Rezultatyviausi futbolininkai pagal šalis ir pasaulio futbolo čempionato apžvalga

Įvadas

Futbolas, sporto karalius, visame pasaulyje turi milijonus gerbėjų. Pasaulio futbolo čempionatas - tai renginys, kuris sporto visuomenėje pagal svarbą vertinamas kaip antrasis po olimpinių žaidynių. Vis dėlto, skirtingai nei olimpinėse žaidynėse, futbolo turnyre dalyvauja pajėgiausi žaidėjai. Šiame straipsnyje apžvelgsime rezultatyviausius futbolininkus pagal šalis, Pasaulio futbolo čempionato istoriją ir kitus įdomius aspektus.

Pasaulio futbolo čempionato istorija

Pasaulio čempionato ištakos

Priežastis, dėl kurios atsirado pasaulio futbolo čempionatas, buvo nepakankamas dėmesys futbolui olimpinėse žaidynėse. XX a. 2-ajame dešimtmetyje žaidimas turėjo pereiti prie profesionalumo, kuris neatitiko olimpinės dvasios. Todėl vyriausybinė institucija FIFA sumanė surengti pasaulio čempionatą. Sprendimas surengti pirmąjį čempionatą buvo oficialiai paskelbtas 1928 m. Pirmasis oficialus pasaulio futbolo čempionatas buvo surengtas 1930 m. Urugvajuje. Nuo tada turnyras vyksta kas ketverius metus (išskyrus pertraukas dėl Antrojo pasaulinio karo). Tačiau neoficialūs pasaulio futbolo čempionatai buvo rengiami prieš FIFA čempionatus XIX a. pabaigoje, tuo metu, kai egzistavo tik kelios nacionalinės komandos.

Čempionato formatas ir dalyviai

Kalbant apie įdomesnius statistinius momentus, verta atkreipti dėmesį į augantį komandų skaičių. Jeigu pirmajame 1930 metais Urugvajuje vykusiame čempionate dalyvavo 13 komandų, tai Katare varžysis 32 rinktinės. 32 komandų turnyras vyksta nuo 1998 metų. Nuo to laimi žiūrovas, nes gali stebėti daugiau rungtynių. Taip pat laimi valstybė, į kurią atvyksta daugiau turistų su pinigais. Laimi futbolas - daugiau įvairių komandų, daugiau netikėtumų, daugiau rungtynių.

Namų sienų pranašumas

Dar įdomus akcentas čempionate - namų sienos. Šešis kartus turnyrą laimėjo namų komanda. Be to, daugelis rinktinių, kurios įprastai nekonkuruoja su geriausiomis komandomis, žaisdamos namuose, turnyre nueina gana toli. Pavyzdžiui, žaisdama namuose Švedija 1958 metais pateko į finalą, o Pietų Korėja 2002 metais pateko į pusfinalį.

Pasaulio futbolo čempionai

Nagrinėjant istorinius aspektus pastebima, jog realiai įvyko devyniolika pasaulio futbolo čempionatų, bet kažkodėl Katare vykstantis futbolo čempionatas bus 22-asis. Čempionais yra tapę:

Taip pat skaitykite: Neišdildomas įspūdis NBA istorijoje

• Brazilija - 5 kartus (finaluose žaidė 7 kartus)
• Italija ir Vokietija - po 4 (finaluose žaidė atitinkamai 6 ir 8 kartus)
• Urugvajus, Prancūzija ir Argentina - po 2
• Anglija ir Ispanija - po 1 kartą

Įsimintini finalai

O kokius pasaulio futbolo čempionato finalus galime įvardinti kaip įdomius? Išskirti buvo sunku, bet žinoma, vyresniam sirgaliui prieš akis išnyra 1986 metų „Dievo ranka“ ar koks kitas futbolo čempionatas, kuriame iškilo mažiau žinoma komanda.

