Prostatos vėžys yra antra pagal dažnumą vyrų onkologinė liga pasaulyje, todėl svarbu suprasti rizikos veiksnius, prevencijos galimybes ir gydymo būdus. Šiame straipsnyje aptarsime prostatos vėžio paplitimą, rizikos veiksnius, diagnostiką, gydymą ir ypatingą dėmesį skirsime fizinio aktyvumo naudai tiek prevencijai, tiek sergant šia liga.
Prostatos Vėžio Paplitimas ir Aktualumas
Prostata, arba priešinė liauka, yra vyriškoji liauka, esanti prie pat šlapimo pūslės ir apsupanti šlaplę. Normaliai ji yra kaštono dydžio, tačiau senstant dėl prostatos išvešėjimo jos tūris gali padidėti. Prostata gamina sekretą, kuris yra spermos sudedamoji dalis ir skatina spermatozoidų judėjimą bei panaikina makšties terpės reakciją.
Remiantis 2018 metų tarptautiniais vėžio registro duomenimis, prostatos vėžys pasaulyje - antra pagal dažnumą vyrų onkologinė liga. Per metus diagnozuojama daugiau nei 1,3 mln. naujų prostatos vėžio atvejų ir daugiau nei 366 tūkst. pacientų nuo šios ligos miršta. Tarp vyrų tai yra penkta pagal mirštamumą onkologinė liga. Didžiausias mirtingumo dažnis yra Karibų jūros, Centrinės ir Pietų Afrikos regionuose.
Remiantis 2012 m. Lietuvos nacionalinio vėžio instituto duomenimis, priešinės liaukos vėžys yra dažniausiai nustatomas vyrų navikas (sudaro 29 proc. visų vyrų navikų), per metus nustatoma daugiau nei 2 tūkst. naujų vėžio atvejų. Tačiau vyrų mirtingumas nuo prostatos vėžio yra antras pagal dažnį su vėžiu susijusio mirtingumo grupėje, į priekį užleidžiantis tik plaučių vėžį. Taigi ši liga yra labai aktuali visiems vyrams.
Prostatos Vėžio Rizikos Veiksniai
Tikslios prostatos vėžio priežastys nėra žinomos. Prostatos vėžys dažniau nustatomas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Manoma, kad taip yra dėl pažangesnės medicinos, geresnės medicininės įrangos, senstančios visuomenės ir dėl vykdomos valstybinės priešinės liaukos vėžio prevencijos programos. Lietuvoje ši programa pradėta 2006 metais ir jos nauda yra neabejotina. Prevencinė programa leidžia nustatyti ligą, kai ji dar nėra pažengusi, tad galima laiku pradėti gydymą. Būtent dėl to nuo šios klastingos ligos mirtingumo atvejų mažėja. Tačiau pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo naujų prostatos vėžio atvejų ir tose šalyse (daugiausia Azijoje), kur vėžio prevencinės programos nėra taip plačiai naudojamos.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Atliktomis epidemiologinėmis studijomis įrodyta, kad rizika susirgti prostatos vėžiu susijusi su šeiminiu paveldėjimu, vyresniu amžiumi, rase (juodaodžiai serga dažniau), tam tikrų genų polimorfizmu. Kelios studijos įrodė, kad antsvoris sergant prostatos vėžiu didina mirtingumo dažnį. Per pastarąjį dešimtmetį labai padaugėjo nutukusių žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai yra rizikos veiksnys, kuris didina daugybės lėtinių ligų atsiradimą. Problema ta, kad žmogus dėl sėslesnio gyvenimo būdo pamiršta rūpintis savo sveikata, valgo nevisavertį maistą, pamiršta fizinį aktyvumą. To rezultatas - puokštė lėtinių ligų.
Kol kas nėra bendro sutarimo, ar kai kurie maisto produktai gali didinti prostatos vėžio atsiradimo tikimybę. Remiantis kai kurių mokslininkų išsamiomis publikacijomis, dažnas mėsos, riebalų ir alkoholio vartojimas didina prostatos vėžio atsiradimo tikimybę. Tačiau vėlgi, šie duomenys yra prieštaringi, tad šiuo metu pasaulio sveikatos organizacija nemano, kad mityba gali didinti šio vėžio tikimybę.
