Kauno technologijos universitete įvyko 2025 metų geriausiųjų Lietuvos studentų sportininkų pagerbimo ir apdovanojimų vakaras, kuriame apdovanoti geriausieji Lietuvos studentai sportininkai, pasiekimais garsinę savo Alma Mater ir šalį tarptautinėse sporto arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime reikšmingiausius pasaulio ir sporto pasiekimus, Lietuvos sporto raidą, apdovanojimus ir įvykius, kurie įkvepia naujiems tikslams ir pergalėms.
Studentų Sporto Apdovanojimai ir Pasiekimai
Ceremonijoje iškilmingai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkomis apdovanoti Pasaulio universiteto vasaros žaidynėse ir Europos universitetų čempionatuose medalius pelnę sportininkai. FISU Rhine-Ruhr Pasaulio universiteto vasaros žaidynėse (Universiadoje) lietuviai laimėjo 3 aukso ir 4 bronzos medalius. Vienu svarbiausių apdovanojimų akcentų tapo VDU 3×3 krepšinio komandos istoriniai pasiekimai: net trijuose pagrindiniuose tarptautiniuose turnyruose pelnyti aukso medaliai. VDU krepšinio trijulių komanda 2025 m. 2024-2025 mokslo metų studentų čempionatuose ir SELL studentų žaidynėse pasiekti rezultatai bendrakomandinėje aukštųjų mokyklų įskaitoje pergalę atnešė VDU. Geriausiu VDU sportininku pripažintas 3×3 krepšininkas Rokas Jocys (treneris - Dainius Novickas). Į minėtąjį dešimtuką pateko penki VDU studentai.
LTOK Sveikinimai ir Sporto Svarba
„Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nuoširdžiai vertina tai, ką akademinė bendruomenė daro sporto labui. Dėkoju rektoriams - už strateginį požiūrį, kuris leidžia sportininkams ne rinktis tarp mokslo ir sporto, o sėkmingai derinti abu kelius. Dėkoju treneriams - už kantrybę, reiklų darbą ir tikėjimą jaunais žmonėmis net tuomet, kai jiems patiems kartais pritrūksta tikėjimo savo jėgomis, - perduotame sveikinimo tekste minėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. - Sportininkams noriu pasakyti paprastą, bet svarbią žinutę: jūs esate mūsų šalies progreso įrodymas. Jūsų pastangos, disciplinuotas darbas ir gebėjimas nepasiduoti įkvepia ne tik sporto pasaulį, bet ir visą visuomenę. Šiandien apdovanojimai atiteks geriausiems, tačiau iš tiesų laimi visi, nes laimi bendruomenė, kuri tiki sporto ir mokslo galia. LTOK vardu noriu palinkėti, kad ši jėga niekada nesilptų. Tegul ši šventė tampa įkvėpimu naujiems tikslams ir naujoms pergalėms.“
Lietuvos Sporto Apdovanojimai 2025
2025 metų Lietuvos sporto apdovanojimai buvo ypatinga proga išreikšti pagarbą geriausiems olimpinio ir paralimpinio sporto atstovams. Šiemet apdovanoti sportininkai, kurie ne tik pasiekė puikių rezultatų, bet ir tapo įkvepiančiais mūsų šalies sporto lyderiais.
LSŽF Apdovanojimai Vilniuje
Gruodžio 9 dieną Vilniuje vyko 2025 metų Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) apdovanojimai. Renginyje pagerbti geriausi metų sporto žurnalistai, komentatoriai ir fotografai, taip pat įvertinti ryškiausi sporto renginiai, iniciatyvos ir sportininkai, išsiskyrę bendravimu su žiniasklaida.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Olimpinės Sporto Šakos ir Jų Svarba
Penkiakovė: Fizinis ir Psichologinis Pasirengimas
Penkiakovė - sporto šaka, sudaryta iš penkių rungčių: fechtavimo, plaukimo, jojimo, bėgimo ir šaudymo. Tai išskirtinė disciplina, kurioje atletai turi įrodyti ne tik fizinę ištvermę, bet ir gebėjimą susikoncentruoti, greitai priimti sprendimus bei išlaikyti šaltą protą skirtingose situacijose. Iš senovės Graikijos kilusi klasikinė penkiakovė nuo 1912 metų tapo neatsiejama olimpinių žaidynių dalimi.
Lengvoji Atletika: Žmogaus Fizinių Galimybių Ribos
Lengvoji atletika yra viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apibrėžianti žmogaus fizinių galimybių ribas. Ji apima įvairias rungtis, kurioms reikalingas didelis fizinis pasirengimas, greitis, ištvermė ir koordinacija. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės lengvosios atletikos rungtys, žymiausi Lietuvos sportininkai ir šios sporto šakos raida nuo senovės laikų iki šių dienų.
Golbolas: Sportas Regėjimo Negalią Turintiems
Golbolas arba aklųjų riedulys yra sporto šaka, pritaikyta specialiai regėjimo negalią turintiems žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines golbolo taisykles, šio sporto atsiradimą Lietuvoje ir pasiekimus tarptautinėje arenoje.
Paralimpinės Žaidynės: Valia ir Pasiryžimas
Paralimpinės žaidynės arba paralimpiada - tai nuostabi sporto ir žmogiškumo šventė, kurioje sportininkai su negalia rodo nepaprastą valią ir pasiryžimą. Čia kiekvienas varžovas, nepaisant iššūkių, siekia aukščiausių rezultatų. Šiame straipsnyje sužinosite daugiau apie paralimpines žaidynes, jų istoriją, dominuojančias sporto šakas ir kitus įdomius faktus.
