Apie vyrų krepšinį žinoma daug faktų, tačiau moterų krepšinio ištakos ir istorija dažnai lieka šešėlyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos moterų krepšinio rinktinės aprangos istoriją, nuo pat pirmųjų žingsnių iki šių dienų.
Moterų krepšinio pradininkė - lietuvaitė Senda Berenson Abbot
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 d. JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Jose žaidė pirmakursių ir antrakursių studenčių komandos. Įdomu tai, kad į šias rungtynes vyrai nebuvo įleidžiami, nes žaidėjos vilkėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo rezultatu 6:5. Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berenson Abbot, kuri tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina. Mažai kam girdėtas faktas, kad Senda buvo lietuvaitė.
Senda Berenson Abbot gimė 1868 m. Lietuvoje, Butrimonių kaime, netoli Stakliškių. Jos pavardė Lietuvoje buvo Valvrojenskaja. 1875 m., būdama septynerių, kartu su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Jos tėvas Albertas metais anksčiau įsikūrė Bostone. Sulaukęs šeimos, jis pareikalavo, kad žmona ir vaikai pakeistų pavardę į Berenson ir atsisakytų bet kokių sąsajų su žydiška kilme.
Apie kanadiečio Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį S. Berenson sužinojo 1892 m., skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“. Sužinojusi apie naują žaidimą, S. Berenson nuvyko pas J. Naismithą ir gavo jo pritarimą pritaikyti vaikinams skirtą žaidimą ir merginoms.
Senda nutarė supaprastinti taisykles moterims: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose - ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį kamuolys išmetamas iš centro. 1899 m. S. Berenson pataisos buvo įteisintos - taisyklės tapo oficialios, vėliau ji aštuoniolika metų jas redagavo. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio (ištisus 75 - erius metus.). 1901 m. krepšinio populiarintoja parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“, kurį redagavo 12 metų. 1905 m. ji suorganizavo moterų krepšinio komitetą, kuriam vadovavo taip pat 12 metų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1985 m. Senda Berenson-Abbott buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų. 1987 m. ji įtraukta į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų, o 1999 m. - į Moterų krepšinio šlovės muziejų.
Moterų krepšinio užuomazgos Lietuvoje (1920-1939 m.)
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį, įskaitant ir moterų, Lietuvoje pasirodė 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-1921 metais. Jos pradėjo žaisti krepšinį pagal vokiečių taisykles - su mažesniu kamuoliu, be lentų. Merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke, kur susirinkdavo daug žiūrovų. Prie pirmosios moterų krepšinio užuomazgos nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais prisidėjo Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. Tų pačių metų spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga) komandos. Po atkaklios kovos, ketvirtosiose rungtynėse, LFLS krepšininkės tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę ir laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). Šiose rungtynėse rinktinei atstovavo ir taškus pelnė: Stefanija Astrauskaitė (4), Juzė Jazbutienė (6), Stasė Markevičienė (2), Genovaitė Miuleraitė (3).
1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės, kuriose Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2). Šios rungtynės buvo dalis pasiruošimo I Europos moterų krepšinio čempionatui.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje: sidabro medaliai
1938 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė debiutavo tokio rango varžybose I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje ir iškovojo sidabro medalius. Rinktinę prieš čempionatą ruošė trys Europos čempionai: Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovavo Feliksas Kriaučiūnas, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja (MVP).
Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes, iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo tik vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse lietuvaitės įveikė Italijos rinktinę 23:21 (18:12), antrosiose - Šveicarijos rinktinę 28:10 (8:4), o trečiose - Prancūzijos rinktinę 20:14 (18:4).
Užsidėjus Europos vicečempionės karūną, Lietuva gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo čempionatas neįvyko. Lietuvos moterų rinktinė paskutines rungtynes kaip nepriklausoma šalis sužaidė 1939 m. balandžio 1 d.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės pasiekimai sovietmečiu (1940-1960 m.)
Netekus nepriklausomybės, moterys, kaip ir vyrų rinktinė, organizavosi ir rungtyniavo Pabaltijo šalių čempionatuose.