Lytinis aktyvumas ir prostatos vėžys
Daugybė vyrų kamuoja klausimas, ar lytinis aktyvumas didina priešinės liaukos vėžio atsiradimo tikimybę. Norint atsakyti į šį klausimą, atlikta daug mokslinių tyrimų. Išanalizavus didžiausias atliktas metaanalizes, galima daryti išvadą, kad didelis sekso partnerių skaičius didina prostatos vėžio atsiradimo tikimybę. Pirmieji lytiniai santykiai jaunesniame amžiuje taip pat susiję su padidėjusia rizika. Egzistuoja hipotezė, kad ankstyvi lytiniai santykiai ir didelis partnerių skaičius didina lytiškai plintančių ligų atsiradimo tikimybę, o šios ligos savo ruožu didina prostatos vėžio atsiradimo tikimybę. Kitaip tariant, „vasaros nuotykiai“ turi savo kainą. Iš to būtų galima daryti prielaidą, kad tam tikrų hormonų koncentracija, tarpvietės traumos ir dubens uždegimai gali didinti prostatos vėžio tikimybę. Tačiau šiuo metu tai tik teoriniai klausimai, į kuriuos bandoma atsakyti.
Priešinės liaukos vėžys priklauso nuo ejakuliacijos dažnio. Nustatyta, jog 2-4 ejakuliacijos per savaitę žymiai sumažina vėžio atsiradimo tikimybę. 2016 metais Amerikoje atlikta dešimties metų trukmės studija parodė, jog vyrai, kurie per mėnesį patiria tik po 4-7 ejakuliacijas, turi net 50 procentų didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu, palyginti su tais, kurie per mėnesį patiria ne mažiau kaip 21 ejakuliacijas (nesvarbu, lytiniai santykiai ar masturbacija).
Diagnostika ir Gydymas
Kaip jau minėta, Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma valstybinė priešinės liaukos vėžio prevencijos programa. Ši patikra yra nemokama ir atliekama visiems vyrams nuo 50 metų arba nuo 45 metų, jei jie turi padidėjusią riziką sirgti prostatos vėžiu. Per patikrą vertinama kraujyje esanti prostatos specifinio antigeno, dar kitaip žinomo kaip PSA, koncentracija ir digitalinis-rektalinis tyrimas (DRT), kurio metu vertinami patologiniai pokyčiai prostatoje. Įvertinus šiuos duomenis, įtariant vėžį, atliekama priešinės liaukos biopsija, kuri patvirtina ar atmeta prostatos vėžio diagnozę.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Prostatos vėžys - labai klastinga liga, nes pačioje pradinėje stadijoje pacientas nejaučia jokių simptomų, neturi jokių skundų, jaučiasi sveikas. Dėl to tokiam žmogui prostatos vėžio diagnozė yra it žaibas iš giedro dangaus. Ligos simptomus pacientas dažniausiai jaučia tik tada, kai liga jau būna labai pažengusi. Tokie pacientai dažniausiai skundžiasi bendru silpnumu, svorio kritimu, kaulų skausmu.
Yra keletas vėžio gydymo būdų: spindulinė terapija, brachiterapija, hormonų terapija ir kt. Tačiau kaip „auksinis standartas“ išlieka operacinis gydymas, radikali prostatektomija. Prostatos vėžio gydymo taktika priklauso nuo ligos rizikos grupės. Prostatos vėžys yra skiriamas į tris grupes: mažos rizikos, vidutinės rizikos ir didelės rizikos prostatos vėžys.
