Krepšinio istorijos akcentai: Rusijos ir Turkijos kontekstas

Krepšinis - tai komandinis sportas, kurį žaidžia dvi komandos po penkis žaidėjus. Komandą sudaro 12 žaidėjų, kurie gali būti keičiami žaidimo metu. Šio sporto tikslas yra įveikti varžovo gynybą varant ir perduodant kamuolį, įmesti kamuolį į krepšį, kuris yra 3,05 m aukštyje aikštės gale, ir apsaugoti savo krepšį. Žaidžiama keturis kėlinius po 10 minučių gryno laiko. Iki 2000 m. spalio 1 d. buvo žaidžiami du kėliniai po 20 minučių.

Krepšinio aikštė ir įranga

Žaidžiama stačiakampėje 28 × 15 m dydžio aikštėje. Abiejuose aikštės galuose ant stulpų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai. Ant jų yra krepšiai - 0,45 m skersmens metaliniai lankai su 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys yra pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis. Jo ilgis 75-78 cm (vyrams) ir 72-74 cm (moterims), o masė 567-650 g (vyrams) ir 510-567 g (moterims).

Taškų sistema ir teisėjai

Už taiklų metimą iš 6,75 m ar didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, o baudos metimas - 1 taškas. Žaidimą teisėjauja 3 arba 2 teisėjai, kuriems padeda sekretoriato teisėjai ir komisaras. Už įmestą kamuolį iš dviejų taškų zonos komandai įskaitomi 2 taškai, iš trijų taškų zonos - 3 taškai, o už baudos metimą - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.

Krepšinio istorija

Krepšinis pradėtas žaisti 1891 m., kai J. Naismithas sukūrė jį kaip studentų kūno kultūros pratybų paįvairinimą. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Springfieldo koledžo salėje, tarp dėstytojų ir studentų komandų, kurias 5:1 laimėjo studentai. Pirmąsias moterims skirtas taisykles 1893 m. parengė S. Berenson Abbott, o pirmosios moterų krepšinio rungtynės sužaistos 1893 m. kovo 22 d. Smitho koledže tarp studenčių. 1904 m. Saint Louise surengtas parodomasis olimpinis krepšinio turnyras.

Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA)

1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA), kuri 2024 m. vienijo 213 šalių. 1936 m. vyrų, o 1976 m. moterų krepšinis įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Nuo 1935 m. rengiami Europos vyrų, nuo 1938 m. - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1950 m. - pasaulio vyrų, nuo 1953 m. - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1958 m. - Europos šalių klubinių komandų krepšinio varžybos. Nuo 1948 m. pradėtas žaisti mažasis krepšinis, skirtas 7-12 m. vaikams.

Taip pat skaitykite: Politiniai aspektai futbole

Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA)

1949 m. įkurta Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA), kuri vienija Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados profesionalų krepšinio klubus. Krepšinis yra viena masiškiausių sporto šakų pasaulyje.

Europos krepšinio čempionatas 1969 m.

Optimalių varžybų sistemų nuolat ieškojusi FIBA prieš 1969 m. Europos čempionatą vėl įdiegė naujovių. Finalo turnyre geriausiųjų dvyliktukas buvo padalintas į dvi grupes, po to vyko pusfinalių ir finalų mačai dėl visų vietų. Šios permainos pasiteisino ir FIBA komandų skaičiaus nekeitė ištisus du dešimtmečius. Tiesa, varžybų sistema po trijų čempionatų buvo pakeista, bet vėliau pasaulio krepšinio vadovai vėl sugrąžino 1969-1973 m. galiojusią tvarką.

Nauja atrankos sistema iš žemyno pirmenybių eliminavo vieną nuolatinę jo dalyvę - Prancūzijos rinktinę. Prancūzai iki tol vieninteliai nepraleido nė vieno stipriausių Europos komandų forumo, bet 1969 m. pavasarį Budapešte penkių komandų atrankos grupėje sugebėjo užimti vos ketvirtąją vietą. Čempionato senbuvius aplenkė Lenkijos, Vengrijos bei Turkijos krepšininkai.

Prancūzams tąkart smarkiai nepasisekė. Nors atrankos grupės buvo sudaromos atsižvelgiant į praėjusio čempionato rezultatus, jos buvo labai skirtingo pajėgumo ir Prancūzijos komandai teko kur kas galingesni varžovai negu į finalo turnyrą patekusioms Švedijos, Izraelio ar Graikijos rinktinėms.