Svarbiausi pasiekimai šiame laikotarpyje:
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
- 1941 m. balandžio 25-27 d. Kaune vykusiame I Pabaltijo šalių čempionate Lietuvos moterų rinktinė tapo nugalėtojomis. Rinktinės treneris - Zenonas Puzinauskas, lyderė - Elena Karnilavičiūtė (13 taškų).
- 1946 m. gruodžio 5-7 d. Kaune vykusiame II Pabaltijo šalių čempionate Lietuvos moterų rinktinė vėl tapo nugalėtojomis. Rinktinės treneris - Vincas Sercevičius, lyderė - Ona Bartkevičiūtė (26 taškai).
- 1947 m. lapkričio 28-29 d. Taline vykusiame III Pabaltijo šalių čempionate Lietuvos moterų rinktinė iškovojo trečiąjį čempionės titulą iš eilės. Rinktinės treneris - Stepas Butautas, lyderė - Ona Bartkevičiūtė-Butautienė (16 taškų).
- 1948 m. rugsėjo 26-27 d. I Pabaltijo šalių spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė tapo čempionėmis. Rinktinės treneris - Vladas Kišonas, lyderė - O. Bartkevičiūtė-Butautienė (18 taškų).
- 1950 m. spalio 5-7 d. Kaune vykusioje II Pabaltijo šalių spartakiadoje rinktinė liko antra. Rinktinės treneris - Kostas Birulis, lyderė - O. Bartkevičiūtė-Butautienė (22 taškai).
- 1951 m. spalio 5-6 d. Taline vykusioje III Pabaltijo šalių spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė vėl tapo čempionėmis. Rinktinės treneris - Vytautas Bimba, lyderė - O. Bartkevičiūtė-Butautienė (17 taškų).
- 1953 m. kovo 20-27 d. Rygoje vykusiame I SSRS žiemos čempionate Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. Rinktinės treneris - Vytautas Bimba, komandos lyderės - G. Sviderskaitė (75 taškai) ir O. Bartkevičiūtė-Butautienė (72 taškai).
- 1954 m. kovo 25 - balandžio 4 d. Leningrade vykusiame II SSRS žiemos čempionate Lietuvos moterų rinktinė užėmė 5 vietą. Rinktinės treneris - Vytautas Bimba, komandos lyderės - O. Bartkevičiūtė-Butautienė (87 taškai), F. Bimbienė (82 taškai) ir G. Tulevičiūtė (77 taškai).
- 1955 m. kovo 24 - balandžio 3 d. Stalingrade vykusiame III SSRS žiemos čempionate Lietuvos moterų rinktinė užėmė 8 vietą. Rinktinės treneris - Vytautas Bimba, komandos lyderė - G. Tulevičiūtė (105 taškai).
- 1956 m. rugpjūčio 6-15 d. Maskvoje vykusioje I SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. Rinktinės treneris - Viktoras Dzenis, komandos lyderės - G. Tulevičiūtė (125 taškai) ir J. Daktaraitė (75 taškai).
- 1957 m. rugsėjo 22-26 d. Kaune vykusioje V Pabaltijo šalių spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė tapo nugalėtoja. Rinktinės treneris - Stepas Butautas, komandos lyderė - O. Bartkevičiūtė-Butautietė (31 taškas).
- 1959 m. rugpjūčio 6-14 d. Maskvoje vykusioje II SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą. Rinktinės treneris - Stepas Butautas, komandos lyderės - G. Tulevičiūtė (116 taškų) ir J. Daktaraitė (103 taškai).
Apibendrinant šį laikotarpį iki 1960 m., galima išskirti dvi dalis: prieškario ir pokario. 1937-1941 m. laikotarpio rinktinės lyderėmis buvo Stefanija Astrauskaitė ir Genovaitė Miuleraitė, kurios buvo rezultatyviausios žaidėjos Europos čempionate ir labiausiai prisidėjo iškovojant sidabro medalius. Miuleraitė taip pat buvo pripažinta čempionato MVP. Rinktinei tuo laikmečiu vadovavo Feliksas Kriaučiūnas ir Zenonas Puzinauskas.
Pokario laikotarpiu (1945-1960 m.) ryškiausia krepšinio figūra buvo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė, kuri net 15 metų atstovavo rinktinei. Prie šios lyderės rinktinėje debiutavo vėliau išgarsėjusios ir TSRS rinktinei atstovavusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Per šį laikotarpį rinktinei vadovavo Vincas Sercevičius, Stepas Butautas, Vladas Kišonas, Kostas Birulis, Vytautas Bimba ir Viktoras Dzenis.