Anksčiau aktyvus gydymas buvo taikomas visiems pacientams. Tačiau per pastaruosius kelerius metus gydymo taktika pasikeitė. Anksčiau sergant mažos rizikos prostatos vėžiu buvo rekomenduojamas radikalus gydymas, o šiuo metu tai nėra pirmasis gydymo pasirinkimas. Nuoseklus pacientų sekimas ir atliktos studijos parodė, kad mažos rizikos vėžys ne visada progresuoja. Vyrai gali nugyventi daugybę metų be jokio gydymo. Toks pacientas priskiriamas „aktyvaus stebėjimo“ grupei. Tai reiškia, kad vyrui nėra taikomas gydymas, o jis kartą per kelis mėnesius turi lankytis pas gydytoją urologą, kartoti PSA ir DRT tyrimus. Nustačius, jog liga progresuoja, pacientams siūlomas gydymas. Bet tam reikalinga paciento savikontrolė, jis turi atsakingai lankytis pas gydytoją urologą ir sekti tyrimų pokyčius.
Žinoma, kai kurie pacientai, net sirgdami mažos rizikos vėžiu, reikalauja gydymo. Reikia pripažinti, kad nuo paciento psichologinės būsenos labai priklauso ligos eiga. Kai kuriems vyrams sunku gyventi su ta mintimi, kad serga vėžiu, dėl šios diagnozės jie jaučia stresą, nerimą, kartais ši informacija gali slėgti, todėl jie reikalauja radikalaus gydymo. Nors ši liga ir yra labai klastinga, tačiau laiku diagnozavus galima ją suvaldyti ir toliau gyventi visavertį gyvenimą. Skatiname visus vyrus dalyvauti patikros programoje, nes tai užims palyginti nedaug jūsų laiko, bet nauda bus neabejotina. Tai gali išgelbėti jūsų gyvybę!
Fizinio Aktyvumo Svarba Sergant Prostatos Vėžiu
Amerikos vėžio asociacija ypatingai akcentuoja onkologinių pacientų fizinio aktyvumo bei judėjimo naudą. Moksliniai tyrimai įrodo, kad fizinis aktyvumas vėžio gydymo metu ir po jo, - ne tik saugus ir įmanomas, bet ir rekomenduotinas. Moksliškai įrodyta, kad fizinės veiklos metu mažėja vėžinių ląstelių augimo veiksnių, steroidinių hormonų, bei kitų žymenų, susijusių su piktybinių navikų atsiradimu ar atsinaujinimu, sintezė bei raiška.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Po ilgo ir sekinančio vėžio gydymo (chirurginio, radioterapinio, chemoterapinio ir kt.), dažnu atveju pacientai jaučia jėgų sumažėjimą, silpnumą, nerimą, miego sutrikimus, nejautrą galūnėse (ypač smulkiosios motorikos raumenyse), patinimus, sąnarių bei raumenų skausmus, laikysenos, pusiausvyros, bei koordinacijos sutrikimus, sumažėjusią toleranciją fiziniam krūviui. Kineziterapijos pagal galima palengvinti bei sumažinti šiuos išvardintus negalavimus bei simptomus. Svarbu, kad kineziterapiją tokiems pacientams paskirtų profesionalus, turintis kompetencijos, patirties bei žinių onkologijos srityje kineziterapeutas.
Kaip sportas veikia imuninę sistemą?
Jeigu mes sistemingai taikome tam tikrus pratimus, mes tarsi taikome vaistų dozę visam mūsų organizmui, taip pat ir imuninei sistemai. Pvz., sistemingai atliekant aerobinius pratimus, vidutinio intensyvumo, imuninė sistema atsikrato nereikalingų imuninės sistemos komponentų ir išsivalo nuo tų, kurie buvo sukaupti per ilgus metus, ir tada gali atsirasti vietos naujiems komponentams susidaryti.
Imuninės sistemos talpa nėra beribė ir jeigu tam tikti imuninės sistemos komponentai užima vietą, negali susidaryti kiti. Su fiziniu krūviu mes tarsi apvalome tą imuninę sistemą, jos komponentus, kurie kažkada jau yra atlikę tam tikrą darbą, bet tebetūno ir neatlaisvina vietos. Per chemines medžiagas, kurias gamina raumenys. Mokslininkų nustatyta, kad raumuo yra dar viena endokrininė liauka, kuri išskiria medžiagas ir šitaip mes gauname tarsi natūralius vaistus iš savo raumenų, iš savo kūno, daug naujų cheminių medžiagų, hormonų. Šie hormonai stimuliuoja labai daug mūsų organizmo sistemų ir organų, sureguliuoja įvairias organizmo funkcijas.
