Įvadas
Krepšinis yra populiarus sportas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, o šių šalių rinktinės turi ilgą ir garbingą istoriją tarptautinėse varžybose. Šiame straipsnyje apžvelgsime tarptautinio vyrų krepšinio raidą Latvijoje ir Lietuvoje, prisiminsime svarbiausius įvykius ir pasiekimus, taip pat aptarsime šių šalių indėlį į krepšinio istoriją.
Pirmieji Žingsniai: Tarpukario Krepšinis
Lietuvoje krepšinis pradėjo populiarėti XX a. pradžioje. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje, o 1924 m. surengtas pirmasis šalies vyrų krepšinio čempionatas. Prieš 90 metų - 1925-ųjų gruodžio 13-ąją - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo nė vienos krepšinio salės, varžybos vykdavo atvirose aikštėse. 1926-aisiais mūsiškiai dar kartą svečiuose nusileido kaimynams - 12:47 ir pakvietė juos 1927-aisiais atvykti į Lietuvą.
Latvija taip pat sparčiai žengė į priekį krepšinio srityje. 1935 metais, Ženevoje, Šveicarijoje, vyko Europos čempionatas - pirmasis oficialus tarptautinis nacionalinių rinktinių turnyras senajame žemyne.
Europos Čempionatai: Lietuvos Dominavimas
Tarpukariu Lietuvos krepšininkai pasiekė didelių laimėjimų tarptautinėje arenoje. 1937 m. Rygoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo čempione. Lemiamos rungtynės su Italija buvo sunkios, tačiau mūsiškiai laimėjo rezultatu 24:23 ir tapo Europos čempionais. Pagal tuometinę FIBA nuostatą, šaliai, laimėjusiai II Europos čempionatą, buvo suteikta teisė ateinantį čempionatą rengti savo valstybėje.
1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Kaune. Kaune svečių šalių krepšinio delegacijos buvo apgyvendintos naujuose Karo mokyklos pastatuose Aukštojoje Panemunėje. 1939 m. gegužės 21 d. naujutėlaitėje Kauno sporto halėje prasidėjo III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Čempionato atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kuris buvo pagrindinis žaidynių globėjas bei įsteigė pagrindinį prizą - sidabruotą, gintaru išpuoštą skrynią. Sporto halę pašventino dekanas Feliksas Kapočius. Po to skambant orkestrui į halę pradėjo žygiuoti valstybių rinktinės su vėliavomis, jas lydėjo žiūrovų ovacijos. Prezidentas Antanas Smetona atidarymo proga pasakė iškilmingą kalbą, po kurios orkestras sugrojo Valstybės himną. Vėliau vyko įvairių šalių ekipų prisistatymas, buvo gerbiamos vėliavos, grojami valstybių himnai. Po to tautiniais rūbais pasipuošusios gimnazistės pademonstravo tautinių šokių pasirodymą. Čempionato atidarymo iškilmėse Kauno sporto halėje galėjo būti susirinkę apie 10 tūkst. žmonių. Vyrų krepšinio čempionatas buvo atidarytas moterų krepšinio pasirodymu - pirmąsias rungtynes sužaidė Kauno ir Varšuvos moterų rinktinės, kurias per plauką laimėjo kaunietės (29:28). Daugiau nei savaitę Kaune virė atkaklios sporto varžybos. Galiausiai lietuviai įtikinamai nugalėjo italus (48:15) ir antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais.
Taip pat skaitykite: Sporto teisės aktualijos
Sovietinis Laikotarpis: Sportas Kaip Politikos Įrankis
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
Sovietmečiu Lietuvos sportininkai galėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose tik patekę į SSRS rinktinę. Nepaisant to, Lietuvos krepšininkai ir toliau garsino savo šalį, tapdami Europos ir olimpinių žaidynių čempionais. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius.
Nepriklausomybės Atgavimas: Naujas Etapas
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos sportininkai vėl galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius, o disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu.
Nuo tada Lietuvos krepšininkai nuolat patenka į olimpines žaidynes. Nuo tada, kai 1992 m. Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą, mūsų šalies nacionalinė krepšinio komanda yra vienintelė Europos rinktinė, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse. Ar pavyks pratęsti šią seriją, paaiškės Kaune, kur lietuvius į kovą ves naujuoju rinktinės treneriu paskirtas Darius Maskoliūnas.
