Rusijos sportas, kaip ir bet kurios kitos šalies, turi savitą istoriją, kupiną tiek triumfo akimirkų, tiek kontroversijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius aspektus - nuo natūralizacijos politikos, kuri leido užsienio sportininkams atstovauti Rusijai, iki skandalų, susijusių su dopingu ir korupcija. Taip pat aptarsime, kaip politiniai įvykiai, tokie kaip karas Ukrainoje, paveikė Rusijos sporto pozicijas tarptautinėje arenoje.
Natūralizacija Rusijos sporte: siekis pergalių bet kokia kaina?
Natūralizuoti sportininkai Rusijos sporte nėra naujiena. Istorija mena ne vieną atvejį, kai užsieniečiai, gavę Rusijos pilietybę, sėkmingai atstovavo šaliai įvairiose sporto šakose. Pavyzdžiui, prisiminkime Joną Robertą Holdeną, kuris 2007 metų Europos krepšinio čempionate pataikė auksinį dvitaškį, arba Becky Hammon, kuri vedė į priekį Rusijos moterų krepšinio rinktinę.
Dar anksčiau, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) laikais, nemažai futbolininkų iš Ukrainos ir Gruzijos buvo natūralizuoti ir atstovavo Rusijai, nepaisant galimybės žaisti savo gimtųjų šalių rinktinėse. Salės futbole natūralizacijos reiškinys dar ryškesnis - Rusijos rinktinėje žaidžia keli brazilai, kurie reikšmingai prisideda prie komandos pasiekimų Europos čempionatuose.
Vis dėlto, natūralizacija kelia ir klausimų. Ar tai etiškas būdas siekti sportinių pergalių? Ar natūralizuoti sportininkai tikrai jaučia tą patį ryšį su šalimi, kaip vietiniai atletai? Kai kurie kritikai teigia, kad pernelyg didelis dėmesys natūralizacijai gali sumenkinti susidomėjimą sportu tarp vietinių gyventojų.
Jerry Christianas Tchuisse: Kamerūno futbolininko kelias į Rusijos futbolo istoriją
Šio straipsnio herojaus, kamerūniečio Jerry Christiano Tchuisse, istorija yra viena iš unikaliausių Rusijos futbolo kuluaruose. Jis atsirado iš niekur, pradėjo karjerą mėgėjų lygoje, tačiau po kelerių metų tapo net du kartus Rusijos čempionu.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
Anot vienos istorijos, 1997 metais Kamerūne rungtyniavęs J.C. Tchuisse netikėtai sulaukė nežinomo agento pasiūlymo keliauti į Rusiją, kuris teigė, jog gynėjo paslaugomis susidomėjo viena profesionali komanda. Vis dėlto panašaus pobūdžio vilionėmis buvo užliūliuoti net keletas kamerūniečių, o jie svajodami apie šlovę ir didelius pinigus netrukus išvyko į tolimą šalį. Tačiau afrikiečiams atvykus į Rusiją paaiškėjo, kad joks profesionalus klubas jų nelaukė, o pasiūlymą pateikęs agentas dingo neaiškia kryptimi.
J.C. Tchuisse laiko veltui nešvaistė: kamerūnietis studijavo žodyną, bendravo su vietinėmis merginomis ir išmoko rusų kalbą. Tačiau svarbiausia, jog mįslingomis aplinkybėmis Rusijoje apsireiškusiam futbolininkui pavyko įgyvendinti savo tikslą - patekti į profesionalią futbolo komandą.
Įdomu tai, jog vėliau sportininkas kalbėdamas apie savo praeitį teigė, kad jo atsiradimo Rusijoje priežastis - noras įgauti elektriko specialybę. Taip norėjo J.C. Tchuisse tėvai, o pats kamerūnietis į tolimą šalį atvyko ne žaisti futbolo. Vis dėlto iš karto į aukštąją mokyklą afrikiečiui įstoti nepavyko, tad beliko tik gainioti kamuolį ant žaliosios vejos.
