Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra: studijos, mokslinė veikla ir indėlis į sveikatos priežiūrą

Įvadas

Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra - tai svarbus akademinis padalinys, vykdantis mokslinius tyrimus, ruošiantis specialistus ir prisidedantis prie visuomenės sveikatos gerinimo. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama katedros istorija, studijų programos, mokslinė veikla, tarptautinis bendradarbiavimas ir indėlis į sporto mediciną Lietuvoje.

Istorija ir raida

Katedros istorija prasidėjo 1948 m. Vytauto Didžiojo universitete, kur ji veikė kaip Fizinio lavinimo ir sporto katedra. Po universiteto reorganizacijos (nuo 1951 m.) katedra rūpinosi Kauno medicinos instituto studentų fiziniu lavinimu, suteikdama žinių apie fizinių pratimų ir judrių veiklų ypatumus bei jų taikymo metodus sveikatos stiprinimui ir apsaugai.

Per ilgus metus katedra patyrė keletą pavadinimų pakeitimų, atspindinčių jos veiklos sritis ir prioritetus:

• 2003 m. - Kineziologijos ir sporto medicinos katedra
• 2012 m. - Sporto instituto
• 2019 m. - Sporto medicinos katedra

Katedrai vadovavo žymūs mokslininkai ir pedagogai, įnešę didelį indėlį į sporto medicinos ir reabilitacijos plėtrą Lietuvoje:

• 1948-1975 m. - dr. Zigmas Vegertas
• Beveik du dešimtmečius - doc. Gerardas Šauklys
• Nuo 1993 m. - prof. Valerijus Jasiūnas
• 2003 m. - prof. Alfonsas Vainoras
• 2012-2020 m. - prof. Rimtautas Gudas
• Šiuo metu - doc. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė

Z. Vegerto vadovavimo laikotarpiu Lietuvoje pirmą kartą pradėtas dėstyti sporto medicinos ir fizioterapijos kursas studentams ir odontologams, parengti 4 šių disciplinų vadovėliai.

Taip pat skaitykite: Sveikatingumo ir sporto apibrėžimas

Studijų programos

Šiuo metu Sporto medicinos katedra dalyvauja įvairiose studijų programose, apimančiose skirtingus lygius ir specializacijas:

Kvalifikacinio laipsnio studijų programos:

• Pirmosios pakopos (bakalauro): Burnos higiena, Ergoterapija, Gyvulininkystė, Kineziterapija, Maisto mokslas, Sveikatos psichologija, Veterinarinė maisto sauga, Visuomenės sveikata.
• Antrosios pakopos (magistro): Gyvensenos medicina, Išplėstinė slaugos praktika, Slaugos lyderystė, Sveikata ir reabilitacija.
• Integracinės studijos: Farmacija, Medicina, Odontologija, Veterinarinė medicina.
• Trečiosios pakopos: Biologijos, Medicinos ir Slaugos doktorantūra.

Nekvalifikacinės studijų programos:

• Sporto medicinos rezidentūra.

Katedros dėstytojai vadovauja studentų baigiamiesiems bakalauro ir magistro darbams, padeda jiems rengti publikacijas ir pranešimus konferencijoms. Taip pat veikia SMD Kineziterapijos būrelis, kurio mokslinė vadovė yra lekt. dr. Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė.

Sporto medicinos klinika vienintelė Lietuvoje ruošia sporto kineziterapijos ir sveikatinimo kineziterapijos magistrus. Klinikoje taip pat ruošiami sporto medicinos rezidentai.

Mokslinė veikla

Katedros mokslinė veikla vykdoma pagal patvirtintą mokslinę temą „Kompleksinis fizinės sveikatos vertinimas daugiadisciplininiu požiūriu“. Katedros mokslininkai aktyviai dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose projektuose:

Nacionaliniai projektai:

• Projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir slaugos darbuotojų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“, kvalifikacijos tobulinimo kursai „Sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos skatinimas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija“.
• Projektas „Arterinės hipotenzijos epizodų prognozavimo inovacinės sistemos technologinė plėtra“.
• Projektas „Alogeninio kremzlės ir kaulo komplekso transplantacijos poveikis sąnario kremzlės regeneracijai eksperimentiniame kremzlės pažeidimo modelyje (CHONDRO)“.
• Projektas „3D mikrostruktūrizuotų ir kolageninių konstruktų su chondrogeninėmis ląstelėmis sukūrimas ir jų transliacinis panaudojimas kremzlės regeneracijai“.
• Projektas „Pažangios ląstelinės terapijos prototipų, skirtų sąnarinės kremzlės ūminių ir lėtinių pažeidimų prevencijai ir gydymui, vystymas (RECART)".
• Klinikinis tyrimas, skirtas NOVOCART® 3D plus saugumui ir veiksmingumui įvertinti, lyginant su mikrolūžių procedūra, pacientams, kuriems yra kelio sąnario kremzlės defektų.