Visos šios paminėtos krepšinio žvaigždės vėliau tapo garsiomis trenerėmis, kurios išugdė ne vieną talentingą krepšininkę ir krepšininką. Pavyzdžiui, Ona Butautietė buvo garsaus Šarūno Marčiulionio trenere. Deja, bet tragiškas likimas ištiko Sviderskaitę - 1973 m. ji su savo komandos žaidėjomis žuvo lėktuvo katastrofoje Prahoje.
Gražina Tulevičiūtė buvo pirmoji lietuvė moteris, pakviesta į SSSR krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. Rio de Žaneire tapo pasaulio krepšinio vicečempione, 1958 m. Lodzėje iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. SSSR rinktinėje ji buvo viena rezultatyviausių žaidėjų. Gražina apdovanota medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, „Lietuvos sportui atminti“ ir LR Prezidento padėka.
Jūratė Daktaraitė taip pat atstovavo TSRS rinktinei ir 1959 m. tapo Pasaulio čempione.
Lietuvos rinktinių apranga po nepriklausomybės atkūrimo
Kompanija „Nike“ daugiau nei 15 metų kuria aprangą Lietuvos krepšinio rinktinėms. Naujoji uniforma išsiskiria naujų technologijų audiniu ir papildyta Lietuvos simbolika. Aprangą demonstravo rinktinių nariai Renaldas Seibutis, Mantė Kvedaravičiūtė, Kamilė Nacickaitė ir Simas Jasaitis.
Anot „Nike“ sporto rinkodaros direktorės Vidurio ir Rytų Europos šalims Tinos Salminen, naujojoje aprangoje paliktas vienas svarbiausių Lietuvos simbolių - herbas, kuris asocijuojasi su ryžtinga kova ir pergalėmis. Grafiniai herbo bei Lietuvos krepšinio federacijos tapatumo elementai atspindi energiją. Naujoji uniforma kurta taikant aukščiausio lygio inovacijas. Apranga pasiūta iš itin plono ir lengvo, tačiau patvaraus audinio, DRI-FIT technologija padeda reguliuoti prakaitą ir išlikti sausam, kelnaičių šonuose esantys grafiniai elementai ir lazerinės perforacijos užtikrina dar didesnį oro pralaidumą bei reikiamą vėsą.
Krepšinio rinktinės vyrai sutaria, kad varžybų aprangoje svarbiausia yra patogumas. Simas Jasaitis kaip pagrindinį privalumą įvardijo aprangų lengvumą, o Renaldas Seibutis atkreipė dėmesį į kelnaičių ilgį. Tuo metu rinktinės merginos neslėpė, kad joms svarbi ir aprangų estetinė išvaizda.
Vyrų rinktinės treneris Jonas Kazlauskas teigė, kad „Nike“ dėka mūsų krepšininkai turi labai plačią aprangų pasirinkimo galimybę - esant poreikiui, per varžybas jie aprangas gali pasikeisti net kelis kartus.
Naujausios tendencijos: dizainerių indėlis į krepšinio aprangą
Žymus Lietuvos dizaineris Aleksandras Pogrebnojus sukūrė aprangas Vilniaus „Kibirkšties“ moterų krepšinio komandai. Dizaineris stengėsi, kad „Kibirkšties“ komanda išliktų prie savo tradicinių spalvų ir atrodytų gražiai. Pats dizaineris tikina, kad kuriant „Kibirkšties“ komandos aprangą reikėjo gerokai padirbėti, nes norėjo perteikti tam tikras detales, kurios turėjo nepaskęsti tarp įvairių logotipų.
„Kiek aš gaminau aprangų, tai rezultatas matosi. Aklųjų riedulio rinktinė tapo Europos čempione, „Energijos“ klubas tapo Lietuvos ledo ritulio čempionais, biatlono rinktinė sėkmingai pasirodė olimpinėse žaidynėse. Jau aišku, kad „Kibirkštis“ taps Lietuvos čempionėmis. Aš nešu sėkmę“, - teigė dizaineris.