdžių lavinimo ir į problemą orientuoto darbo konsultavimas skiriasi tuo, kad ši darbo forma yra mažiausiai apibrėžta, mažiausiai struktūruota. Čia daugiausia dėmesio skiriama savo dabartinės situacijos ir išgyvenimų įsisąmoninimui, jausmų išsakymui.
Sportininkų psichinės sveikatos iššūkiai
Sportininkai susiduria su tomis pačiomis gyvenimiškomis problemomis, kaip ir nesportuojantys žmonės, tačiau šalia to jiems tenka susidoroti ir su tam tikrais specifiniais sunkumais, pavyzdžiui, perėjimu iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimu nuo šeimos, išvykstant į kitą miestą, sportinės karjeros užbaigimu, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumais, nesėkmės baime, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinėmis fizinių traumų pasekmėmis (pvz., pasibaigus medicininei reabilitacijai). Visa tai gali sukelti nemažą psichologinę įtampą, trukdančia normaliai treniruotis ar tiesiog gyventi visavertį gyvenimą. Sportininkai susiduria su įvairiais psichinės sveikatos iššūkiais, tokiais kaip perėjimas iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimas nuo šeimos, sportinės karjeros pabaiga, santykių su treneriais ir komandos draugais nesklandumai, nesėkmės baimė, pasitikėjimo savimi stoka ir psichologinės fizinių traumų pasekmės. Šie iššūkiai gali sukelti didelę psichologinę įtampą, trukdančią normaliai treniruotis ir gyventi visavertį gyvenimą.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie trenerius - jiems kyla bendro pobūdžio sunkumai, jie susiduria su nesklandumais bendraudami su savo auklėtiniais, jie nuolat patenka į įvairias stresines situacijas ir t.t..
Šiuos sunkumus kiekvienas gali spręsti savarankiškai, tačiau tai užima daugiau laiko ir išeikvojama daugiau energijos, kuri galėtų būti nukreipta į sportinių tikslų siekimą ar visavertį gyvenimą. Kito žmogaus, šiuo atveju, psichologo žvilgsnis iš šalies padeda sportininkui ar treneriui geriau suvokti savo dabartinę situaciją, pamatyti esamų sunkumų sprendimo būdus, o taip pat įgyti įgūdžių, kurie ir ateityje padėtų spręsti kylančius sunkumus.
Kadangi sportininkai yra tokie patys žmonės kaip ir visi, šalia bendro pobūdžio sunkumų, jiems kartais gali pasireikšti įvairūs psichinės sveikatos sutrikimai, t.y., nerimo, nuotaikų (tokie kaip depresija), valgymo sutrikimai, priklausomybės ir kt. Tokiais atvejais sportininkui jau būtina psichologo, o kartais ir psichiatro konsultacija. Tačiau tai jau nebe sporto psichologijos, o klinikinės psichologijos, psichoterapijos ir psichiatrijos sritis. Tiesa, pastaraisiais metais vis labiau pripažįstant, kad netokiai jau mažai daliai sportininkų būdingi psichinės sveikatos sutrikimai, atsiranda ir specializuoti specialistai - klinikiniai sporto psichologai bei sporto psichiatrai.
Psichologinio pasiruošimo efektyvumas
Gera žinia sportininkams bei treneriams yra ta, kad psichologinis pasiruošimas iš tikro yra veiksmingas. Bloga žinia ta - kad jis reikalauja daug laiko, daug pastangų ir kantrybės, kaip, beje, ir bet koks kitas treniravimasis. Dažnai sportininkai tikisi, kad jiems užteks vieno-dviejų pokalbių su psichologu ir visi jų sunkumai išsispręs. Deja… Tokie lūkesčiai - nerealistiški. Pagalvokite patys! Psichologinis pasiruošimas yra lygiavertis fiziniam, techniniam ir taktiniam pasiruošimui. Pastariesiems pasirengimo aspektams yra skiriamas milžiniškas dėmesys treniruotėse, o varžybose belieka tik įgyvendinti tai, kas buvo pasiekta. Tuo tarpu psichologiniam pasiruošimui treniruočių metu skiriamas labai nedidelis dėmesys, o kartais ir jokio. Todėl pagrindinės „psichologinės treniruotės“ vyksta varžybų metu! Bet juk niekas nesitiki pataikyti baudų metimų svarbiais varžybų momentais, jei prieš tai visai nesitreniravo jų metimo, niekas nesitiki nubėgti 3 km per 10min (jau nekalbant apie geresnius rezultatus!) arba nuplaukti 50m laisvu stiliumi per 23s visai nesitreniravus. Taigi naivu būtų tikėtis, kad pavyks tinkamai nusiteikti ir sureguliuoti savo priešstartinę būseną, jei to nemėginsi daryti per treniruotes.
