Lietuvos sporto istorija siekia senovės baltų laikus, tačiau organizuotas sportas dabartine prasme pradėjo formuotis tik XX amžiuje. Pranas Sližys buvo vienas iš svarbiausių asmenų, prisidėjusių prie sporto sąjūdžio Lietuvoje kūrimosi, ypač pabrėžiant jo vaidmenį steigiant Lietuvos sporto sąjungą (LSS).
Sporto užuomazgos Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Tačiau Rusijos imperijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo plačiai paplitęs. Pirmoji sporto organizacija dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Vokietijai. Tai buvo irklavimo klubas „Neptūnas“.
Sporto organizavimas nepriklausomoje Lietuvoje
1918 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų dėka. Iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžę lietuviai, tokie kaip S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti, ėmėsi iniciatyvos. Jie pradėjo steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus), kurios turėjo suvienyti sporto entuziastus ir skatinti sporto plėtrą Lietuvoje.
Lietuvos sporto sąjungos įkūrimas ir Prano Sližio vaidmuo
1919 m. Kaune buvo įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). Pranas Sližys buvo vienas iš steigėjų ir pirmasis pirmininkas. Ši sąjunga tapo svarbiu impulsu tolimesniam sporto vystymuisi šalyje.
Kitos sporto organizacijos ir jų veikla
Be LSS, 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. Jos pirmininku tapo S. Garbačiauskas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos:
- 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF)
- 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS)
- 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL)
- 1924 - Kauno teniso klubas (KTK)
- 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS)
- 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK)
- 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO)
Sporto bazės ir valstybinės institucijos
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurie susistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, Kauno sporto halė (1939).
Sporto šakų populiarinimas ir čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
- 1921 - lengvosios atletikos
- 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 - vyrų krepšinio
- 1925 - bokso, šaudymo
- 1927 - stalo teniso
- 1929 - teniso
- 1931 - plaukimo
- nuo 1935 - gimnazijų žaidynės
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Tarptautiniai ryšiai ir varžybos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
Sportas sovietinės okupacijos metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-1944) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-1941 m. ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu. Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. Nepaisant to, Lietuvos sportininkai pasiekė reikšmingų pergalių.
Sportas atkūrus nepriklausomybę
1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas LTOK. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. rugpjūčio 18 d. Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. 1992 m., po 64 metų pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Prano Sližio biografija
Pranas Sližys gimė 1889 m. Gyvatynėje (Anykščių vlsč.), mirė 1961 m. kovo 25 d. Pittsburgh’e. Jis buvo Lietuvos karo veikėjas, gydytojas, pulkininkas (1923). Baigęs Karo medicinos akademiją Sankt Peterburge, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, vertėsi gydytojo praktika. 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Karo mokyklos gydytoju ir sanitarijos lektoriumi, Kilnojamosios karo ligoninės vyriausiuoju gydytoju.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Pranas Sližys buvo aktyvus visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos sporto sąjungos steigėjų (1919), Karo muziejaus (1919) ir Karo invalidams šelpti komiteto (1924) vienas steigėjų.