1970 metų finalas, Brazilija prieš Italiją

Teigti, kad šis Pasaulio taurės finalas yra „svarbus“ tiek Brazilijai, tiek Italijai, būtų menkas ir banalus posakis. Tuo metu abi komandos po du kartus buvo atsiėmusios Jules Rimet trofėjų (Brazilija 1958 ir 1962 m., Italija 1934 ir 1938 m.). Trečioji pergalė reiškė, kad čempionai šią taurę galės pasilikti visam laikui! Taigi, matote šio žaidimo svarbą dviem komandoms - abi mosuoja savo dėl futbolo pašėlusių šalių vėliavomis, kiekviena kovoja, kad savo šlovingą futbolo paveldą pritaikytų patarlės karūnos brangakmeniui - Jules Rimet trofėjui.

Rungtynės prasidėjo nervingai, pirmieji įvartį pelnė Brazilija, kai 18-ąją minutę Pele smūgiavo galva. Tačiau Italija nenuleido rankų ir 37-ąją minutę, po nebūdingos brazilų gynybos klaidos, pelnė įvartį. Clodoaldo mėgino žaisti publikai, kai bandė atmušti kamuolį nežiūrėdamas, tačiau, didžiam jo nusivylimui, kamuolys pataikė į besiveržiantį Boninsegna, kuris smūgiu į tuščius vartus išlygino rezultatą. 1-1. Kitas įvartis buvo įmuštas Gersono, o 66 min. Jairzinho užtikrino brazilų persvarą. 3-1 Brazilija pirmavo jau 71 minutę. Paskutinis įvartis buvo įmuštas taip: aštuoni aikštės žaidėjai perdavinėjo kamuolį tarpusavyje, kol Pele nuspyrė kamuolį į dešinę. Brazilijos kapitonas Carlosas Alberto atmušė kamuolį į vartus ir užtikrino brazilų pergalę viename geriausių kada nors žaistų finalų. Tai nebuvo finalas. Tai buvo pasaulio futbolo čempionatas be finalo.

1950 metų pasaulio čempionatas be finalo

Pirmenybėse dalyvavo Urugvajus, Brazilija, Švedija ir Ispanija. Pirmenybių nugalėtojas paaiškėjo komandoms tarpusavyje sužaidus po vienas rungtynes. Nors realaus finalo ir nebuvo, bet pirmenybių puošmena tapo Urugvajaus ir Brazilijos rungtynės, kurias laimėjo Urugvajus lemiamoje kovoje rezultatu 2-1 įveikęs šeimininkę Braziliją. Šiai šaliai nelaimėti čempionato buvo laikoma didžiule nesėkme.

Lemiamas rungtynės Brazilija žaidė savo neįveikiamoje tvirtovėje - „Marakanos“ stadione. Kad laimėtų pasaulio taurę, Brazilijai užteko lygiųjų, o Urugvajui buvo reikalnga tik pergalė. Net Pasaulio futbolo čempionato įkūrėjas Julesas Rimetas buvo paruošęs kalbą portugalų kalba, ketindamas pasveikinti Braziliją (tikiuosi, žinote, kad Brazilijoje kalbama portugališkai!). Likus kelioms dienoms iki finalo buvo sukurta ne tik šiomis dienomis žinoma pergalės daina „Brasil os vencedores“ („Brazilijos nugalėtojai“). Gaila, kad daina niekada nebuvo grojama, medalius teko išmesti, o Jules’as Rimetas, su nebereikalinga nugalėtojams pasveikinti skirta kalba, liko stovėti aikštėje bežadis.

Taip pat skaitykite: NBA istorijos rezultatyvumo rekordai

Atranka į Pasaulio futbolo čempionatą

Pagrindiniame turnyre dalyvaus 32 komandos, iš kurių 31 paaiškės atrankoje suskirstytoje pagal žemynus. Europai skirta 13 vietų, Afrikai - 5, Azijai - 4 arba 5, Pietų Amerikai - 4 arba 5, Šiaurės, Centrinei Amerikai ir Karibų šalims - 3 arba 4, Okeanijai - 0 arba 1.