Dešimt atrankos kliūtis įveikusių ekipų ir čempionės vardą gynusi SSRS rinktinė 1969 m. rudenį patraukė į Neapolį ir Kazertą - du miestus, į kuriuos Europos komandas pakvietė teisę rengti čempionatą gavusi Italijos krepšinio federacija. Kazertos arena tapo istorinio įvykio vieta. Joje nutrūko ilgiausia Europos čempionatų istorijoje 59 pergalių serija - nuo 1955 m. be pralaimėjimų žygiavusi SSRS rinktinė per grupės varžybas turėjo pripažinti Jugoslavijos komandos pranašumą.

Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: ledo ritulio istorijos

Į rinktinę jaunus žaidėjus subūręs jugoslavų treneris Ranko Žeravica pristatė Europai naują požiūrį į krepšinį ir pasiūlė varžovams itin didelę spartą. Spėti paskui greitus, šoklius ir stiprius Jugoslavijos krepšininkus buvo sudėtinga net paprastai puikiai fiziškai paruoštai SSRS rinktinei, kuri turėjo vieną esminį trūkumą - jos treneris Aleksandras Gomelskis neįsivaizdavo penketo be labai aukšto, tačiau nejudraus vidurio puolėjo. Būtent šioje pozicijoje Jugoslavijos ekipa ir įgijo lemiamą pranašumą. Jos aukštaūgis Krešimiras Čosičius akivaizdžiai pranoko lėtesnius oponentus, surinko 20 taškų ir užtikrino saviškiams pergalę 73:61.

Progą atsirevanšuoti sovietų krepšininkai gavo netrukus - įveikusios pusfinalio varžovus Jugoslavijos ir SSRS komandos susitiko 1969 m. Europos čempionato finale Neapolyje. A. Gomelskis po pralaimėjimo padarė reikiamas išvadas ir sugalvojo, kaip uždengti K. Čosičių. Ši užduotis buvo skirta iki tol labai nedaug žaidusiam veteranui Genadijui Volnovui. Šeštame Europos čempionate dalyvavęs G. Volnovas neleido įsismaginti jaunajai varžovų žvaigždei, pats pelnė 13 taškų ir tapo tikru finalo didvyriu.

Italijos arenose labai sėkmingai rungtyniavo ir trečiąjį Europos čempionato aukso medalį laimėjęs lietuvis Modestas Paulauskas. Jis per 7 rungtynes įmetė 119 taškų.

Galutinė rikiuotė:

1. SSRS
2. Jugoslavija
3. Čekoslovakija
4. Lenkija
5. Ispanija
6. Italija
7. Bulgarija
8. Vengrija
9. Rumunija
10. Graikija
11. Izraelis
12. Švedija

Finalas:

SSRS - Jugoslavija 81:72 (M. Paulauskas ir V. Andrejevas po 20, G. Volnovas ir S. Belovas po 13/T. Rajkovičius 19, I. Daneu 12, K. Čosičius).

Rezultatyviausi žaidėjai:

1. E. Jurkiewiczius (Lenkija) - 142
2. G. Kolokithas (Graikija) - 141
3. E. Jekely (Rumunija) - 131

Lietuvos krepšinio istorija

Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sportas, tai - dalis tautinės tapatybės. Nuo 1922 m., kai Kaune surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, Lietuva nuėjo ilgą ir permainingą kelią.

Taip pat skaitykite: Rusijos futbolo lyga: istorinė perspektyva

Krepšinio atsiradimas Lietuvoje

Lietuvą krepšinis pasiekė apie 1920 m., o 1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. Šias rungtynes, rezultatu 8:6, laimėjo LFLS. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.

Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės

Pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Pirmosioms rungtynėms į rinktinę buvo pakviesti 7 žaidėjai. 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje Lietuva pralaimėjo Latvijai rezultatu 20:41 (8:15). Antrosios rungtynės turėjo įvykti Lietuvoje, tačiau Kaune nebuvo sporto salės krepšiniui žaisti, tad komandos po metų vėl žaidė Rygoje.

