Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė šaliai parodyti savo sportinį potencialą. Buriuotojams dalyvavimas olimpiadoje yra aukščiausias pasiekimas, į kurį jie eina ilgus metus. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos buriavimo istoriją olimpinėse žaidynėse, nuo pirmųjų startų iki šių dienų.
Lietuvos buriavimo olimpinio judėjimo pradžia
Nuo pat 1990 metais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės istorijos, buvo tik viena olimpiada (1996 m.), kur Lietuva neturėjo savo buriavimo sporto šakos atstovų. Net 1992-aisiais, vos atkūrus Nepriklausomybę ir šalyje vyraujant didžiuliams politiniams, ekonominiams, kultūriniams pokyčiams Lietuvos atstovai startavo Barselonos olimpinėse žaidynėse.
Pirmieji žingsniai: Barselona 1992
Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas, buriavę kaip įgula dvivietėje 470 jachtų klasėje, tapo pirmaisiais nepriklausomybę atgavusios Lietuvos buriavimo olimpiečiais. Praėjus vos porai metų po 1990 Kovo 11 nepriklausomybės paskelbimo ir vos metams po Lietuvos buriuotojų sąjungos teisių tarptautinėje buriavimo federacijoje atstatymo, sportininkai Kylio regatoje iškovojo teisę startuoti Barselonos olimpinėse žaidynėse. Jiems teko įveikti daug iššūkių - naujai atgimusios valstybės atstovams buvo sudėtinga startuoti aukščiausio lygio sportinėse varžybose, tinkamai paruošti inventorių, konkuruoti su valstybėmis, kurios galėjo ir investavo į savo sportininkus tokias sumas, kurių jauna valstybė ir jos piliečiai tiesiog neturėjo.
Sidnėjus 2000: Po aštuonerių metų pertraukos
Giedrius Gužys iškovojo teisę Lietuvai startuoti Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse po 8 metų pertraukos nuo pirmojo Lietuvos buriuotojų olimpinio starto. Jis tampa pirmuoju nepriklausomos Lietuvos buriuotoju, olimpinėse žaidynėse startuojančiu vienviete vyrų sportine jachta „Laser Standard“ (dabartinė ILCA 7). Sportininkas kelialapį į olimpines žaidynes iškovoja vos po 8 metų nuo savo buriavimo karjeros pradžios. Dar po keturių metų jis iškovoja kelialapį bei startuoja ir 2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse.
Pekinas 2008: Pirmasis ir kol kas vienintelis olimpinis medalis
2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse Gintarė Volungevičiūtė Scheidt Lietuvai iškovojo pirmąjį ir kol kas buriavime vienintelį olimpinį - sidabro - medalį. Tai - aukščiausias Lietuvos buriavimo sporto pasiekimas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
G. Volungevičiūtė Scheidt visose trijose olimpinėse žaidynėse, kuriose startavo, finišavo geriausiųjų dešimtuke. Tai - aukščiausios olimpinės vietos tarp visų Lietuvos buriavimo olimpiečių.
Londonas 2012: Didžiausias buriuotojų skaičius
2012 Londono olimpiada pasižymi kol kas didžiausiu Lietuvos buriavimo atstovų skaičiumi - ten prie starto linijos stojo trys buriuotojai skirtingose olimpinėse klasėse.
Rokas Milevičius 2012 metais tampa antruoju Lietuvos buriuotoju, startuojančiu olimpinėse žaidynėse olimpinėje vyrų „Laser Standard“ (dabartinė ILCA 7) klasėje. Kol kas nė vienam kitam Lietuvos buriuotojui po R. Milevičiaus iškovoti kelialapio į olimpines žaidynes šioje klasėje nepavyko.
Juozas Bernotas tapo pirmuoju Lietuvos atstovu olimpinėje burlentės rungtyje. Jis startavo net trijose olimpinėse žaidynėse, kuriose olimpine burlente buvo „RS:X“ klasė ir net dvejose iš jų finišavo tarp 15 geriausiųjų.
Rio de Žaneiras 2016
Pirmąjį kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes iškovojo 22-ąją vietą moterų "Laser Radial" klasėje užėmusi Viktorija Andrulytė. Čempione "Laser Radial" klasėje tapo olandė Marit Bouwmeester (33 b. tšk.), sidabras atiteko švedei Josefin Olsson (po 37 b. Kitą olimpinį kelialapį iškovojo RS:X burlenčių klasėje startavęs 2012 m. Londono olimpinių žaidynių 12 vietos laimėtojas Juozas Bernotas. Po vienuolikos plaukimų pirmauja mažiausiai bronzos medalį jau užsitikrinęs prancūzas Julienas Bontempsas (30 b. tšk.), lenkiantis lenkus Piotrą Myszką (44 b. tšk.) ir Przemyslawą Marczynskį (47 baudos taškai).
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Tokijas 2020
Buriuotojos Viktorijos Andrulytės istorija ypatinga. Lietuvos sporto universiteto (LSU) absolventė 2019 metais iškovojo antrąjį olimpinį kelialapį savo gyvenime, tačiau liepos 23-ąją prasidėsiančios Tokijo olimpinės žaidynės V. Vėlyvo olimpinio krikšto priežastimi tapo 2016 metais priimtas Lietuvos delegacijos sprendimas į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes siųsti ne pačią kelialapį iškovojusią V. Neįprastai ilgai olimpinio debiuto laukusi V. „Konkurencija Tokijuje bus milžiniška. Varžybose startuos 44 buriuotojos. Tik kelios iš jų pateko pagal žemynams suteikiamą kvotą - kitos pačios iškovojo bilietus į olimpines žaidynes. „Manau, kad Tokijuje viskas priklausys nuo aplinkos sąlygų ir to, kaip pavyks buriuoti, - tęsė V. Andrulytė. - Vyks dešimt plaukimų ir finalas dėl medalių. Nebūtina jų visų laimėti - gali stabiliai plaukti penketuke ir iškovoti medalį. Mano siekis yra patekti tarp trijų stipriausių buriuotojų.
Paryžius 2024
Rytis Jasiūnas į olimpinį buriavimą atėjo olimpinei burlenčių klasei pasikeitus iš „RS:X“ į IQFOIL. Sportininkas iškovojo teisę Lietuvai startuoti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse su šia naująja olimpine burlenčių klase ir tapo aštuntuoju Lietuvos olimpiečiu bei antruoju olimpiečiu olimpinės burlentės rungtyje.
Iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos buriuotojai susiduria su iššūkiais, tokiais kaip tinkamos infrastruktūros trūkumas. Viktorija Andrulytė pabrėžia, kad Lietuva yra jūrine valstybe, tačiau tenka vykti į Estiją tam, kad galėtume buriuoti, nes Lietuvoje nėra tinkamo išplaukimo į jūrą. Norint pradėti ir įgauti pirmuosius įgūdžius tinka ežeras ar Kauno marios. Tačiau pagrindinės varžybos vyksta jūrose ar vandenynuose, kur turime įveikti sroves, bangas ir kitus netikėtumus.
Nepaisant to, Lietuvos buriavimo sportas turi potencialą augti ir tobulėti. Svarbu investuoti į jaunų sportininkų ugdymą ir gerinti treniruočių sąlygas.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
tags: #rio #de #zaneiras #olimpinis #buriavimas