Europos atrankos turnyre dėl 13 kelialapių varžėsi 55 komandos. Jos buvo suskirstytos į 10 grupių (penkiose grupėse - po 5 komandas, kitose penkiose grupėse - po 6 komandas). Grupių rungtynės buvo žaidžiamos per keturis atrankos langus. Grupių nugalėtojos iškovojo tiesioginius kelialapius į pasaulio pirmenybes, antrąją vietą grupėse užimsiančios komandos pateko į antrąjį atrankos etapą. Antrajame atrankos etape prie jų prisidės dvi komandos pagal 2020-2021 m. sezono Tautų lygos rezultatus.

Įskaitant šeimininkus, į 32 komandų pasaulio čempionatą iki šiol pateko 15 komandų: Kataras, Argentina, Belgija, Brazilija, Kroatija, Danija, Anglija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Olandija, Serbija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija.

Kokia padėtis kovoje dėl kitų kelialapių? Afrikos zonoje nugalėtojai paaiškės kovo mėnesį. Azijos zonoje atranka vyksta 3 etapais: pirmajame, dėl galimybės patekti į kitą etapą tarpusavyje sužaidė silpniausios pagal reitingą komandos. Antrame etape tarpusavyje susitinka I-ojo etapo nugalėtojos su likusiomis žemyno komandomis. 1-2 vietas užėmusios komandos patenka į III etapą. Trečiame etape rinktinės varžėsi dviejose grupėse. Po 2 rinktines iš kiekvienos grupės patenka į pasaulio čempionatą, o 3 vietas užėmusios komandos žaidžia tarpusavyje dėl teisės žaisti dėl papildomos vietos su kito žemyno komanda. Pagal šiuo metu esamą situaciją 5 ar 6 komandos pateks į čempionatą iš Azijos. Likus dviems rungtynėms 3 etape A ir B grupėse, A grupėje pirmauja Iranas ir Pietų Korėja, o B grupėje Saudo Arabija ir Japonija. Treti atinkamai Jungtinių Arabų Emyratai ir Australija.

Šiaurės, Centrinę Ameriką ir Karibus (CONCACAF) atstovaus trys ar keturios komandos, priklausomai nuo kitų atrankos dalyvių. Trys geriausios pateks tiesiai, o trečiąsias vietas užėmusios komandos pateks į tarpžemynines atkrintamąsias varžybas. Pietų Amerikai atstovaus mažiausiai keturios komandos. Keturios geriausios komandos pateks automatiškai, o penktąją vietą užėmusios komandos gali patekti į atranką, jei laimės tarpžemynines atkrintamąsias varžybas.

Taip pat skaitykite: Geriausi visų laikų NBA taškų rinkėjai

Futbolo pagrindai

Futbolas - tai sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų. Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje, kurios abiejuose galuose yra vartai. Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis.

Rezultatyviausi čempionatų žaidėjai

• 16 įvarčių - Miroslav Klose (Vokietija) 2002-2014 metai
• 15 - Ronaldo (Brazilija) 1998-2006 metai
• 14 - Gerdas Miuleris (Gerhard Müller, Vokietija) 1970-1974 metai
• 13 - Žiustas Fontenas (Just Fontaine, Prancūzija) 1958 metai
• 12 - Pelė (Pelé, tikr. Edson Arantes do Nascimento, Brazilija) 1958-1970 metai

Pietų Amerikos futbolo lygų istorija

Futbolas Pietų Amerikoje turi gilias šaknis ir turtingą istoriją, kurią atspindi įvairių šalių lygų raida ir populiarumas.

Futbolo ištakos Pietų Amerikoje

Futbolo šaknys Pietų Amerikoje siekia XIX amžiaus pabaigą, kai britų geležinkeliečiai sužaidė pirmąsias rungtynes. Pirmieji klubai ir futbolo asociacijos buvo įkurti Argentinoje 1893 metais. Susidomėjimas šia sporto šaka augo sparčiai, ir 1910 metais įvyko pirmasis tarptautinis mačas tarp Argentinos ir Urugvajaus komandų. Šios rungtynės buvo skirtos paminėti šimtąsias Gegužės revoliucijos metines.

