Olimpinės žaidynės - tai svarbiausia ir didžiausia sporto šventė pasaulyje, apimanti individualias ir komandines sportininkų varžybas. Nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai varžosi atitinkamų sporto šakų tarptautinių federacijų organizuojamose varžybose. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių istoriją nuo senovės Graikijos iki šių dienų, aptariant svarbiausius įvykius, tradicijas ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Kas yra olimpinės žaidynės?
Olimpinės žaidynės skirstomos į olimpiados žaidynes (vasaros olimpines žaidynes) ir žiemos olimpines žaidynes. Jos vyksta kas ketveri metai: vasaros žaidynės - pirmaisiais olimpiados metais, o žiemos - trečiaisiais. Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių, įvykusių 1896 m. Žaidynės negali trukti ilgiau nei 16 dienų. Miestas, kuriame vyks olimpinės žaidynės, išrenkamas likus septyneriems metams iki jų pradžios.
Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių vasaros žaidynėse turi būti ne mažiau kaip 15. Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatytas. Pavyzdžiui, 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 33 sporto šakos, įskaitant badmintoną, baidarių ir kanojų irklavimą, banglenčių sportą, beisbolą/softbolą, boksą, buriavimą, dviračių sportą, dziudo, fechtavimą, futbolą, gimnastiką, golfą, imtynes, irklavimą, karatė, krepšinį, laipiojimo sportą, lengvąją atletiką, plaukimo sportą, rankinį, regbį, riedlenčių sportą, stalo tenisą, sunkiojo atletiką, šaudymą, šaudymą iš lanko, šiuolaikinę penkiakovę, tekvondo, tenisą, tinklinį, triatloną, žirgų sportą ir žolės riedulį.
Antikinės Olimpijos Žaidynės: Ištakos ir Tradicijos
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos Graikijos sporto Olimpijos žaidynes. Šios žaidynės buvo senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos, skirtos dievui Dzeusui pagerbti. Jos vykdavo kas ketveri metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. prieš Kristų.
Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo vieną dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai - olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių. Nuo 472 m. pr. Kr. žaidynių programa plėtėsi, įtraukiant daugiau rungčių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse buvo laikoma didžiausiu laimėjimu, suteikiančiu šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
Senovės olimpinės žaidynės pirmiausia buvo religinės šventės, skirtos graikų dievų ir deivių tėvui Dzeusui. Šventovė senovėje buvo pavadinta Olimpo kalno - aukščiausio kalno žemyninėje Graikijoje - vardu. Žaidynės Olimpijoje buvo rengiamos kas ketverius metus beveik 12 amžių ir trukdavo iki šešių mėnesių.
393 m. po Kr. Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė Graikijos olimpines žaidynes dėl religinio šventės elemento.
Olimpijos Žaidynių Tradicijos ir Ritualai
- Ekechirija: Žaidynių laikotarpiu (apie 3 mėnesius) Graikijoje būdavo paskelbiama ekechirija - tradicija, draudžianti visiems miestams-valstybėms kariauti žaidynių metu.
- Varžybų Programos Kaita: 1-13 žaidynių programoje buvo vieno stadijaus (192,27 m) bėgimas, vėliau - dviejų (384,54 m), galiausiai - 8-24 stadijų bėgimas, pentatlonas (penkiakovė: 1 stadijo bėgimas, disko ir ieties metimas, šuoliai į tolį, imtynės), kumštynės, pankrationas (imtynių ir kumštynių junginys), keturkinkių vežimų lenktynės.
- Pasiruošimas Žaidynėms: Olimpiečiai prieš žaidynes 10 mėnesių treniruodavosi namuose ir dar 1-2 mėnesius rengdavosi pačioje Olimpijoje, prižiūrimi paskirtų Dzeuso šventyklos žynių.
- Stadionas: Olimpijos stadione tilpdavo iki 50 tūkst. žiūrovų.
- Teisėjai: Žaidynėms vadovaudavo teisėjai (helanodikai) - garbūs žmonės, išrinkti prieš metus.
- Apdovanojimai: Nugalėtojus (olimpionikus) apdovanodavo alyvmedžių vainikais.
Naujųjų Laikų Olimpinės Žaidynės: Atgaivinimas ir Plėtra
Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik XIX a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 m. dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos ir įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 m. XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse).
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Tradicinės Ceremonijos ir Simboliai
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Ji pakeliama per žaidynių atidarymo ir nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpinių žaidynių emblema sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Olimpinių Žaidynių Ugnis
Ugnis - vienas svarbiausių olimpinių atributų. Jos uždegimo ritualas žaidynes rengiančiame mieste yra tarsi šventos apeigos. Antikos laikais ugnį prieš kiekvienas žaidynes uždegdavo Olimpijoje, deivės Heros šventykloje, o tada iškilmingai pristatydavo į Atėnus. Ir dabar olimpinės ugnies uždegimo ceremonija vyksta ten pat, kur kadaise stovėjo Heros šventykla. Vienuolika aktorių, vaizduojančių vaidilutes, nukreipia į aukurą milžinišką veidrodį, fokusuojantį saulės spindulius, - tarsi olimpinę ugnį uždegtų pats dangaus šviesulys.
Užgesus antikinei graikų civilizacijai, ši tradicija buvo pamiršta. Prisiminė ją tik 1928 metais. Nuo to laiko olimpinė ugnis uždegama pirmąją žaidynių dieną ir liepsnoja iki pat jų pabaigos, tada taip pat iškilmingai užgesinama. Pirmoji olimpinės ugnies nešimo estafetė surengta per 1936-ųjų vasaros žaidynes. Tąsyk 3 330 sportininkų, perduodami deglą iš rankų į rankas, nugabeno ugnį iš Graikijos į Berlyną.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija).
1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro). 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius.
Kuriozai ir Įsimintini Momentai Olimpinėse Žaidynėse
Per ilgą olimpinių žaidynių istoriją netrūko kuriozų ir įsimintinų momentų, kurie įėjo į istoriją:
- 1904 m. olimpiada: Amerikiečių gimnastas George'as Eyseris, turėjęs medinę koją, laimėjo šešis medalius.
- 1908 m. olimpiada: Vienas iš sportų buvo dvikova pistoletais.
- 1920 m. olimpiada: Organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu.
- 1928 m. olimpiada: Irkluotojas Henry Pearce'as sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus. Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose.
- 1936 m. olimpiada: Juodaodis amerikietis Jesse Owensas laimėjo keturis aukso medalius, paneigdamas nacistinės Vokietijos rasistines teorijas.
- 1956 m. olimpiada: Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu.
- 1960 m. olimpiada: Etiopijos bėgikas Abebe Bikila maratoną bėgo basas ir laimėjo aukso medalį.
- 1968 m. olimpiada: Juodaodžiai amerikiečių bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas per apdovanojimų ceremoniją iškėlė rankas su juodomis pirštinėmis, protestuodami prieš rasinę diskriminaciją.
- 1972 m. olimpiada: Japonas gimnastas Shunas Fujimoto susilaužė koją pasirodymo metu, bet sugebėjo užbaigti savo pasirodymą ir iškovoti komandai auksą.
- 1988 m. olimpiada: Jamaikos bobslėjaus komanda, apie kurią sukurtas filmas "Gero vėjo", iš tiesų varžėsi žiemos olimpiadoje.
- 2000 m. olimpiada: Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu plaukimo rungtyje.
- 2008 m. olimpiada: Usainas Boltas 10 dienų prieš žaidynes suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“ kepsnelių per dieną.