Tarptautiniai projektai:

• Projektas „Individualizuota reabilitacija: įkūnijant judesį.“
• Projektas Erasmus + Wolverhampton University of the United Kingdom Erasmus + Sport Programme Project “Virtual Advice, Nurturing, Guidance on Universal Action, Research and Development for physical activity and sport Engagement: the VANGUARD project” (su prof. L. Šiupšinsku).
• Eureka projektas EDFAS „Paskirstyto intelekto funkcinės būklės įvertinimo sistema pagyvenusiems ir neįgaliesiems“.
• Eureka ITEA2 projektas GUARANTEE „Angelas sargas išplėstai namų aplinkai“.
• Interreg IVB projektas „ICT for Health - Strengthening social capacities for the utilisation of eHealth technologies in the framework of ageing population“.
• Projektas „PrimCareIT-Counteracting brain drain and professional isolation of health professionals in remote primary health care (PrimCareIT)".

Katedra aktyviai organizuoja tarptautines konferencijas, tokias kaip „Exercise for Health and Rehabilitation“ ir „Complex Systems in Medicine and Sport“.

Taip pat skaitykite: Sveikimas ir aktyvus gyvenimas

Mokslinės publikacijos:

Katedros mokslininkai aktyviai publikuoja savo tyrimų rezultatus prestižiniuose mokslo žurnaluose. Pavyzdžiui, 2019 m. buvo paskelbta:

• 11 straipsnių Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėse.
• 3 publikacijos tarptautinėse duomenų bazėse.
• 29 kitos recenzuojamos mokslinės publikacijos (Lietuvos mokslinės publikacijos, konferencijų pranešimai).
• 1 vadovėlis, mokymo ir metodinė priemonė.

Apgintos disertacijos:

2001-2021 m. katedroje apgintos 17 doktorantūros disertacijų įvairiomis temomis, susijusiomis su sporto medicina, reabilitacija ir kineziterapija. Kai kurie pavyzdžiai:

• Saulė Salatkaitė. Jaunų fiziškai aktyvių asmenų, patyrusių priekinio kryžminio raiščio rekonstrukciją, ilgalaikių gydymo rezultatų įvertinimas (2021).
• Justinas Mačiulaitis. Sąnarių osteochondrinių pažeidimų gydymas sportinių traumų metu naudojant audinių inžinerijos produktus ikiklinikiniuose modeliuose (2020).
• Deivydas Velička. Didelio intensyvumo intervalinių treniruočių, okliuzinių treniruočių ir aerobinių pratimų, papildytų diferencijuotomis treniravimo užduotimis, įtaka vyrų širdies ir kraujagyslių sistemai (2020).
• Toma Garbenytė-Apolinskienė. Aukšto meistriškumo krepšininkų apatinių galūnių sportinių traumų ir funkcinės skeleto ir raumenų sistemos rodiklių ryšio tyrimas (2020).
• Rokas Jurkonis. Transplanto tipo ir skersmens įtaka kelio sąnario funkcijos atkūrimui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos (2018).
• Margarita Radžiūnienė. Motoriniai pokyčiai kūdikystėje ir vaikystėje, taikant amžių atitinkančias judesių treniruotes (2016).
• Viktorija Repšaitė. Diferencijuoto treniravimo įtaka insultą patyrusių asmenų funkciniams judesiams ir nepriklausomumui (2015).
• Virginija Bertašiūtė. Vyrų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcinių parametrų pokyčiai anaerobinio metabolizmo slenksčio metu (2015).
• Giedrė Taletavičienė. Elektrokardiografinių rodiklių ir jų dinaminių sąsajų pokyčiai bendrosios krioterapijos ir peloterapijos procedūrų metu (2014).
• Brigita Zachovajevienė. Dubens dugno, diafragmos ir liemens raumenų funkcinių ryšių ir pokyčių vertinimas vyrams po radikalios prostatektomijos (2013).
• Sandra Bardauskienė. Trumpalaikio badavimo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams (2012).
• Aura Leonaitė-Evans. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės kaita taikant du relaksacijos metodus vyrams po miokardo infarkto (2010).
• Inga Muntianaitė Dulkinienė. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių parametrų pokyčių sudėtingumo matematinis įvertinimas atliekant judrias užduotis (2010).
• Ernesta Gurskienė. Aerobikos treniruotes lankančių studentų širdies ir kraujagyslių bei nerimo, depresijos simptomų įvertinimas (2009).
• Kristina Poderytė. Ilgalaikės adaptacijos prie fizinių krūvių įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai (2009).
• Kristina Bačiulienė. Vaikų laikysenos rodiklių, širdies ir kraujagyslių bei jėgos parametrų ryšio įvertinimas (2006).
• Laimonas Šiupšinskas. Studentų fizinio aktyvumo kompleksinis vertinimas pagal fizinės sveikatos, fizinio pajėgumo ir kūno masės sudėties rodiklius (2006).
• Vilma Mauricienė. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno laikysenos ypatumai ir ryšys su kūno sudėties parametrais bei dalyvavimu sportinėje veikloje (2005).
• Algė Daunoravičienė. Ilgalaikis vietinių fizinių pratimų poveikis raumenims ir širdies ir kraujagyslių sistemai (2001).