"Copa America" turnyro pradžia

Panašios varžybos Argentinoje 1916 metais, įtraukiančios jau keturias rinktines (Argentiną, Čilę, Urugvajų ir Braziliją), buvo laikomos "Copa America" turnyro, kuris iš pradžių buvo vadinamas "Pietų Amerikos čempionatu", pradžia. Iki Volstryto griūties JAV 1929 metais, turnyras buvo rengiamas kasmet (išskyrus 1918 metus, Rio De Žaneire išplitus gripui bei 1928 metus, kai vyko vasaros Olimpinės varžybos). Po 1930 metų pasaulio čempionato, Argentinos ir Urugvajaus futbolo federacijos bendradarbiavimo kelią perbėgo juoda katė ir turnyras buvo sustabdytas keliems metams.

Argentinos futbolo lygos istorija

Argentinos futbolo lyga yra viena seniausių ir prestižiškiausių Pietų Amerikoje. Daugelis klubų, įkurtų XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, vaidino svarbų vaidmenį ne tik Argentinos, bet ir viso regiono futbolo istorijoje.

Žymiausi Argentinos klubai

• Alumni: Šis klubas buvo įkurtas 1898 m., tačiau Buenos Airių angliškosios mokyklos komanda susibūrė dar 1893 m. Komanda pirmą kartą dalyvavo Argentinos čempionate 1900 m. ir jį laimėjo, o iki 1911 m. šią sėkmę pakartojo dar devynis kartus. 1912 m. čempionate komanda nebežaidė, o 1913 m. apskritai buvo išformuota. 1951 m. Alumni atgimė jau kaip regbio klubas ir gyvuoja iki šiol.
• Rosario Central: Klubą 1889 m. įkūrė britų valdomo Centrinio Argentinos geležinkelio darbuotojai. Pirmą šalies čempionatą Rosario Central laimėjo 1971 m., o iki 1987 m. prie jo pridėjo dar tris. 1995 m. Rosario Central iškovojo pirmą ir iki šiol vienintelį tarptautinį trofėjų - Copa CONMEBOL taurę.
• Argentinos Juniors: Klubą 1904 m. įkūrė Villa Crespo rajono anarchistai. Iki pat devintojo dešimtmečio ryškiausiu klubo pasiekimu buvo šalies vicečempionų titulas 1926 m. 1984 m. komanda laimėjo pirmąjį šalies čempionatą.
• Newell's Old Boys: 1903 m. įkurtas klubas buvo pavadintas Isaaco Newello, anglų mokytojo ir vieno futbolo pionierių Argentinoje garbei. 1974 m. komanda laimėjo pirmą čempionatą savo istorijoje. Geriausią laikotarpį istorijoje komanda išgyveno devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje, kai per penkerių metų laikotarpį komanda laimėjo tris Argentinos čempionatus ir du kartus pasiekė Copa Libertadores finalą.
• Huracan: 1908 m. įkurtas klubas savo pavadinimą bei emblemą gavo pagal oro balioną, kuriuo skraidė Argentinos aviacijos pionierius Jorge Newbery. 1921 m. pirmą kartą iškovojo šalies čempionų vardą. 1973 m. komanda laimėjo penktą ir iki šiol paskutinį šalies čempionų titulą.
• Arsenal: Klubas Buenos Airių priemiestyje Sarandyje buvo įkurtas 1957 m. Aukščiausią divizioną Arsenal pirmą kartą pasiekė 2002 m., o 2007 m. nustebino kontinentą žygiu Copa Sudamericana turnyre. 2012 m. Arsenal laimėjo pirmą ir kol kas vienintelį Argentinos čempionų titulą.
• Lanus: Dabartinio Lanus klubo istorija skaičiuojama nuo 1915 m., kuomet susijungė dvi šio stambaus Buenos Airių priemiesčio komandos: Lanus United ir El Progreso.

Brazilijos futbolo lygos istorija

Brazilija yra futbolo šalis, ir jos lyga yra viena stipriausių pasaulyje.