Debiutavo kamerūnietis akistatoje su galinguoju Maskvos „Spartak“ - klubu, kuris vėliau sportininko gyvenime suvaidino itin svarbią reikšmę. Netikėtai čempionate pasirodęs afrikietis išsiskyrė solidžiu žaidimu gynyboje ir puikiai jungdavosi į atakas. Visgi 1999 metais legionierius patyrė kraupią traumą, o po šio epizodo pasekmių šalies spauda netgi rašė, kad pagreitį įgaunanti futbolininko karjera sugrius tarsi kortų namelis. Akistatoje su „Spartak“ gynėjui lūžo čiurna ir jis negalėjo žaisti beveik sezoną. Maža to, sportininkas iš karto nesulaukė kvalifikuotos medikų pagalbos, o nekokybiškai uždėtas gipsas atleto būklę tik dar labiau pablogino.
Tačiau futbolininkas atlaikė likimo siųstą išbandymą ir grįžo su trenksmu. Kamerūnietis, būdamas vieninteliu klubo legionieriumi, puikiai rungtyniavo Novorosijsko ekipoje, kuri netikėtai rodė itin solidžius rezultatus. Įpusėjus sezonui gynėjas sulaukė pasiūlymų iš sostinės klubų - „Lokomotiv“ ir „Spartak“. Po ilgų dvejonių J.C. Tchuisse apsivilko „spartakiečių“ marškinėlius, kuriuos dėvėjęs žaidėjas vos nesugriovė afrikiečiui karjeros.
Taip pat skaitykite: Rusijos moterų krepšinio pasiekimai
Ilgametis „Spartak“ futbolininkas ir strategas Olegas Romancevas iš karto pamėgo kovingą kamerūnietį, atrado jam vietą startinėje sudėtyje ir netikėtai nusprendė jį pakviesti į Rusijos rinktinę, kurią pats ir treniravo. J.C. Tchuisse Kamerūno komandoje iki tol nerungtyniavo, tad sutiko ginti Rusijos garbę. Afrikietį maloniai priėmė komandos draugai, o jis pradėjo dalyvauti Rusijos rinktinės treniruočių stovyklose. Atrodė, jog jau visai netrukus išauš momentas, kai natūralizuotas tamsiaodis futbolininkas sukurs tikrą futbolo perversmą.
Tačiau sportininkas buvo sveikas ir galėjo atvykti į Rusijos rinktinės treniruočių stovyklą, tačiau šokiravo tiek O. Romancevą, tiek kitus jam padėjusius žmones, kai sutiko su Kamerūno rinktinės pasiūlymu bei pradėjo ginti savo gimtinės garbę.
Toks O. Romancevo elgesys ir afrikiečio protegavimas patiko ne visiems. Kai kurie futbolo funkcionieriai atvirai reiškė nepasitenkinimą ir kiršino visuomenę, ragindami tokius planus nutraukti. Kamerūno rinktinės atstovai taip pat atkreipė dėmesį į puikiai rungtyniaujantį gynėją bei skatino J.C. Tchuisse ginti savo gimtinės garbę.
2000-2003 metais sportininkas žaidė Maskvoje, tačiau nedrįsdavo vienas rodytis gatvėse, bijodamas sulaukti rasistinių išpuolių iš vietinių gyventojų. Gynėjas paliko „Spartak“ dėl prasto komandos mikroklimato, grįžo į Novorosijską, tačiau įsirašė į Rusijos futbolo istoriją kaip pirmasis žaidėjas, kilęs iš Afrikos ir triumfavęs pajėgiausiame čempionate.
Vėliau sportininkas savo karjerą tęsė žemesnėse Rusijos lygose, o romanas su šios šalies futbolu pasibaigė itin nemaloniu akordu. Dvikovoje su Maskvos „Torpedo“ futbolininką rasistinėmis replikomis įžeidinėjo šios komandos gerbėjai, o kamerūnietis neišlaikė patyčių ir jiems parodė nepadorų gestą. Teisėjas J.C. Tchuisse parodė raudoną kortelę, o futbolininkas liko įskaudintas dėl tokio sirgalių elgesio.
Taip pat skaitykite: Komandos ir iššūkiai Rusijos Superlygoje
J.C. Tchuisse istorija išties unikali: iš niekur atsiradęs kamerūnietis sugebėjo atsispirti nuo mėgėjų lygos ir du sykius laimėti šalies čempionatą. Be to, jis galėjo tapti pirmuoju tamsiaodžiu futbolininku, rungtyniavusiu Rusijos rinktinėje, tačiau lemiamu metu apsigalvojo ir nuvylė jam padėjusius žmones. Apie savo sprendimo priežastis J.C. Tchuisse dar niekada nekalbėjo - afrikiečiui tai labai skaudi tema.