Antrosios Lietuvos rinktinės rungtynės vyko 1926 m. gruodžio 19 d. Rygoje su Latvija, kur Lietuva pralaimėjo rezultatu 12:47 (6:15). Trečiųjų rungtynių reikėjo laukti beveik dešimtmetį. Per tą laiką krepšinis Lietuvoje buvo vos gyvas ir tik pastačius salę vasaros teatro patalpose, krepšinis pradėjo atsigauti. Deja, trečiosios rungtynės buvo pralaimėtos didžiausiu istorijoje skirtumu - 123:10.

Auksinis Lietuvos krepšinio amžius: 1937-1939 metai

1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais Rygoje. 1938 m. lietuvaitės iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.

1939 m. Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyta pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno sporto halė. Halės pamatai buvo pradėti kloti 1938 m. gruodžio 5 d., kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“

1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Tuomet Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti.

Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1925-1940 m.

Lietuvos rinktinė laikotarpiu 1925-2024 m. iš viso sužaidė 485 draugiškas rungtynes. Iškovojo 279 pergales, patyrė 205 pralaimėjimus ir 1 rungtynes baigė lygiosiomis. Nuo 1925 m. iki 1991 m. ir iki nepriklausomybės atgavimo Lietuvos rinktinė sužaidė 128 rungtynes, iš kurių laimėjo 63 ir pralaimėjo 64 kartus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis.

Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1935-1940 m.:

• 1935 m. sausio 19 d.
• 1936 m. sausio 12 d. Kaunas.
• 1936 m. vasario 27 d.
• 1937 m. vasario 21 d. Ryga.
• 1937 m. gegužės 11 d.
• 1938 m. vasario 26 d.
• 1938 m. kovo 12 d.
• 1938 m. kovo 26 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 24:19 (10:13; 19:19)
• 1938 m. gegužės 22 d. Kaunas. Lietuva - Prancūzija 36:24 (19:8)
• 1939 m. sausio 21 d.
• 1939 m. vasario 4 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:18 (8:4)
• 1940 m. kovo 9 d.
• 1940 m. gruodžio 8 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 20:25 (13:13)

Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1945-1991 m.:

• 1945 m. birželio 3 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:27 (6:8)
• 1945 m. kovo 10 d. Ryga. Lietuva - Latvija 36:13 (13:3)
• 1954 m. kovo 12 d. Kaunas.
• 1954 m. kovo 13 d.
• 1954 m. balandžio 14 d.
• 1954 m. gegužės 14 d.
• 1954 m. gegužės 15 d. J. J.
• 1954 m. spalio 24 d. Kaunas.
• 1954 m. lapkričio 22 d.
• 1954 m. lapkričio 24 d.
• 1955 m. vasario 28 d. Maskva.
• 1956 m. gegužės 29 d. Kaunas.
• 1956 m. gegužės 30 d. Kaunas.
• 1956 m. birželio 1 d. Ryga.
• 1956 m. birželio 2 d.
• 1956 m. birželio 3 d.
• 1957 m. gegužės 1 d. Pchenjanas.
• 1958 m. liepos 20 d.
• 1959 m. gegužės 2 d.
• 1959 m. gegužės 3 d. Lodzė.
• 1959 m. gegužės 12 d.
• 1959 m. gegužės 13 d.
• 1959 m. liepos 31 d. Ryga.
• 1959 m. rugpjūčio 1 d.
• 1962 m. spalio 3 d.
• 1962 m. spalio 5 d. Praha.
• 1962 m. spalio 7 d.
• 1963 m. gegužės 19 d.
• 1963 m. gegužės 25 d. Kaunas.
• 1963 m. gegužės 25 d.
• 1963 m. gegužės 28 d.
• 1963 m. gegužės 29 d. Kaunas.
• 1963 m. liepos 22 d.
• 1963 m. liepos 27 d.
• 1963 m. liepos 28 d. Telšiai.
• 1965 m. liepos 10 d.
• 1966 m. lapkričio 24 d.
• 1966 m. lapkričio 25 d.
• 1966 m. lapkričio 26 d.
• 1966 m. lapkričio 29 d.
• 1966 m. gruodžio 1 d.
• 1967 m. balandžio 7 d.
• 1967 m. balandžio 8 d.
• 1967 m. balandžio 10 d.
• 1967 m. gegužės 5 d.
• 1967 m. gegužės 6 d. Bydgoščius.
• 1967 m. birželio 18 d.
• 1967 m. birželio 19 d.
• 1970 m. vasario 10 d. Kaunas.
• 1970 m. rugpjūčio 24 d.
• 1970 m. rugpjūčio 25 d. L.
• 1970 m. spalio 14 d. Leningradas.
• 1970 m. spalio 15 d.
• 1971 m. birželio 14 d.
• 1971 m. birželio 17 d. Elektrėnai.
• 1972 m. balandžio 28 d.
• 1972 m. gegužės 3 d.
• 1973 m. liepos 1 d. Havana.
• 1973 m. liepos 2 d.
• 1973 m. liepos 4 d.
• 1973 m. liepos 6 d. Havana.
• 1973 m. liepos 8 d.
• 1973 m. rugpjūčio 2 d.
• 1973 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius.
• 1973 m. rugpjūčio 4 d.
• 1973 m. rugpjūčio 6 d.
• 1974 m. balandžio 2 d. Košicė.
• 1974 m. balandžio 3 d.
• 1974 m. balandžio 4 d.
• 1974 m. balandžio 5 d. Košicė.
• 1974 m. rugpjūčio 27 d.
• 1975 m. balandžio 6 d.
• 1975 m. balandžio 10 d. Vilnius.
• 1974 m. gegužės 25 d.
• 1975 m. gegužės 29 d.
• 1975 m. gegužės 30 d. Talinas. Lietuva - Estija 78:74 (51:36)
• 1975 m. birželio 21 d. Elektrėnai. Lietuva - Kazachija 96:70 (45:33)
• 1976 m. spalio 24 d. Leningradas.
• 1976 m. spalio 25 d. Leningradas.
• 1976 m. spalio 27 d.
• 1976 m. spalio 30 d.
• 1978 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius. Lietuva - JAV 68:106 (28:52)
• 1978 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius. Lietuva - Čekoslovakija 102:105 (53:54)
• 1978 m. rugpjūčio 28 d.
• 1978 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius. Lietuva - Meksika 113:87 (64:46)
• 1978 m. rugsėjo 17 d. Maskva. Lietuva - SSRS 80:115 (44:57)
• 1979 m. birželio 26 d. Liepoja. Lietuva - Latvija 101:93 (50:45)
• 1979 m. birželio 27 d. Liepoja. Lietuva - Baltarusija 98:95 (57:45)
• 1979 m. birželio 29 d. Liepoja. Lietuva - Estija 93:91 (47:53)
• 1979 m. birželio 30 d. Liepoja. Lietuva - Rusija 86:106 (45:47)
• 1979 m. liepos 6 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 105:83 (55:37)
• 1979 m. liepos 7 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 77:94 (40:50)
• 1979 m. liepos 10 d. Kaunas. Lietuva - Uzbekija 98:90 (52:44)
• 1979 m. liepos 13 d. Kaunas.
• 1979 m. liepos 14 d.
• 1979 m. liepos 15 d. E. E.
• 1982 m. gegužės 9 d.
• 1982 m. liepos 30 d.
• 1982 m. rugpjūčio 1 d.
• 1983 m. balandžio 17 d.
• 1983 m. balandžio 18 d.
• 1983 m. balandžio 23 d.
• 1983 m. balandžio 24 d.
• 1983 m. balandžio 25 d. Brno.
• 1983 m. balandžio 28 d.
• 1983 m. balandžio 29 d.
• 1983 m. gegužės 21 d. Kaunas.
• 1983 m. gegužės 22 d.
• 1983 m. gegužės 23 d.
• 1983 m. gegužės 30 d. Anykščiai.
• 1983 m. gegužės 31 d.
• 1989 m. rugsėjo 12 d.
• 1991 m. balandžio 19 d. Vilnius. Lietuva - Suomija 93:84 (38:43)
• 1991 m. balandžio 20 d. Panevėžys. Lietuva - Suomija 68:66 (35:31)
• 1991 m. balandžio 21 d.
• 1991 m. gegužės 21 d.
• 1991 m. balandžio 24 d. Kaunas.
• 1991 m. birželio 7 d.
• 1991 m. birželio 8 d.
• 1991 m. birželio 9 d.

Nepriklausomybės laikotarpis

Po nepriklausomybės atgavimo 1991 m., Lietuvos krepšinis pradėjo naują etapą savo istorijoje. Lietuva vėl galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose ir siekti aukščiausių apdovanojimų.

tags: #rusija #turkija #krepsinis