Žymiausi Brazilijos klubai

• Bahia: Klubas susikūrė dviem seniau egzistuojantiems Salvadoro klubams nusprendus atsisakyti futbolo. Būtent Bahia 1959 m. tapo pirmaisiais Brazilijos čempionais, nacionalinio čempionato finale įveikę Santos klubą su pačiu Pele. 1988 m. laimėjo antrąjį šalies čempionų titulą.
• Botafogo: Klubas savo istoriją skaičiuoja nuo 1894 m., kai buvo suburtas irklavimo klubas. Futbolo sekcija veikti pradėjo dešimtmečiu vėliau ir greitai tapo vienu stipriausiu mieste. 1968 m. Botafogo tapo pirmuoju Rio klubu laimėjusiu Brazilijos čempionatą. 1993 m. „Vienišoji žvaigždė“ finale įveikusi Penarol laimėjo iki šiol vienintelį savo tarptautinį trofėjų - CONMEBOL taurę, o 1995 m. antrą kartą tapo šalies čempione.
• Fluminense: Klubą 1902 m. įkūrė turtingas anglų kilmės brazilas Oscaras Coxas. 1906 m. Fluminense laimėjo pirmą kartą surengtas Rio de Žaneiro valstijos pirmenybes. Pirmąjį šalies čempiono titulą Fluminense iškovojo 1970 m., antrojo teko laukti iki 1984 m., o 2010 ir 2012 m. komanda tapo šalies čempione.
• Athletico Paranaense: Klubas 1924 m. susikūrė susijungus Internacional ir America klubams. 2001 m. komanda laimėjo pirmą ir iki šiol vienintelį Brazilijos čempionų titulą, 2005 m. pasiekė Copa Libertadores finalą, o 2018 m.

Kitų Pietų Amerikos šalių lygų istorija

Be Argentinos ir Brazilijos, kitos Pietų Amerikos šalys taip pat turi savo futbolo lygas su turtinga istorija ir žymiais klubais.

Čilė

• Universidad Catolica: Futbolas Čilės katalikiškajame universitete buvo žaidžiamas nuo 1910 m., tačiau profesionali universiteto komanda buvo suburta 1937 m. Pirmą šalies čempionų titulą komanda iškovojo 1949 m., o iš viso iki šiol yra laimėję 14 čempionų titulų.
• Universidad de Chile: Klubas buvo įkurtas 1927 m., kuomet į vieną darinį susijungė Club Nautico ir Federacion Universitaria komandos. 1962 m. Universidad de Chile delegavo aštuonis žaidėjus į bronzą Pasaulio čempionate iškovojusią šalies rinktinę, o 1970 m. pasiekė Copa Libertadores pusfinalį. Ilgainiui klubas atsigavo ir jau 1994 m. vėl šventė pergalę Čilės čempionate, o 1996 m. antrą kartą pasiekė Copa Libertadores pusfinalį. 2011 m., komanda iškovojo vienintelį tarptautinį trofėjų savo istorijoje: Copa Sudamericana.
• Union Espanola: Klubą 1897 m. įkūrė ispanų imigrantai. Pirmą Čilės čempionų titulą komanda iškovojo 1943 m., o geriausius laikus išgyveno XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai nuo 1973 iki 1977 m. tris kartus triumfavo šalies pirmenybėse, o 1975 m. pasiekė Copa Libertadores finalą.
• Cobreloa: Klubas Čilės šiaurėje, Atakamos dykumoje esančiame Kalamos mieste buvo įkurtas valstybinės vario kasybos kompanijos iniciatyva. Pirmame savo sezone ekipa iškovojo kelialapį į aukščiausią lygą, 1980 m. pirmą kartą laimėjo šalies čempionatą, o 1981 ir 1982 m. jau žaidė Copa Libertadores finaluose.