Antistresinis poveikis, nes tam tikrais pratimais mes šarminame kūną. Kai organizmas šiek tiek serga, jis reaguodamas po truputį siunčia į kūną uždegimines medžiagas ir naikindamas ląsteles. Fizinis aktyvumas lėtinį uždegimą sumažina ir netgi gali panaikinti, bet reikalingas sisteminis ir pakankamai ilgos trukmės, stabilus fizinis aktyvumas. Lėtinis uždegimas neretai atsiranda dėl blogųjų riebalų kaupimosi mūsų kūne. Blogieji riebalai nėra tie, kurie yra matomi kūno paviršiuje, o pasislėpę giliai viduje ir ant organizmo organų: širdies, kepenų, žarnyne. Jie vadinami visceraliniais riebalais ir jeigu jų yra pakankamai daug, jie taip pat gamina blogąsias chemines medžiagas, uždegimines medžiagas ir per visą kūną, limfą, kraują paskirsto po visą organizmą ir organus, šitaip naikindami mūsų kūno ląsteles. Fizinis krūvis lėtinį uždegimą sumažina, sumažindamas visceralinių riebalų kiekį.
Mūsų riebalinis audinys tampa sveikas, nes sportuodami mes pakeičiame riebalinį audinį. Riebalinis audinys reikalingas, tačiau sportuojant riebalinės ląstelės sumažėja, jos nebebūna hipertrofuotos, tampa sveikomis. Kai jos tampa sveikomis, jos dar vadinamos rudaisiais riebalais, sveikas riebalinis audinys, jos siunčia į kūną gerąsias medžiagas, kurios vadinasi adipokinais, priešuždegimines ir taip sportuojant kūnas sveiksta.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos
Dažniausiai gydytojai pataria užsiimti įvairia, vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, bent 30 minučių per dieną, 5 dienas per savaitę. Sportas turi reikšmingo poveikio genų raiškai vėžinėse ir sveikose ląstelėse, nuo jų priklauso vėžio rizika. Reguliariai besimankštinantys žmonės rečiau suserga vėžiu, o jau susirgę, tačiau fiziškai aktyviai gyvenantieji geriau toleruoja gydymą ir įveikia šalutinius jo sukeltus poveikius, pasiekia geresnių gydymo rezultatų. Įtaka sveikatai sergant vėžinėmis ligomis - reguliariai sportuojantiems pacientams yra mažesnė atkryčio rizika, jų išgyvenamumas - ilgesnis.
Fizinė veikla gali sumažinti daugelį su vėžio gydymu susijusių šalutinių poveikių ir rizikų: kraujo krešulius, svorio augimą, atminties sutrikimus, su vėžiu susijusį nuovargį, širdies ligas, sąnarių skausmus ir artritą, karščio bangas bei kitus menopauzės simptomus, osteoporozę, staigų norą šlapintis, erekcijos sutrikimą, rėmenį ir virškinimo sutrikimus, periferinę neuropatiją, raumenų jėgą, nuotaikų kaitą, nerimą ir depresiją.
Kaip pradėti aktyviau gyventi?
Pradėkite nuo nedidelių pokyčių kasdieninėje rutinoje. Tikriausiai nustebsite, kiek veiklų, kurias atliekame kasdien, galima priskirti prie aktyvaus gyvenimo būdo. Tarp jų - greitas ėjimas bei namų ruošos darbai. Net jeigu nebuvote fiziškai aktyvus daugelį metų - niekada nėra vėlu pradėti. Buvimas aktyviu net ir vėlesniame amžiuje vis dar gali pagerinti Jūsų sveikatą. Kai kuriems žmonėms sunkiau išlikti fiziškai aktyviems, pavyzdžiui, dėl esamų sveikatos sutrikimų. Pasikonsultuokite su savo gydytoju.
