Saratovas, miestas prie Volgos krantų, Rusijos krepšinio žemėlapyje užima svarbią vietą. Nors galbūt ir ne svajonių kryptis, tačiau jis paliko ryškų įspaudą ne vienai žinomai Lietuvos krepšinio asmenybei. Šiame mieste, kuriame gyvena daugiau nei 850 tūkst. žmonių, krepšinis turi gilias tradicijas, o „Avtodor“ klubas yra tapęs miesto simboliu. Šiame straipsnyje panagrinėsime Saratovo krepšinio istoriją, atkreipdami dėmesį į lietuvių indėlį į šio klubo raidą.
„Avtodor“ kelias į Rusijos krepšinio elitą
Saratovo „Avtodor“ (anksčiau - „Avtodorožnik“) išaugo į reikšmingą Rusijos krepšinio centrą. Klubas bandė konkuruoti su galinguoju Maskvos CSKA. „Avtodor“ tapo pirmuoju klubu, įveikusiu CSKA šalies pirmenybėse. Nuo 1994 iki 1999 metų „Avtodor“ keturis sezonus finišavo antras Rusijos čempionate. 1997 ir 1998 metais Saratovo krepšininkai net laimėjo reguliarųjį čempionatą, tačiau finalo serijose pralaimėjo CSKA.
Lietuviškas pėdsakas Saratovo krepšinyje
Tais laikais „Avtodor“ komandoje svarbų vaidmenį atliko du lietuviai: Gintaras Einikis (1995-1999 m.) ir Darius Lukminas (1996-1998 m.). Abu Lietuvos rinktinės žaidėjai tuo metu buvo per brangūs Kauno „Žalgiriui“, todėl Saratove jie užėmė legionierių vietas, kai svetimšalių žaidėjų skaičius komandoje buvo ribojamas.
Gintaras Einikis - legenda Saratove
208 cm ūgio Gintaras Einikis, žaidęs bene geriausią krepšinį savo karjeroje, buvo ryškus komandos lyderis. Vladimiras Rodionovas pabrėžė: „Einikis - tai Einikis. Saratove jis iki šiol legenda“. Per ketverius metus Saratove G. Einikis jau spėjo tapti folklorine figūra. Dievindami Gintarą už jo fantastiškus „kablius“ krepšinio aikštėje, rusai supranta ir jo atvirą širdį. Net vietos žurnalistai ir „Avtodor“ komandos kapitonas Jevgenijus Pašutinas pasakojimą apie lietuvį lyg tyčia pradeda prisimindami tą pačią anekdotu virtusią istoriją.
Kiti lietuviški akcentai
Rimantas Endrijaitis Saratove dirbo keliais etapais tarp 1989 ir 2001 metų. Pats buvęs šios komandos žaidėju V.Rodionovas 1982 metais tapo šios komandos treneriu. Nuo tada iki dabar jis vadovauja 850 tūkst. miesto ekipai, tai būdamas treneriu, tai klubo prezidentu, sukančiu trenerių karuselę nepailstančiu greičiu. R.Endrijaitį kelis kartus ir kvietęs, ir atleidęs rusas visad garsėjo kategoriška nuomone bei greitais sprendimais, kuriems liko ištikimas iki šiol - 2018 m. jis atleido Jevgenijų Pašutiną praėjus 10 dienų po sutarties pasirašymo.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
2016 metais V.Rodionovas pakvietė G.Einikį prisidėti prie „Avtodor“ trenerių štabo, vadovaujamo Vladimiro Anciferovo. Tačiau iš žalingų įpročių persunkto gyvenimo Lietuvoje pajūryje ištrauktas G.Einikis ir Saratove neįsitvirtino. Klaipėdos miesto apylinkės teisme Donaldas Kairys buvo pastarasis Lietuvos krepšinio specialistas, dirbęs Saratove. Šių metų pradžioje 43 metų treneris vadovavo „Avtodor“ trims mačams, bet pandemija nutraukė darbus, o pasibaigus sezonui D.Kairys nusprendė nepratęsti sutarties su Saratovo klubu ir pasirašė trejų metų kontraktą su Vilniaus „Rytu“.
Saratovas - tramplinas jauniems talentams
Nors D.Kairys į Saratovą negrįš, ten lieka vaikinas lietuviška pavarde. Vitalijus Pranauskas žaidžia „Avtodor“ jaunimo komandoje. Anot V.Rodionovo, 17-mečio krepšininko tėtis yra lietuvis, o mama rusė, bet pats jaunuolis gimė Rusijoje ir šia kalba šneka be akcento. „Avtodor“ savininkas mano, kad Saratovas yra gera vieta jaunam talentui.
V.Pranauskas Rusijos dublerių pirmenybėse pastarąjį sezoną rinko po 17,9 taško ir atliko po 3,3 rezultatyvaus perdavimo. vidurkį „Avtodor-2“ gretose. Šių metų pradžioje 17-metis V.Pranauskas buvo pakviestas į Rusijos jaunimo (iki 18 metų) rinktinę ruoštis Europos čempionatui. V.Rodionovo nuomone, atakuojančiu gynėju žaidžiantis 191 cm ūgio krepšininkas yra toks talentingas, kad pravers ir elitinės krepšinio lygos duris.
G.Einikio fenomenas Saratove: tarp dievinimo ir kasdienybės
Jau ketvirtąjį sezoną prie Volgos krantų žaidžiantį ir gyvenantį 29 metų krepšininką Saratove supa tai, ko jam ypač stinga tėvynėje.