Kolumbija

• Millonarios: Dabartiniu pavadinimu klubas susikūrė 1946 m., tačiau jo ištakos siekia bent 1937 m., kai futbolo komandą suorganizavo Šv. Baltramiejaus koledžo studentai. Nuo 1949 iki 1953 m. iš penkių Kolumbijos čempionatų laimėjo keturis, o taip pat laimėjo Mažąjį klubų pasaulio čempionatą.
• Deportivo Cali: Klubą 1912 m. sukūrė iš Europos grįžę ir Senajame žemyne su futbolu susipažinę studentai. 1965 m. komanda laimėjo pirmą kartą surengtą Kolumbijos čempionate.
• Independiente Santa Fe: Klubą 1941 m. įkūrė elitinės Gimnasio Moderno absolventai. 1948 m. Santa Fe laimėjo pirmą kartą surengtą profesionalų Kolumbijos čempionatą. 2015 m. iškovojo pirmą tarptautinį trofėjų - Copa Sudamericana taurę.
• Junior: Trečiojo dešimtmečio pradžioje šiauriniame Kolumbijos uostamiestyje Barankijoje buvo suburta Juventus komanda, kurios pagrindu 1924 m. buvo sukurtas Juventud Infantil klubas. 1948 m. Junior buvo tarp dešimties profesionalią lygą įsteigusių klubų.
• Once Caldas: Dabartinis Once Caldas klubas 1959 m. buvo sukurtas sujungus dvi ant išnykimo slenksčio balansavusias miesto ekipas. Pirmąjį čempionų titulą Once Caldas iškovojo 2003 m., o po metų nustebino visą žemyną į Kolumbiją parveždami Copa Libertadores trofėjų.

Paragvajus

• Cerro Porteno: Klubas buvo įkurtas 1912 m. Pavadinimą klubas gavo 1811 m. įvykusio mūšio garbei.
• Nacional: Klubą 1904 m. įkūrė Nacionalinio sostinės koledžo absolventai. Pirmą Paragvajaus čempionų titulą komanda iškovojo 1909 m.
• Libertad: 1905 m. įkurtas klubas sėkmingai įsiliejo į naujai sukurtą Paragvajaus futbolo lygą ir pirmą čempionų titulą iškovojo 1910 m.
• Guarani: Klubas savo pavadinimą gavo pagal gvaranius - vieną gausiausių Pietų Amerikos indėnų tautų. Pirmą čempionų titulą komanda iškovojo 1906 m.

Peru

• Alianza: 1901 m. įkurtas klubas dalyvavo jau pirmajame Peru futbolo čempionate 1912 m. (ir yra vienintelis likęs to čempionato klubas), o pirmąjį šalies čempionų titulą iškovojo 1918 m.
• Universitario: Klubą Federacion Universitaria vardu 1924 m. įkūrė Šv. Marko nacionalinio universiteto dėstytojai ir studentai.
• Sporting Cristal: 1955 m. klubą įkūrė didžiausios Peru alaus daryklos savininkai, o klubas buvo pavadintas pagal žinomiausią šios daryklos alaus rūšį - Cristal. Jau pirmame savo sezone laimėjo šalies čempionatą.

Ekvadoras

• Barcelona: Klubą 1925 m. įkūręs imigrantas iš Ispanijos Eutimio Perezas pavadino jį pagal savo gimtąjį miestą. Pirmą čempionų titulą Barcelona iškovojo 1960 m.
• Emelec: Klubą 1929 m. įkūrė Ekvadoro elektros kompanijos darbuotojai, vadovaujami amerikiečio bendrovės vadovo George‘o Capwello. 1957 m. Emelec laimėjo pirmą kartą surengtas Ekvadoro pirmenybes.
• LDU: Oficiali klubo įkūrimo data yra 1930 m., tačiau savo ištakas klubas kildina iš Universitario vardu besivadinusios Centrinio Ekvadoro universiteto komandos, kuri vietinėse lygose žaidė nuo 1918 m. Pirmą nacionalinių čempionų titulą Liga Deportiva Universitaria iškovojo 1969 m.
• El Nacional: 1964 m. įkurtas kaip Ekvadoro kariuomenės klubas. Pirmąjį čempionatą komanda laimėjo 1967 m.

Bolivija

• Bolivar: Klubas buvo įkurtas 1925 m., švenčiant Bolivijos nepriklausomybės šimtmetį. Pirmą čempionų titulą komanda iškovojo 1950 m.
• The Strongest: 1908 m. įkurtas klubas iš pradžių vadinosi The Strong, bet vėliau nusprendė pereiti prie aukščiausiojo laipsnio būdvardžių ir pasivadino The Strongest. Klubas laimėjo patį pirmą Bolivijoje rengtą čempionatą 1911 m.
• Jorge Wilstermann: Klubą 1949 m. įkūrė Bolivijos nacionalinių avialinijų darbuotojai. Pirmą nacionalinį čempionatą komanda laimėjo 1958 m.