Breikas: Energinga Šokio Forma
Breikas (angl. Break dance) - energinga šokio forma, kurią išpopuliarino afroamerikiečiai ir lotynų amerikiečiai. Breikas apjungia ir kitų sporto šakų judesius, įskaitant kovos menus bei gimnastiką. Šiame straipsnyje sužinosite daugiau apie breiką, šio šokio tendencijas, naudą ir kitus svarbius faktus.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Lietuvos Sporto Asmenybės
Rokas Baciuška: Autosporto Talentas
Rokas Baciuška - jaunas, bet jau patyręs Lietuvos autosporto lenktynininkas, gimęs 1999 m. Tauragėje. Nuo pat mažens aistringai domėdamasis automobiliais, Rokas savo karjerą pradėjo nuo kartingo, o vėliau sėkmingai persikėlė į ralio kroso ir ralio reidų trasas.
Mykolas Alekna: Disko Metimo Atstovas
Mykolas Alekna - tai ne tik garsaus disko metiko Virgilijaus Aleknos sūnus, bet ir puikus sporto pasaulio talentas, kuris savo atkaklumu vis su didesne jėga užkariauja lengvosios atletikos pasaulį. Nuo pat vaikystės Mykolą įkvėpė tėvo iškovoti titulai, kurie leido jam sukurti savo tikslus bei vėl jų kovoti.
Lietuvos Sporto Raida ir Organizacijos
Lietuvos sporto istorija siekia senovės baltų laikus, tačiau organizuotas sportas pradėjo formuotis tik XIX amžiaus pabaigoje.
Pirmosios Sporto Organizacijos
Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus).
Lietuvos Sporto Sąjunga ir Kitos Organizacijos
1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
Pirmasis Sporto Žurnalas ir Kūno Kultūros Rūmai
1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė). 1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui.
Sporto Bazės ir Apygardos
1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Lietuvos Čempionatai ir Sporto Šakos
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Tarptautiniai Ryšiai ir Varžybos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Pirmosios Tarptautinės Rungtynės ir Olimpinis Debutas
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. 500 m rungtyje jis užėmė 25 (50,8 s), 1500 m - 26 (2 min 40,2 s), 5000 m - 28 (9 min 40,1 s), 10 000 m - 22 (19 min 47,2 s) ir daugiakovėje - 21 (221,66 taško) vietą.
Pasaulio Čempionatai ir Medaliai
Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių. Žaidė Leonardas Abramavičius, Z. Kolodnas, A. Z. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis.
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius.
Europos Krepšinio Čempionatas
1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas.
Sportas Okupacijos Metais
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
Pokario Sporto Sistema
1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90). Komitetų pirmininkai: Aleksiejus Šimanas (1940-41 ir 1944-46), Jonas Uloza (1946-53), Benediktas Bračas (1954), A. Gudanovičius (1954-61), Vytautas Ostrauskas (1961-72), Algirdas Balčiūnas (1972-76), Z. Motiekaitis (1976-90).
Sporto Kolektyvai ir Programos
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
Kūno Kultūros Institutas ir Katedros
1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992-2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011-18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Dalyvavimas SSRS Rinktinėse
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
Pramoginiai Šokiai ir Komandų Pasiekimai
1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos (I. Bačiulytė, S. Bublytė, Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, G. Striogaitė, R. Tamašauskaitė; treneris Eugenijus Vaitkevičius). 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai (Algirdas Brazys, V. Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, Mindaugas Lekarauskas, A. Sabonis, Arūnas Visockas; treneriai V. Garastas ir Henrikas Giedraitis). 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sporto Mokyklos ir Varžybos
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai.
Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Sporto Pokyčiai
LTOK Atkūrimas ir Naujos Organizacijos
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
Kūno Kultūros ir Sporto Departamentas
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Departamentui vadovo: A. Raslanas (1990-93 ir 2005-09), Vytas Nėnius (1993-96 ir 2001-05), R. Kurtinaitis (1997-2001), Klemensas Rimšelis (2010-14), Edis Urbanavičius (2014-18), Vytautas Vainys (2019).
Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynės
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje).
Tarptautinis Pripažinimas ir Federacijos
1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
Olimpinės Žaidynės ir Čempionai
1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė - biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Naujos Organizacijos ir Rekordai
1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10-95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d.
Sportinės Veiklos Struktūra ir Iniciatyvos
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti.
Krepšinio Dominavimas ir Čempionatai
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai (Giedrius Gustas, Š. Jasikevičius, K. Lavrinovičius, A. Macijauskas, Virginijus Praškevičius, Donatas Slanina, D. Songaila, Dainius Šalenga, R. Šiškauskas, S. Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas; treneriai Antanas Sireika, Gintaras Krapikas, V. Chomičius). 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione (Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Steponas Babrauskas, Paulius Jankūnas, Artūras Jomantas, Antanas Kavaliauskas, J. Mačiulis, Gediminas Navickas, Vaidotas Pridotkas, R. Seibutis, Darius Šilinskis; treneriai R. Butautas ir R. Kurtinaitis).
tags: #reiksmingiaui #pasaulio #ir #sporto #pasiekimai