Tarptautinis bendradarbiavimas

Katedra aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis tarptautinėmis institucijomis ir universitetais:

• The HeartMath Institute, USA: bendradarbiavimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) ir HeartMath institutu (JAV) vykdant Žemės magnetinio lauko matavimus ir analizę, rašant mokslines publikacijas tarptautiniuose žurnaluose.
• Sporto medicinos klinika, Mainz Johann Gutenberg University, Germany: bendradarbiavimas su profesoriumi W.I. Schöllhorn ECG monitoringo ir „Kaunas-load“ sistemos naudojimo moksliniuose tyrimuose, ECG ir EEG sistemų naudojimo ir signalų išgavimo sinchronizuoto įrašymo metu srityse. Diferencijuoto treniravimo taikymas ir šio metodo plėtra Lietuvoje yra vienas svarbiausių šio bendradarbiavimo rezultatų. Šiuo metu bendradarbiaujama integruojant tradicinę kinų mediciną ir jos elementus, tokius kaip Qigong, į kasdienę fizinę veiklą.
• University of Applied Sciences (Finland) ir University of Applied Sciences of Flensburg (Germany): dalyvavimas HORISONT 2020 ir INTERREG programose, aktyvus Erasmus+ įsitraukimas, bendradarbiavimas taikant IT technologijas sveikatos priežiūros sistemoje.
• Cyril and Methodius University of Skopje: bendradarbiavimas su profesoriumi R. Hristovski ieškant optimalių matematinių analizės metodų, kurie galėtų būti taikomi duomenų apdorojimui. Dinaminių sistemų teorija ir jos taikymas yra vienas iš pagrindinių šio bendradarbiavimo akmenų.
• The INEFC Institute of Catalonia, Spain: katedros dėstytojai dalyvauja bendrame mokslo projekte „Unified framework for the study of sport related phenomena“, kurio pagrindinis tikslas - tirti fenomenus, kylančius iš sporto (pvz., nuovargis, skausmas) ir siūlyti novatoriškus modelius ir sprendimus, skirtus šiems fenomenams aprašyti naudojant dinaminių sistemų teoriją. Kompleksinių sistemų teorija ir jos taikymas sporto moksluose yra viena iš esminių sričių, vienijančių šias dvi institucijas.
• University of Tartu, Institute of Sports Sciences and Physiotherapy, Estonia: katedros dėstytojai bendradarbiauja su kolegomis iš Tartu universiteto sporto fiziologijos tema. Vyksta Erasmus mainai.

Katedros mokslininkai skaito paskaitas pagal Erasmus mainų programą ir nuolat kelia savo kompetenciją. Sporto medicinos klinikos dėstytojai dalyvavo organizuojant Tarptautinį kompleksinių sistemų sporte kongresą, vykusį FCB Camp Nou, Barselonoje 2017 m.

Bendradarbiavimas su sporto organizacijomis

Katedra glaudžiai bendradarbiauja su sporto organizacijomis Lietuvoje:

Taip pat skaitykite: Teorija ir praktika sporto reabilitacijoje

• Kasmet, kartu su Lietuvos krepšinio federacija, atliekamas sportinių traumų rizikos vertinimas įvairioms jaunimo, jaunučių ir jaunuolių komandoms, taip pat nacionalinėms vyrų ir moterų rinktinėms.
• Traumų rizika taip pat vertinama Lietuvos moterų krepšinio lygos komandoms, vykdomi įvairūs projektai, tokie kaip Lietuvos moterų krepšinio lygos sportinių traumų ir ligų registras; krepšininkų žaidimo efektyvumo analizė po kelio kremzlės rekonstrukcinių operacijų; galimybė atkurti fizinio aktyvumo lygį, buvusį prieš traumą, po skirtingo skersmens priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijų sportininkams.

