Įvadas
Futbolas Gargžduose - tai beveik šimtmetį trunkanti istorija, tampriai susijusi su miesto raida. Nuo pirmųjų komandų tarpukariu iki triumfo Lietuvos futbolo padangėje, Gargždų futbolas išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau visada išliko svarbia Gargždų bendruomenės dalimi.
Tarpukario futbolo užuomazgos (1925-1940 m.)
Pirmieji futbolo ženklai Gargžduose siekia 1925 m., kai buvo sukurtos trys futbolo komandos. Viena iš jų - „Jaunalietuvių“ komanda, kurią globojo mokytojas A. Kiaunė. Ši komanda išsiskyrė savo uniformomis - žalios spalvos su „lampasais“. „Jaunalietuvių“ komandoje žaidė futbolininkai iš Gargždų ir Dovilų. Tarp jų buvo broliai Urbonavičiai - Anicetas ir Kostas, trys Stalmokai, iš kurių du - Antanas ir Vytautas.
Tarpukariu Gargžduose futbolo komandas formavo žydai ir lietuviai atskirai. 1925 m. liepos 26 d. Gargždų „Makabi“ II komanda Rietave žaidė draugiškas rungtynes su vietos „Makabi“. Kaip pranešė Liūtuku pasivadinęs rietaviškis, „lošimas prasidėjo gana puikiu svečių tempu. Pirmajame havtaime rietaviečiai gauna vieną golą ir pendelį, kuris liko atmuštas, ir tuo viskas baigėsi. Antrame havtaime svečiai gauna pendelį, kurį atmušo, ir lošimo gale rietaviečiai, persilaužę pro centrą, įmušė svečiams vieną golą. 1938 m. birželio 19 d. Gargždų rinktinė 3:1 įveikė Naumiesčio rinktinę. 1939 m. liepos 20 d. Ž. Paskutinį kartą tarpukario Gargždų futbolininkai nepriklausomos Lietuvos spaudoje paminėti 1940 metais.
Futbolo atgimimas po Antrojo pasaulinio karo (1960-1990 m.)
Po Antrojo pasaulinio karo futbolo istorija Gargžduose nutrūko. Tik retos nuotrupos pasiekdavo vietos spaudą. Tačiau 1960 m. pastačius silikatinių plytų gamyklą, prasidėjo futbolo atgimimas. 1961 m. buvo įrengta futbolo aikštė ir suburta komanda „Silikatininkas“.
Svarbų vaidmenį suvaidino ir 1970 m. įkurta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla. Joje savo sportininko kelią pradėjo vienas geriausių Lietuvos futbolininkų - Arminas Narbekovas. Jis pasakojo, kaip vaikystėje kiemo draugai jį „užkrėtė“ futbolu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Varėnoje
1975 metais „Banga“ debiutavo Lietuvos aukščiausioje lygoje, o 1976 m. M. Terentjevas tapo komandos treneriu.
Pakylėjimo dešimtmetis (1990-2000 m.)
Du dešimtmečius (1990-2010 m.) futbolo klubas išgyveno pakylėjimą. Nuo 1990 m. išaugo nauja futbolininkų karta: Raimondas ir Vaidotas Žutautai, Tomas Tamošauskas, Giedrius ir Darius Žutautai, Andrius Jokšas ir kt. Visi jie vilkėjo ir Lietuvos rinktinės marškinėlius.
1994-1995 m. „Banga“ ėmė žengti pirmuosius žingsnius nepriklausomos Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje. Gargždų futbolo aistruoliams ilgiausiai atmintyje išliks 1998-1999 metų sezonas, kai „Banga“ pakilo iki tuo metu aukščiausios per savo gyvavimo istoriją vietos - 7. Prieš sėkmingai savo aikštėje žaidusią „Bangą“ neatsilaikė ne tik panašaus pajėgumo klubai, bet ir savo kopimą į Lietuvos futbolo viršūnę pradėjęs „FBK Kaunas“ (2:1). Saulius Drąsutis šiose rungtynėse įmušė vieną įspūdingiausių savo karjeroje įvarčių, kai tik perėjęs vidurio liniją pasiuntė kamuolį į vartus per neapdairiai toli išėjusį kauniečių vartininką.
2000 metų sezonas buvo paskutinis sėkmingojo 1994-2000 metų periodo „Bangos“ sezonas aukščiausioje Lietuvos futbolo pakopoje.
Nuosmukis ir atgimimas (2001-2010 m.)
