Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinio identiteto dalis, įaugusi į kultūrą ir istoriją. Nuo pirmųjų žingsnių tarpukario Lietuvoje iki šių dienų, krepšinis išgyveno pakilimus ir nuosmukius, pergales ir skaudžius pralaimėjimus, kurie įsirėžė į sirgalių atmintį. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka, turinti apie 2,4 milijardo gerbėjų.
Krepšinio atsiradimas ir populiarumas pasaulyje
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, gyvuojančia kiek daugiau nei 130 metų. Krepšinis išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Iš pradžių taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį, o iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį.
Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Kadangi tai jauna sporto šaka, tad galima teigti, jog vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi.
Kalbant apie rekordus, iš oficialiai registruotų krepšininkų žemiausias krepšinio žaidėjas buvo „Muggsy“ Boguesas (160,3 cm), o aukščiausias - Manute Bolas (231,1 cm).
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. Krepšinio pradininku Lietuvoje laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys. S. Darius parašė knygeles apie krepšinį ir beisbolą, taip pat propagavo sveiką gyvenseną.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Grįžo į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę.
S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. S. Darius tapo vienu iš pirmųjų krepšinio teisėjų.
Tarpukario Lietuvos krepšinio aukso amžius
Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai.
Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
1937 m. Rygoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Felikso Kriaučiūno, iškovojo aukso medalius, nugalėjusi visas varžoves. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. 1939 m., Europos čempionatas vyko Kaune. Lietuviai, palaikomi savų žiūrovų, vėl triumfavo, nugalėdami visas komandas ir antrą kartą tapdami Europos čempionais. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Šis laikotarpis laikomas Lietuvos krepšinio aukso amžiumi, kai šalies rinktinė dominavo Europos krepšinio arenoje.
Sovietinis laikotarpis: žaidimas po svetima vėliava
Antrasis pasaulinis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės atkūrimas: sugrįžimas į tarptautinę areną
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos krepšinio federacija vėl tapo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nare, o Lietuvos rinktinė galėjo grįžti į tarptautinę areną su savo vėliava. Pirmasis didelis turnyras po nepriklausomybės atkūrimo buvo 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vytauto Garasto, iškovojo bronzos medalius. Ši pergalė tapo simboliniu sugrįžimu į pasaulio krepšinio elitą. Po trejų metų, 1995 m., Atėnuose vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio, iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi tik Jugoslavijai. Š. Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Skaudūs pralaimėjimai ir vilties akimirkos
1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Nors Lietuvos krepšinio istorijoje netrūko pergalių, pasitaikė ir skaudžių pralaimėjimų, kurie įsirėžė į sirgalių atmintį. Kai kurie iš jų:
- 1993 m. Europos čempionato atranka Vroclave: Lietuvos rinktinė, neturėdama Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio, patyrė netikėtą pralaimėjimą Baltarusijai ir nepateko į Europos čempionatą.
- 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė, laikoma viena favoričių, pusfinalyje pralaimėjo Italijai ir liko be medalių.
- 2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuvos rinktinė, palaikoma savų žiūrovų, ketvirtfinalyje pralaimėjo Makedonijai ir liko be medalių.
Nepaisant šių pralaimėjimų, Lietuvos krepšininkai visada stengėsi kovoti iki galo ir parodyti savo charakterį.
Moterų krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.
Ar žinojote, kad krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys? Krepšinis atkeliavo į Lietuvą ankstyvais 1920 m. Jau po dvejų metų, 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių turėjau laukti dar dvejus metus (1924 m.). Moterys aplenkė vyrus ir taurės varžybose - 1925 metais surengtos pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras (taurę įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė).
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).
Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta). 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni - užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo.
Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012/2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu metu moterų rinktinės rezultatų kreivė nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors klubinis krepšinis gyvavo net labai gerai.
Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija - ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.
Mergaičių/moterų krepšinio problemos
- Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
- Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
- Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
- Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje:
- maža mergaičių imtis ugdymo piramidės pagrindą sudarančiose U10 bei U12 kategorijose;
- konkurencijos nebuvimas vyresnėse amžiaus kategorijose;
- tarptautinio lygio varžybų trūkumas žaidėjų ugdymo metu.
- Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje. Jauni specialistai negauna pakankamai žinių iš mokymo įstaigų. Patyrę specialistai nesidomi krepšinio treniravimo metodikos naujovėmis.
Sprendimai
Identifikavus problemas, LKF vykdo daugybę projektų bei iniciatyvų joms spręsti. Suprasdama mergaičių fizinio aktyvumo stoką ankstyvame amžiuje ir matydama neigiamą visuomenės požiūrį į sportuojančią moterį, LKF vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA”). Aktyviai naudojami įvairūs informacijos sklaidos kanalai ir būdai mergaičių fiziniam aktyvumui skatinti - nuo skrajučių platinimo iki žinių apie konkrečius sėkmingais sportuojančių merginų pavyzdžius.
LKF vykdo projektą U14 amžiaus kategorijos mergaitėms „Aukime kartu“, o U12 amžiaus kategorijos mergaitėms - „Ateik, išmok, pranok!“. Šie projektai skatina tėvus domėtis atžalų sportine veikla, aktyviai dalyvauti joje ir palaikyti sportuojančias mergaites. Siekdama populiarinti mergaičių krepšinį, 2018 m. vasarą LKF Lietuvoje organizavo FIBA Europos U16 čempionatą.
Siekiant motyvuoti su mergaitėmis dirbančius trenerius, suteikti jiems naujausių žinių apie treniruočių planavimą, organizuojami mergaičių treneriams skirti seminarai. Aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose projektuose, vienijančiuose su mergaitėmis dirbančius trenerius ir treneres moteris. Skiriamas išskirtinis dėmesys jaunimo rinktinių nares išugdžiusioms trenerėms ir specialistėms, parengusioms daugiausiai žaidėjų moterų lygai.
Siekdama sudaryti jaunosioms krepšininkėms kuo palankesnes sąlygas tobulėti, LKF nuo 2017 m. finansuoja U15 merginų rinktinės dalyvavimą EGBL čempionate. 2019-2020 sezoną EGBL čempionate dalyvavo ir U17 merginų rinktinė. Skiriamas finansinis skatinimas klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Nuo 2015 m. LKF vykdo antrą pagal pajėgumą moterų krepšinio čempionatą. Nuo 2018 m. LKF perėmė ir viso šalies moterų krepšinio čempionato (A ir B divizionų) organizavimą. Visi vykdomi LKF žingsniai turi bendrą tikslą - aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymas moterų rinktinei ir jų trenerių motyvavimas.
Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinė
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Lietuvos jaunimo rinktinės
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė:
- 2005 metų pasaulio čempionai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė:
- 1996 ir 2012 metų Europos čempionai,
- 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai,
- 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė:
- 2011 metų pasaulio čempionai,
- 2003 metų pasaulio vicečempionai,
- 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė:
- 1994 ir 2010 metų Europos čempionai,
- 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai,
- 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.
Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė:
tags: #pristatymas #apie #lietuvos #krepsini