Vietoj baudos - autografas
208 cm ūgio lietuvis, padėjęs Rusijos provincijos komandai patekti į Eurolygą, o šalies čempionate mesti iššūkį Maskvos CSKA, tapo tikru Saratovo žmonių numylėtiniu. Net įžūlūs, „išalkę“ Saratovo milicininkai akimirksniu pamiršo Rusijos ekonominę krizę ir kelis mėnesius nemokėtas algas, kai sužinojo, jog draudžiamo ženklo zonoje pastatytas BMW automobilis priklauso „Avtodor“ vidurio puolėjui.
Taip pat skaitykite: Sporto klubai Rusijoje: praeities įvykiai
Lietuvis maitina jaunimą
Pradėjęs žaisti Saratove 1995 metais G.Einikis du sezonus buvo pripažįstamas geriausiu Rusijos lygos legionieriumi, o 1997-aisiais buvo išrinktas ir naudingiausiu šios šalies čempionato žaidėju.
Pasak J.Pašutino, prieš porą metų, kai „Avtodor“ ekipoje buvo gausu jaunų žaidėjų, per Europos taurių turnyro keliones į užsienį lietuvis atiduodavo visus jam skirtus maisto talonus daug mažiau uždirbantiems komandos draugams, o pats už savus pinigus eidavo valgyti į restoraną. Neretai „Avtodor“ jaunimą G.Einikis maitindavo ir Saratove.
Turi asmeninį gerbėją
Saratovo žurnalistai „Zviozdnyj“ tribūnose rodo į aštuonmetį Andrejų, iškėlusį plakatą, kuriame lietuviškomis raidėmis užrašyta: „EINIKIS“. Po kiekvienos sėkmingos lietuvio atakos šis plakatas kyla į viršų.
A.Visockas - dvasios dvynys
Tačiau net ištikimiausi gerbėjai ir, pasak Rusijos žurnalistų, didžiausias šios šalies krepšinyje pasirašytas kontraktas - 600 tūkst. dolerių už sezoną - neleido G.Einikiui išsivaduoti nuo namų nostalgijos.
Pasigenda Lietuvos spaudos
Radionas Černyševas, asmeninis V.Rodionovo padėjėjas, prisipažino, kad Gintaro dėka jau atmintinai išmoko lietuviškų laikraščių adresus internete.
Taip pat skaitykite: Rusijos moterų krepšinio pasiekimai
Rusija jau užgrūdino
„Galbūt Gintaras lengviau prisitaiko prie aplinkos. Jis nėra išrankus. Mokėsi Panevėžio sporto internate. Visko matęs ir užgrūdintas, - du buvusius savo bendraklubius lygina Darius Maskoliūnas, paklaustas, kodėl G.Einikis geriau negu D.Lukminas apsiprato su gyvenimo Rusijoje aplinkybėmis. - Tačiau, man regis, svarbiausia - pinigai. Iki šios dienos Saratove Gintaro niekas nėra apgavęs. V.Rodionovas tęsi visus pažadus ir juo pasitiki“.
Duktė - atskirai nuo šeimos
G.Einikis sako, kad Rusijoje pasitaikantys kelionių sunkumai - jam nereikšmingos smulkmenos, tačiau labiausiai jis išgyvena dėl šeimos vargų.
Sabas pakrikštijo „Jantariu“
Humorą vertinantis G.Einikis net nepyksta, kai Lietuvoje jį jau vadina „Jantariu“ („jantar“ išvertus iš rusų kalbos - gintaras). Po to, kai vasarą Gintaras nesugrįžo į „Žalgirį“, šiuo vardu jį perkrikštijo Arvydas Sabonis.
Analogija su B.Clintonu
Paklaustas, kaip pasisekė G.Einikį įkalbėti pratęsti sutartį dar vieneriems metams ir likti Saratove, „Avtodor“ savininkas sakosi nematąs jokių savo nuopelnų.
Saratove nėra bausmių
V.Rodionovas juokiasi, išgirdęs, kad šiandieninis „Avtodor“ vadinamas trijų „blogųjų berniukų“: G.Einikio, A.Fetisovo ir J.Nwosu - komanda.
V.Rodionovas įsitikinęs, kad bausmėmis nieko nepasieksi: „Jeigu nubausčiau, sulaukčiau atvirkštinės reakcijos - jis užsisklęstų savyje. Vienintelis dalykas, ką galiu pasakyti: „Ar tavo amžina sveikata? Tu gali žaisti iki 35-erių, bet taip elgdamasis baigsi 32-ejų“.
Saratovas verks G.Einikio
V.Rodionovas neslepia, kad jam bus labai sunku išsiskirti su ryškiausia savo komandos žvaigžde: „Tokia akimirka anksčiau ar vėliau ateis, ir jis grįš į Lietuvą. Man bus labai gaila. Saratove jį priima tokį, koks jis yra. Čia G.Einikį gerbia ir vertina. Bet niekur nedingsi, nes jis ilgisi Lietuvos kvapo. Reikia puoselėti savo talentus, todėl Gintaras tikrai nenusipelnė tokio požiūrio, koks dabar į jį yra Lietuvoje. Netgi ir tuos pinigus, kuriuos jis uždirba čia, Gintaras juk investuos tėvynėje“.
„Avtodor“ po lietuviško etapo
Po lietuviško etapo „Avtodor“ buvo persikūnijęs į Sankt Peterburgo „Dinamo“ ir nusiritęs į antrąją Rusijos krepšinio lygą, bet nuo 2014 metų vėl rado vietą Jungtinėje lygoje ir tarptautinėse varžybose - be titulų, tačiau su stabilia miesto finansavimo parama ir nestabilia žaidėjų bei trenerių sudėtimi.