2001-2005 metai ne patys linksmiausi Gargždų futbolo istorijoje. 2001 metų sezone „Banga“, tik prieš metus žaidusi aukščiausioje pakopoje, nesugebėjo išlikti I lygoje ir po ilgos pertraukos nukrito net į trečiąją Lietuvos futbolo pakopą. Tiesa, jau 2002 metais Gargždų futbolininkai laimėjo II lygos Vakarų zonos pirmenybes ir sugrįžo į I lygą, tačiau 2003 metų sezonas susiklosto nesėkmingai ir „Banga“ vėl krenta į II lygą. 2004 metais „Banga“ liko tik 3-ia II lygos Vakarų zonoje. 2005 metais II lygos Vakarų zonoje žaidė net dvi Gargždų komandos - „Banga“ ir „GMT-83“. Tai buvo pats nesėkmingiausias Gargždų futbolo sezonas per keliolika pastarųjų metų - užimtos 5-a („Banga“) ir 6-a („GMT-83“) vietos.
Taip pat skaitykite: Krepšinio pirmenybių taisyklės
2006 m. futbolo klubui „Banga“ žymi atsinaujino pradžią, kuri atvedė klubą į naujus pasiekimus. Futbolo klubas oficialiai pasivadina Gargždų „Banga“, pradedamas profesionalus ir aktyvus futbolininkų ugdymas. Gargždų futbolo aistruoliai susivienijo 2005 metų pabaigoje ir 2006 metais pradėjo aktyvią veiklą, siekdami grąžinti buvusią Gargždų futbolo šlovę bei atgaivinti futbolo tradicijas. Sėkmingai įveikusi licencijavimo kliūtis “Banga” 2006 metų sezoną pradėjo I lygoje. Sunkiai įsibėgėję gargždiškiai galiausiai finišavo 12-toje vietoje (iš 18 komandų). 2007 metų sezoną “Banga” pasitiko su pirmuoju užsieniečiu Gargždų futbolo klubo vyriausiojo trenerio poste. Italo Fabio Lopez vadovaujama komanda pasižymėjo įspūdinga gynyba (praleido 15 įvarčių per 27 rungtynes) ir užėmė I lygoje 6-tąją vietą (iš 12 komandų). F.Lopez vadovavo “Bangai” iki 2008 metų vidurio, kai persikėlė į A lygoje rungtyniavusius “Šiaulius”.
2009 metais dėl kai kurių A lygos klubų demaršo Lietuvos futbole kilo sumaištis ir dalis I lygos klubų buvo pakviesti prisijungti prie A lygos. Kvietimu pasinaudojo “Banga”, Kauno “LKKA ir Teledema” ir Pakruojo “Kruoja”. 2009 metų pabaigoje “Bangos” vyriausiuoju treneriu tapo į gimtąjį miestą sugrįžęs Arminas Narbekovas. Jam talkinti pakviestas kitas gargždiškis - Vaidas Žutautas. A.Narbekovo vadovaujama komanda dar du kartus užėmė šeštąsias vietas A lygoje bei atvertė naują puslapį klubo istorijoje. 2010-2011 metų Taurės turnyre iki finalo nužygiavusi “Banga” (ten po pratęsimo ir teisėjų klaidų 2:4 nusileido Panevėžio “Ekranui”) įgijo teisę dalyvauti Europos lygos kvalifikacijoje.
Nauji iššūkiai ir triumfas (2011-dabar)
2012 m. įkuriama merginų futbolo komanda „Banga“. 2012 metais “Bangos” vairą perėmė Vaidas Žutautas. Sunkiai sezoną pradėjusi “Banga” tiesiog siautėjo aikštėje antroje sezono pusėje ir ketvirtą kartą iš eilės finišavo 6-toje vietoje. 2013 metų sezono pradžioje (po penktojo turo) V.Žutautas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto ir “Bangai” vadovauti buvo pakviestas Mindaugas Čepas (V.Žutautas tapo jo asistentu). Su naujuoju treneriu “Bangai” pavyko įveikti nesėkmių ruožą ir penktą kartą finišuoti 6-toje vietoje. Deja, 2014 metų sezonas “Bangai” buvo vienas liūdniausių per atgimimo laikotarpį. Nors komanda vėl nukeliavo iki Taurės finalo (pralaimėjo 1:2 Vilniaus “Žalgiriui”) bei antrą kartą dalyvavo Europos lygos kvalifikacijoje (sužaidė 0:0 ir 0:4 su airių Sligo “Rovers”), į klubą pakviesti “investuotojai” iš Rusijos įvėlė “Bangą” į gausybę problemų (įtarimai sutartomis rungtynėmis, nemokami atlyginimai futbolininkams, neišvykimas į rungtynes Vilniuje). 2015 metais V.Žutauto vadovaujama “Banga” trečią kartą klubo istorijoje pasidabino I lygos bronzos medaliais. Tiesa, 2016 metais tokios sėkmės pakartoti nepavyko - finišuota šeštoje vietoje. Tačiau visus nustebino moterų A lygoje debiutavusi “Bangos” merginų komanda. 2017 metais pagrindinė komanda buvo patikėta gargždiškiui Tomui Tamošauskui.