Nors tokio poelgio priežastis galima tik numanyti, tačiau tampa akivaizdu, jog toli gražu ne visi yra linkę priimti natūralizuotus tamsiaodžius futbolininkus. Sunku įsivaizduoti, kokį spaudimą patirtų Rusijos rinktinėje rungtyniausiantys brazilai, pasiryžę jai atstovauti. Roberto Carlosas ir kiti futbolininkai buvo „vaišinami“ bananais ir realu, kad tai bus tik smulkmena, palyginus su tuo, kas lauktų tradicijas sulaužysiančio tamsiaodžio naujoko.
Dopingo skandalai: nuolatinis Rusijos sporto šešėlis
Deja, Rusijos sportas dažnai linksniuojamas ne tik dėl sportinių pasiekimų, bet ir dėl dopingo skandalų. Pastaraisiais metais daugybė Rusijos sportininkų buvo diskvalifikuoti dėl dopingo vartojimo, o tai smarkiai pakenkė šalies reputacijai tarptautinėje arenoje.
Vienas garsiausių Rusijos biatlono atstovų „Sovetskyj sport“ laikraščiui papasakojo visą tiesą apie šalies biatlono užkulisius. Jo nedidelis interviu tapo savotiška bomba Rusijos sporte, jis jau vadinamas šlykščiu melu, netiesa, bandymu apjuodinti Rusiją ir įtikti pasauliniam sporto cerberiui - WADA.
71-erių specialistas, per savo gyvenimą laimėjęs keturis olimpinius aukso ir vieną sidabro medalius, 11 kartų tapęs planetos biatlono čempionu ir iškovojęs 4 sidabro bei vieną bronzos apdovanojimus, sudėliojo visus taškus ir parodė, kas vyko ir vyksta Rusijos biatlono rinktinėje.
Anot jo, tai sporto vadelių Kuščenkos, Maigurovo, Barnašovo ir Pako nuodėmės. Tai jų pėdsakai. Jis teigė žinantis tų keturių biatlonininkų pavardes, kurios kol kas nėra skelbiamos, tačiau neprašė jų atskleisti. Apie tokį scenarijų jis tūkstantį kartų buvo įspėjęs ir daug kartų apie tai rašyta. Visi Dūmos deputatai rėkė visa gerkle, kad tai politinis užsakymas. Va čia ir yra problema. Visi rėkia, kas netingi. Ir svarbiausia - dėl tų rėkiančių televizijos ekranuose nepasirodo tikri specialistai, kurie gali pasakyti visą tiesą.
Specialistas mano, kad šios istorijos su keturiais kol kas nežinomaisiais šaknys glūdi 2009 metais, kai pasaulio biatlono čempionate buvo diskvalifikuoti net trys Rusijos rinktinės nariai. Prieš tą pasaulio čempionatą jis prašė, maldavo: nuimkime nuo varžybų visą rinktinę, sugalvokime bet ką, bet kokią priežastį, tačiau atsisakykime startuoti. Jis sukvietė Anikiną ir dar visą brigadą tų perėjūnų ir paaiškino, kad jau kitą dieną diskvalifikuos tris mūsų biatlonininkus: Achatovą, Jarošenką ir Jurjevą. Beviltiška buvo kalbėti.
Pasak jo, pas mus rinktinėje buvo du daktarai - tėvas ir sūnus Dmitrijevai - sukčiai, kurie pakasė ne rusų biatloną po žeme. Ir ne tik jį. Juos reikėtų diskvalifikuoti visam likusiam gyvenimui nuo sporto.
Už šią kalbą ir tiesą jį Sporto ministras Vitalijus Mutko ir patraukė nuo rinktinės. Jis visada sakė tai, kas yra iš tikrųjų, o ne ką nori išgirsti valdininkai. Ir aiškino, kad reikia labai atidžiai žiūrėti į dopingo klausimus.
Prieš kažkiek metų, šnekėdamas Rusijos olimpinio komiteto suvažiavime, jis pasakė kalbą ir pareiškė: „Ateis laikas, kai mes apsijuoksime prieš visą pasaulį ir mums bus gėda“. Tas laikas atėjo. Ir jau seniai. Tad, kai kažkas kalba apie sąmokslus, politinį užsakymą - visa tai yra paistalai.