XXI Amžius: Nauji Iššūkiai ir Pergalės
XXI amžiuje Lietuvos krepšininkai toliau demonstruoja aukštą lygį tarptautinėse varžybose. 2003 m. Lietuvos rinktinė trečią kartą tapo Europos čempione. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Taip pat skaitykite: TOK struktūra ir veikla
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių.
Krepšinio Asmenybės
Per ilgą Lietuvos krepšinio istoriją iškilo daug talentingų žaidėjų ir trenerių, kurie garsino savo šalį tarptautinėje arenoje.
- Steponas Darius - legendinis lakūnas, vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje.
- Konstantinas Savickas - krepšinio propaguotojas ir vadovėlių autorius.
- Pranas Lubinas (Frank Lubin) - amerikietis lietuvių kilmės krepšininkas, padėjęs Lietuvos rinktinei tapti Europos čempionais.
- Feliksas Kriaučiūnas - žaidžiantysis treneris, kuris paruošė Lietuvos rinktinę 1937 m.
- Arvydas Sabonis - vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų, olimpinis čempionas. Arvydas Sabonis atvyko iš Valjadolido „Forum“ (Ispanija),
- Šarūnas Marčiulionis - NBA žvaigždė, olimpinis čempionas. Šarūnas Marčiulionis - iš NBA klubo „Golden State Warriors“,
- Rimas Kurtinaitis - olimpinis čempionas. Rimas Kurtinaitis ir Sergejus Jovaiša - iš Hageno (Vokietija),
- Valdemaras Chomičius - olimpinis čempionas. Valdemaras Chomičius - iš Belgijos „Trane castors Braine“,
- Gintaras Krapikas - olimpinis čempionas. Gintaras Krapikas - iš Izerlono TuS (Vokietija),
- Romanas Brazdauskis - olimpinis čempionas. Romanas Brazdauskis - iš Adelaidės „West“ (Australija),
- Arūnas Visockas - olimpinis čempionas. Arūnas Visockas - iš Vroclavo ASPRO,
- Artūras Karnišovas - olimpinis čempionas. Artūras Karnišovas - iš Seton Hallo universiteto JAV,
- Darius Dimavičius - olimpinis čempionas. Darius Dimavičius - iš Previdzos „Banik“ (Slovakija).
- Gintaras Einikis (Kauno „Žalgiris“)
- Alvydas Pazdrazdis (Vilniaus „Statyba“).
- Šarūnas Jasikevičius - vienas geriausių Europos įžaidėjų, Europos čempionas.
Prieštaringa asmenybė - A.Heiningas. Apie jį iš artimų pažįstamų girdėjau tokią istoriją. 1940-aisiais, kai sovietų kariuomenė jau buvo Lietuvoje, tačiau mūsų šalis dar nepriklausė Sovietų Sąjungai, A.Heiningui teko surinkti moterų krepšinio komandą ir vykti į Maskvą. V.Balčiūnas pasižymėjo ir kaip futbolininkas, 1934-aisiais jam buvo suteikta tarptautinės kategorijos futbolo teisėjo kategorija. Be to, jis teisėjavo ir per krepšinio varžybas, buvo 1939 m. Kaune surengto Europos čempionato vyriausiasis arbitras. M.Bučinskas 1927-aisiais tapo Lietuvos bokso čempionu (svorio kategorija iki 75 kg), o 1926 ir 1928 m.
Krepšinio Salės
Kauno sporto halė - pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms. Nedidelė šalis - Lietuva, pirmoji Europoje pastatė puikią sporto areną, skirtą 13 000 žiūrovų. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P. Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Likus savaitei iki čempionato atidarymo, darbininkai dar baiginėjo įvairius vidaus darbus. Pasakojama, kad Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams. Vienu metu halę statė apie 300 žmonių. Daugelis šį statinį vadino „legendine sporto hale“. Sporto halės statybai buvo išleista net 400 tūkst. litų. Skeptikai niurnėjo, kad tai - akivaizdus lėšų švaistymas. Jie pritilo, kai, pardavus specialiai išleistas obligacijas, buvo padengta pusė statybos išlaidų. O kai sirgaliai bematant išpirko visus bilietus, surinkta suma beveik kompensavo visas statybos išlaidas.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: tarptautinis tenisas
tags: #tarptautinis #vyru #krepsinis #latvija #lietuva #rezultatai