Ypatinga pergalė iškovota 2024 m., kuomet Gargždų futbolo klubas „Banga“ tapo FPRO LFF čempionais. Įspūdingą pergalę pasiekti pavyko dėka stiprios komandos, vyriausiojo trenerio Davido Afonso bei ištikimų klubo sirgalių, miesto bendruomenės palaikymo. Šią įspūdingą LFF taurę bei kitus viešai dar nematytus futbolo trofėjus galėsite išvysti parodoje muziejuje.
Vaikų futbolo mokyklos svarba
1970 metais buvo žengtas svarbus žingsnis, nulėmęs visą Gargždų futbolo ateitį - įkurta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla, o nuo pirmųjų dienų mokykloje pradėjo dirbti iš Mažeikių atvykęs bei per keletą dešimtmečių geriausiu Gargždų futbolo talentų treneriu tapęs Amžinybėn iškeliavęs M. Terentjevas. Jo išauginti A.Narbekovas, R.Mažeikis - patys pirmieji, į kuriuos mes, vaikai, lygiuodavomės. 2014 metais pirmą kartą VšĮ „Gargždų futbolas“ istorijoje „Bangos“ vaikai gimę 2002 metais, vadovaujami trenerio D. Afonso ir trenerio asistento O. Pliuškio tapo Lietuvos čempionais, o 2016 metais istorinį pasiekimą pakartojo 2004 metais gimę vaikai, treniruojami V.
Taip pat skaitykite: Futbolo pirmenybės Gargžduose
Legendiniai žaidėjai ir treneriai
Per ilgą „Bangos“ istoriją komandoje žaidė daug žymių futbolininkų: Petras Mickus, Gintaras Balčiauskas, Viktoras Kirmėlas, Jonas Šlioža, Eugenijus Kundrotas, Antanas Blinstrubas, Bronius Kelpša, Zenonas Normanas, Sigitas Mordasas, Gediminas Šatas, Michailas Terenjevas (a.a.), Edvardas Gedrimas (a.a.), Edvardas Mazalas (a.a.), Kazimieras Repšys, Jonas Kairys, Rimas Simonavičius, Artūras Mickus, Laimonas Mickus, Gediminas Stončius, Rimantas Šarūnas, Romas Šileika, Vaidas Liutikas, Artūras Uosis, Romas Petkevičius, Genadijus Samsonik, Saulius Jokumaitis, Rimvydas Rudys, Kęstutis Nazarovas, Mindaugas Vijeikis, Petras Rauktys, Vaidas Žutautas, Andrius Mikalauskas, Rimvydas Grudys, Aurimas Slušnys, Aurelijus Staponka, Mantas Gudauskas, Mikas Kura, Karolis Urbaitis, Aleksandras Ivanauskas, Vytautas Lukošius.
SMK indėlis į Gargždų futbolą
Sakoma, kad prasidėjo futbolas nuo gamyklos. Dar statant gamyklą buvo toks labai entuziastingas direktorius Steponavičius. Ir jam kaip tik futbolas rūpėjo. Man pasakojo, kad jis, kai statė gamyklą, pirmiausia pasidarė futbolo stadioną. Stadionas - smėlio aikštė ir dviejų takų ratas. Pradėjo tarpcechines varžybas ruošti - sudarydavo tris komandas ir žaisdavo futbolą. Žaidė toje aikštėje ir kaliniai, kurie statė tą gamyklą.
Paroda „Gargždai. Futbolas. Banga“
Gargždų krašto muziejuje pristatyta paroda „Gargždai. Futbolas. Banga“. Paroda, dedikuota 772-ajam Gargždų miesto gimtadieniui, sulaukė futbolo žaidėjų, trenerių, sirgalių ir besidominčių miesto gyventojų dėmesio. Parodos atidarymas tapo išskirtine proga susitikti su garsiausiais Gargždų futbolininkais. Ekspoziciją sudaro informaciniai stendai ir specialiai parodai atrinkti eksponatai. Čia pateikiama daugiau nei 100 metų istorija apie pirmąsias futbolo komandas, aikštes Gargžduose, pasiekimų raidą ir garsiausius futbolininkus, kilusius iš Gargždų. Dalyje stendų pateikiami ir futbolo klubo „Banga“ pasiekimai, komandos simbolikos reikšmės, sirgalių veikla.