Pagalvokite, kokias veiklas galite atlikti po darbo. Paskirstykite fizines veiklas. Išbandykite skirtingas veiklas. Suraskite veiklą, kuri Jums labiausiai tinka ir patinka. Užsiimkite fizine veikla atsižvelgdami į savo galimybes. Jei šiuo metu gaunate gydymą, ar neseniai jį baigėte ir jaučiate, kad galite pradėti užsiimti fizine veikla, taip ir darykite. Nepersistenkite. Jeigu anksčiau niekada intensyviai nesportavote, pradėkite tai daryti pamažu. Užsiėmus per daug intensyvia ar ilgai trunkančia fizine veikla, kitą dieną galite būti labai pavargę, jausti raumenų skausmą.
Pasirinkite sau tinkamiausią veiklą. Net jei anksčiau nesimankštinote ar nesportavote - neleiskite, kad tai jus stabdytų. Peržvelkite savaitės dienotvarkę. Pasirinkite laikus, kuomet galite pridėti daugiau fizinės veiklos, kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, visą arba dalį kelio, iki darbo arba parduotuvės. Nusistatykite tikslą ir sekite savo progresą. Įtraukite draugus ar šeimą. Priminkite sau, kodėl norite būti fiziškai aktyvesni.
Kuo fizinis aktyvumas didesnis - tuo geriau! Jei per savaitę bent 2,5 valandos skirsite vidutinio sunkumo fizinei veiklai, sveikatos būklė pagerės. Šį krūvį galite paskirstyti per kelis kartus, pvz.: po 10 minučių kelis kartus per dieną arba po 30 minučių 5 kartus per savaitę. Vidutinis fizinis aktyvumas apima bet kokią veiklą, nuo kurios Jūs šiek tiek sušylate, pradedate dažniau kvėpuoti, o širdis - greičiau plakti.
Fizinės veiklos apribojimai sergant vėžiu
- Vėžys, paveikiantis kaulus. Jei sergate onkologine liga, kuri veikia kaulus, gali padidėti įtrūkimo ar lūžio rizika. Dėl šios priežasties reikėtų vengti per daug apkrauti pažeistus kaulus.
- Silpnas imunitetas. Žmonėms, kurių imunitetas dėl gydymo yra silpnas, turėtų vengti viešų sporto salių.
- Periferinė neuropatija. Kai kuriems onkologiniams pacientams tenka susidurti su galima gydymo pasekme - periferine neuropatija, kuri pasireiškia jutimo pojūčių susilpnėjimu rankose bei kojose, ar jose atsiradusiu adatėlių badymo jausmu.
Sportas ir Erekcijos Sutrikimai
Raumenys, ypač tie, kurie reikalingi erekcijai išlaikyti, kartais nusilpsta, praranda tonusą, todėl nuo erekcijos sutrikimų gali padėti pratimai. Galimos erekcijos sutrikimų priežastys: nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, metabolinis sindromas, prostatos vėžys, insultas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas.
Erekcijos sutrikimų priežasčių šalinimas duos ilgalaikių rezultatų, o vaistai suteikia tik trumpalaikį pagerėjimą. Be to, kai kuriems žmonėms vaistai būna neveiksmingi. Neretai erekcijos sutrikimus lemia psichologinės priežastys, o tokiais atvejais turėtų padėti psichoterapija.
Pratimai nuo erekcijos sutrikimų
Erekcijos sutrikimų turintiems žmonėms naudingi pratimai, kurie stiprina dubens dugno raumenis. Pastarieji - svarbiausi, užtikrinant kraujotaką į penį ir išlaikant erekciją, nes jie spaudžia penyje esančias kraujagysles. Dėl spaudimo kraujas lieka penyje ir taip išlaikoma erekcija.