Sporto medicinos klinika

Sporto medicinos klinika teikia platų paslaugų spektrą sportuojantiems ir fiziškai aktyviems asmenims:

• Sveikatos tikrinimas ir funkcinės būklės vertinimas.
• Funkcinių organizmo rezervų ir organizmo prisitaikymo prie pasirinkto fizinio krūvio nustatymas.
• Fizinio krūvio parinkimas.
• Individualių fizinio krūvio, atsigavimo po krūvio bei mitybos sportuojant strateginių planų ruošimas.
• Dopingo klausimų aptarimas.
• Pagalba sportuojančiam asmeniui, patyrusiam traumą, atgauti iki traumos buvusią fizinę būklę ir pagerinti kūno funkcijas, kad trauma nepasikartotų.

Klinikos komanda pasiruošusi tirti įvairaus amžiaus sportuojančių ir fiziškai aktyvių asmenų sveikatos būklės pokyčius, atsiradusius dėl sistemingų fizinių treniruočių, fizinio pajėgumo ugdymo ir atsigavimo po treniruočių dėsningumus, treniruočių ypatumus kartu pasikeitus aplinkos sąlygoms (karštis, šaltis, aukštikalnės, laiko juostų kaita).

Klinika taip pat specializuojasi sportuojančių asmenų profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose, per didelio fizinio krūvio sukeltų sveikatos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme.

Kineziterapeuto veikla

Straipsnyje pateikiama informacija apie kineziterapeuto, dirbančio su Lietuvos nacionaline ledo ritulio rinktine ir dėstančio Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, veiklą. Jis naudoja integruotą požiūrį, apimantį tradicinius ir naujausius gydymo metodus, įskaitant manualinę terapiją, kraniosakralinę terapiją, visceralinę manipuliaciją ir dinaminę neuromuskulinę stabilizaciją. Kineziterapeutas nuolat dalyvauja mokslinėse konferencijose ir seminaruose, kelia kvalifikaciją įvairiose srityse.

Pertreniravimas sporte

Dažnas reiškinys sporte yra pertreniravimas, kurį sukelia tinkamos pusiausvyros tarp fizinio krūvio ir atsigavimo nebuvimas, esant per dažnoms ir per ilgoms pratyboms bei nepakankamai maitinantis, o taip pat niekada nesportavus ar sportavus labai seniai ir vėl pradėjus besaikiai sportuoti.

Studijų kryptys ir personalas

Katedroje vykdomos studijos priskiriamos kosmetologijos, reabilitacijos ir socialinio darbo studijų kryptims. Katedroje dirba 32 dėstytojai, didžioji dalis - praktikai, dirbantys kosmetologo, kineziterapeuto, medicinos gydytojo ir socialinio darbuotojo pareigose. Katedra organizuoja ir vykdo taikomuosius tyrimus, tiesiogiai susijusius su studijų programomis, sąlygojančius studijų kokybę visuomenės sveikatos, edukologijos ir socialinio darbo mokslo kryptyse.

Taikomieji tyrimai ir metodai

Katedra organizuoja ir vykdo taikomuosius tyrimus, tiesiogiai susijusius su studijų programomis, sąlygojančius studijų kokybę, visuomenės sveikatos, edukologijos ir socialinio darbo mokslo kryptyse. Studijų procese naudojami studentų aktyvumu ir jų refleksija pagrįsti metodai: grupės diskusija, atvejo analizė, empiriniai ir analitiniai tyrimai ir kt.; užduotimis pagrįsti metodai: projektų, individualių ar grupinių darbų, apžvalgų, mokslinio referato ir/ar kt.

TFV studijų programa

Katedroje vykdoma TFV (tikslinė funkcinė veikla) studijų programa, kuri yra unikali Lietuvoje, sudaryta remiantis Europos 23 universitetų ekspertų nustatytais baziniais TFV studijų Europos standartais. Joje rengiami specialistai darbui su įvairių tipų negalias turinčiais asmenimis, kurie nėra ligoniai, tik turi pastovius negrįžtamus funkcijų sutrikimus, tiesiogiai siekiant jų fizinės, psichologinės ir socialinės reabilitacijos.

tags: #reabilitacijos #fizines #ir #sporto #medicinos #katedra