Urugvajus

• Defensor Sporting: Defensor klubas susikūrė 1913 m., o dabartiniu vardu persivadino tik 1989 m., po susijungimo su Sporting klubu. 1976 m. būtent Defensor teko garbė nutraukti beveik pusę amžiaus trukusį dviejų didžiųjų klubų dominavimą ir tapti pirmuoju Urugvajaus čempionu ne iš Nacional bei Penarol tarpo nuo pat 1930 m.
• Danubio: Pagrindiniais klubo įkūrimo iniciatoriais buvo išeiviai iš Bulgarijos broliai Lazarovai. 1988 m. džiaugėsi pirmuoju istorijoje šalies čempionų titulu.

"Copa America" turnyro apžvalga

"Copa America" yra seniausias tarptautinis futbolo turnyras, kuriame varžosi Pietų Amerikos nacionalinės rinktinės. Turnyras turi ilgą ir turtingą istoriją, o jo nugalėtojai yra laikomi vienais stipriausių komandų pasaulyje.

Turnyro formatas ir dalyviai

Čempionato organizuotumas ir formatas keitėsi net kelis kartus. Po Antrojo pasaulinio karo pirmenybės buvo rengiamos kas du, vėliau kas tris, o galiausiai kas keturis metus. 1959 metais buvo surengti net du turnyrai Argentinoje ir Ekvadore. Po aštuonerių metų pertraukos, 1975-aisiais turnyras sugrįžo bei oficialiai buvo pavadintas "Copa America" vardu. Nuo 1993 metų "Copa America" organizatoriai kviečia dalyvauti ir kitų federacijų komandas. Tarp tokių buvo Kosta Rika, Hondūras, Japonija, Meksika ir JAV. Nuo to laiko čempionatas vyksta kas keturis metus.

Rekordai ir statistika

• Daugiausiai titulų iškovojo: 1. Urugvajus (15) 2. Argentina (14) 3. Brazilija (8) 4-5. Paragvajus (2) 4-5. Peru (2) 5-6. Kolumbija (1) 5-6. Bolivija (1)
• Daugiausiai pergalių iškovojo: 1. Argentina - 111 pergalių 2. Urugvajus - 103 pergalės 3. Brazilija - 95 pergalės 4. Paragvajus - 61 pergalė 5. Čilė - 54 pergalės 6. Peru - 46 pergalės 7. Kolumbija - 36 pergalės 8. Bolivija - 19 pergalių 9. Meksika - 17 pergalių
• Rezultatyviausi "Copa America" žaidėjai: 1-2. Norberto Mendezas (Argentina) - 17 įvarčių 1-2. Zizinho (Brazilija) - 17 įvarčių 3-4. Teodoro Fernandezas (Peru) - 15 įvarčių 3-4. Severino Varela (Urugvajus) - 15 įvarčių

Europos futbolo čempionatai

Europos čempionatų istorija: svarbiausi momentai

Senojo žemyno rinktinių turnyro užuomazgos atsirado 1956 m. Pirmasis UEFA Europos futbolo čempionatas vyko 1960 metais. Jame kovėsi septyniolika komandų. 1927 metais pirmą kartą Europos futbolo čempionato idėją pasiūlė Prancūzijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Henri Delaunay. Tačiau, čempionato idėja pavirto realybe tik po daugiau nei dvidešimties metų, prabėgus trims metams po jo mirties. Iki šios dienos jau yra įvykę net penkiolika UEFA Europos futbolo čempionatai. Per visą šį laiką čempionais tapo dešimt skirtingų šalių futbolo komandų. Tam, kad komandos patektų į Europos futbolo čempionatą, jos turi praeiti atrankos procesą. Atrankos varžybose gali dalyvauti tos šalys, kurių futbolo federacijos yra UEFA dalis. Kiekvienais metais čempionatas vyksta skirtingoje šalyje.

#

tags: #rezultatyviausi #savo #saliu #futbolo #cempionatu #zaidejai