Jis mano, kad ši informacija apie tuos keturis dopingu susitepusius sportininkus bus paviešinta garsiai tarptautinės organizacijos kongrese ir Rusijai nėra jokių perspektyvų. Kuo užsiiminėjo mūsų biatlono veikėjai Kuščenka ir Maigurovas, kuriuos planetos biatlono užkulisiuose vadina turistais? Kalbame apie darbą, o ne Tarptautinės biatlono federacijos vadovo girdymą vienu ar kitu būdu. Jie nieko nedarė, o mes dabar viską praradome.
Anot specialisto, situacija prisirpo tą daryti, kad Rusiją mestų lauk iš pasaulinio biatlono.
Šie skandalai ne tik diskredituoja Rusijos sportą, bet ir kelia abejonių dėl sąžiningumo ir skaidrumo visoje sporto sistemoje.
Rusijos krepšinio „Basketgeitas“: korupcijos šešėlis
Rusijos krepšinį sukrėtė dar vienas skandalas, šios šalies žiniasklaidoje jau pramintas „Basketgeitu“. Interneto svetainėje youtube.com buvo patalpinti didžiulio atgarsio sulaukę telefoninių pokalbių įrašai. Nors ilgame įraše dažniau skamba antrojo abonento balsas, akivaizdu, jog pokalbio iniciatorius yra pirmasis.
Tirti garso įrašo autentiškumo kompetentingiems ekspertams gali ir netekti. Černovas pareiškė, kad pokalbiai buvo, ir jis tikrai šnekėjo su Vatutinu. Buvo pasiūlymai, jog jis darytų įtaką ir kreiptų žmonių nuomonę kita linkme - balsuoti už Abrosimovą. Vatutinas teigė nežinojęs, kad Černovas įrašinėja savo pašnekesius ir daugiau su juo nebesikalbėsiąs, tegul visa ši istorija gula ant jo sąžinės.
Šis skandalas atskleidžia korupcijos problemą Rusijos krepšinyje ir kelia klausimų dėl sąžiningumo ir skaidrumo sporto valdymo struktūrose.
Karas Ukrainoje ir Rusijos sporto izoliacija
Rusijos karinė agresija Ukrainoje turėjo didžiulį poveikį šalies sportui. Daugybė tarptautinių sporto organizacijų suspendavo Rusijos sportininkus ir komandas iš varžybų, o tai reiškia, kad jie negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose ir kituose svarbiuose renginiuose.
Tokia izoliacija ne tik atima iš Rusijos sportininkų galimybę konkuruoti su geriausiais pasaulio atletais, bet ir neigiamai veikia šalies sporto ekonomiką ir infrastruktūrą. Daugelis rėmėjų atsisako bendradarbiauti su Rusijos sporto klubais ir organizacijomis, o tai lemia finansinius sunkumus ir mažina investicijas į sporto plėtrą.
Nepaisant sankcijų, kai kurie sportininkai ir agentai vis dar bando uždirbti pinigus Rusijos rinkoje, nepaisydami etinių sumetimų. Tačiau didžioji dauguma Europos sportininkų ir trenerių atsisako dirbti Rusijoje, o tai rodo, kad tarptautinė bendruomenė smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje.
Eurolyga be Rusijos klubų: pasekmės ir perspektyvos
Rusijos klubų pašalinimas iš Eurolygos turėjo įtakos Europos krepšinio žaidėjų rinkai. Tačiau, anot ekspertų, tai neturėjo didelio poveikio Europos krepšiniui.
Krepšinio agentas Povilas Butkevičius įsitikinęs, kad Rusijos vaidmuo Europos krepšinio rinkai dabar yra mikroskopinis. Anot jo, VTB lyga iš esmės tapo vietiniu Rusijos čempionatu, kuriame dar varžėsi „Astanos“ (Kazachstanas) ir „Minsk“ (Baltarusija) klubai.
Jis teigia, kad dalis agentų ignoruoja karą ir uždirba Rusijos rinkoje, tačiau jo agentūra nedalyvauja sudarant sutartis su šia rinka.
Anot agento Sauliaus Švetkausko, Eurolyga be rusų nesumenko. Turnyrą papildė Belgrado „Partizan“, Bolonijos ir Valensijos klubai.