Dubens dugną stiprinantys pratimai, arba Kegelio pratimai, veiksmingiausi gydant erekcijos sutrikimus. Šie pratimai stiprina dubens dugno raumenis, ypač tarpvietės vidurio raumenį pubococcygeus, kuris eina nuo gaktikaulio iki stuburgalio ir prilaiko dubens organus.Kai raumenys nusilpsta, jie nebesulaiko kraujo ir jis išteka iš penio, taigi erekcija neįvyksta arba tęsiasi trumpai. Darant dubens dugnui skirtus pratimus, stiprinamas tarpvietės vidurio raumens tonusas. Prireikia 4 - 6 savaičių, kol pagerėja erekcija.
- Dubens dugno raumenų aktyvavimas: Atsigulkite, sulenkite kojas per kelius, pėdos atremtos į grindis, rankos - šonuose. Įkvėpkite, sutraukite dubens dugno raumenis ir skaičiuokite iki trijų. Iškvėpkite ir skaičiuodami iki trijų atpalaiduokite raumenis.
- Dubens dugno aktyvavimas sėdint: Atsisėskite, plačiai pastatykite per kelius sulenktas kojas. Rankos ir pėdos remiasi į grindis. Skaičiuodami iki trijų įkvėpkite ir įtempkite dubens dugno raumenis. Iškvėpdami ir skaičiuodami iki trijų atpalaiduokite raumenis.
- Dubens dugno raumenų aktyvavimas stovint: Atsistokite plačiai pražergtomis kojomis, rankos nuleistos šonuose. Aprašytu būdu skaičiuodami iki trijų įtempkite dubens dugno raumenis, paskui skaičiuodami iki trijų juos atpalaiduokite.
Kiti pratimai
- Sulenktų kojų lenkimas į šonus: Atsigulkite sulenktomis per kelius kojomis, pėdos stovi ant grindų, rankos nuleistos šonuose. Tarp juosmens ir grindų turi būti nedidelis tarpelis. Iškvėpkite, įtempkite dubens dugno raumenis, lėtai lenkite vieną kelį į šoną link grindų.
- Sulenktų kojų kilnojimas atsigulus: Atsigulkite sulenktomis per kelius kojomis, pėdos stovi ant grindų, rankos nuleistos šonuose. Iškvėpkite, įtempkite dubens dugno raumenis ir lėtai kelkite vieną sulenktą koją. Dubuo ir nugara turi nejudėti.
- Dubens pasukimas ir sėdmenų kėlimas: Atsigulkite sulenktomis per kelius kojomis, pėdos stovi ant grindų, rankos nuleistos šonuose. Tarp juosmens ir grindų turi būti nedidelis tarpelis. Iškvėpkite, įtempkite dubens dugno raumenis. Nugarą spauskite prie grindų, dubenį stenkitės pasukti link bambos.
Erekcijos sutrikimų turintiems žmonėms naudingi aerobikos pratimai. Aerobikos pratimai gali būti vidutinio intensyvumo ar gana intensyvūs, o jų mažiausia trukmė - 40 min. Galimi aerobikos pratimai: važinėjimas dviračiu, bėgiojimas, boksavimasis, irklavimas, šokinėjimas su virvute.
Mitybos Svarba
Tinkama mityba - vienas geriausių vaistų nuo prostatos ligų. Vasarą svarbu paįvairinti maisto racioną šviežiais sezoniniais produktais, šiuo metų laiku sukaupusiais daugiausiai naudingų medžiagų. Valgykite daugiau sodo vaisių ir daržovių, ypač pomidorų, kuriuose gausu likopeno, slopinančio vėžinių ląstelių mutaciją. Labai svarbūs cheminiai elementai, kurių vyrai privalo gauti su maistu - cinkas ir selenas, skatinantys vyriškų hormonų gamybą.
Kepto ir aštraus maisto, taip pat daug sočiųjų riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, riebios mėsos, specialistai vyrams rekomenduoja vartoti su saiku dėl kelių priežasčių. Atostogų metu taip pat rekomenduojama rasti laiko ir keisti pusryčių valgymo įpročius: vartoti mažiau pieno produktų bei kiaušinių. Tyrimai rodo, kad vyrams, suvalgantiems daugiau negu 2,5 kiaušinio per savaitę, egzistuoja 80 proc. didesnė tikimybė susirgti prostatos vėžiu.
#