Charakterio svarba sporte
R. Malinauskas ir kiti autoriai pabrėžia charakterio svarbą sporte. Sportininko charakterio bruožai gali padėti numatyti jo elgesį įvairiose situacijose ir valdyti jo rengimą. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu, jį veikia aplinka, veikla ir pastangos save tobulinti. Stiprus charakteris padeda sportininkui siekti tikslų, tačiau svarbu ugdyti harmoningą charakterį, be didelių vidinių prieštaravimų.
Charakterio bruožai ir jų reikšmė
Charakterio bruožai - tai tipinės žmogaus elgesio formos. Jie atspindi žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo reiškiniais, kitais žmonėmis ir darbu. L. Meidus skirsto charakterio bruožus į dvi grupes: kryptingumo bruožus ir valios bruožus. Kryptingumo bruožai lemia žmogaus tikslus ir siekius, o valios bruožai - gebėjimą tuos tikslus įgyvendinti.
Teigiami charakterio bruožai, tokie kaip sąžiningumas, draugiškumas ir komunikabilumas, padeda sportininkui sėkmingai bendrauti ir siekti tikslų.
Sporto psichologo patarimai įveikiant psichologinius sunkumus
Sporto psichologas Andrius Liachovičius atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančius psichologinius sunkumus ir pataria, kaip juos įveikti.
Dėmesio sutelkimas į dabartį
Sportininkams patariama atkreipti dėmesį į tai, kad jie bijo to, kas dar bus ateityje. Reikia sutelkti dėmesį į tai, kur esi, į čia ir dabar. Visada sportininkų klausiama: ar jūs bijote savo rankos, ar bijote savo kojos? Dažniausiai mes jų nebijome, bet baiminamės, koks bus viso to rezultatas, nes vis tiek viską daro sportininkų kūnai. Dėl to prašoma sportininkų sutelkti dėmesį tik į tai, ką daro mūsų kūnas ir po to tas stresas po truputį mažėja.
Savijauta svarbiau už rezultatus
Po nesėkmingo starto ar rungtynių nereikėtų fokusuotis į tai, kaip kitą kartą tai pakeisti. Reikia kelti sau tikslą ne pagerinti rezultatą, bet pažiūrėti, kas padeda sumažinti jaudulį, kur sutelkiant mintis ir ką darant pagerėja pojūtis atliekant sportinę veiklą. Turi būti svarbu ne rezultatas, o tai, kaip aš jaučiuosi.
Sirgalių priešiškumas
Požiūris į sirgalių priešiškumą yra labai individualus. Vieniems patinka didesnis palaikymas, kitus - skatina priešiškumas. Svarbu, kur sportininkas sutelkia savo dėmesį. Ar jie girdi, kas yra aplinkoje? Be abejo. Ar jie gali kontroliuoti priešiškai nusiteikusius žiūrovus? Nelabai. Kam tada sutelkti energiją į tai, ko negalime kontroliuoti?
Psichologinių problemų vengti negalima
Aukšto meistriškumo sportininkas negali pasirodyti aukščiau nei jo žemiausiai treniruota dalis. Jeigu nesugebama susidoroti su savo stresu, tai čia ir bus riba, kiek stresas leidžia pasiekti. Psichologinį faktorių būtina treniruoti, kaip ir fizinius įgūdžius.
Išvados
Sporto psichologija yra svarbi sportininkų rengimo dalis, padedanti siekti geresnių rezultatų ir psichinės gerovės. Psichologinė parama gali būti teikiama įvairiais formatais, pritaikant ją prie individualių poreikių. Svarbu suprasti, kad psichologinis pasiruošimas reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau yra veiksmingas. Sportininkai ir treneriai turėtų skirti pakankamai dėmesio psichologiniam rengimui, kad pasiektų aukščiausią savo potencialą.
tags: #r #malinauskas #sporto #psichologijos #pagrindai #skyrius