Šiame straipsnyje apžvelgiama futbolo situacija Lietuvoje, įskaitant artėjančius čempionatus, bilietų įsigijimo galimybes, stadionų nuomos kainas ir kitas įdomias naujienas. Aptariami tiek salės futbolo (futsal) įvykiai, tiek didžiojo futbolo aktualijos, siekiant pateikti kuo išsamesnį vaizdą apie šią sporto šaką Lietuvoje.
2026 m. UEFA Futsal Čempionatas Lietuvoje: Istorinis Įvykis
Lietuva, kartu su Latvija ir Slovėnija, ruošiasi priimti 2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatą. Tai bus 13-asis Europos salės futbolo čempionatas, vyksiantis sausio 21 - vasario 7 dienomis. Šiame turnyre varžysis 16 rinktinių, įskaitant Lietuvą ir Latviją, kurios automatiškai pateko kaip šeimininkės. Kitus kelialapius iškovojo dvylika rinktinių, įveikusių atrankos varžybas.
Šis čempionatas yra antras didelis futsal turnyras Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus. 2021 metais Lietuvoje vyko FIFA pasaulio futbolo čempionatas, kurį priėmė Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos arenos. Ispanija yra sėkmingiausia Europos čempionatų rinktinė, laimėjusi turnyrą net 7 kartus.
Bilietų Įsigijimas ir Savanorystė
Aistruoliai jau gali įsigyti bilietus į 2026 m. Europos futsal čempionatą. Akreditacijos procesas į čempionatą šiuo metu dar nevyksta. Šis čempionatas - istorinis sporto renginys Lietuvoje!
Kviečiama tapti savanoriais, jei ieškote neišblėstančių įspūdžių, aktyvios veiklos bei degate noru dedikuoti širdį futbolui, tampant šio ypatingo tarptautinio sporto renginio komandos dalimi. Tai unikali galimybė atskleisti savo įgūdžius, įgyti neįkainojamos patirties, susipažinti su futbolo bendruomene, susirasti draugų ir kartu patirti nepakartojamų akimirkų. Lietuvos Futbolo Federacija (LFF) skiria didelį dėmesį įvairovės ir įtraukties skatinimui savo veikloje. Tad mes skatiname įvairias asmenų grupes prisijungti prie mūsų komandos ir dalintis savo aistra futbolui.
Taip pat skaitykite: Istoriniai salės futbolo įvykiai
Dariaus ir Girėno Stadionas: Nuomos Kainos ir Renginiai
Atnaujintas Dariaus ir Girėno stadionas jau priėmė pirmuosius renginius. Tačiau netyla kalbos, kad stadiono aikštės nuomos kaina yra mažai kam įkandama. Užkulisiuose kalbama, kad panorusiems išsinuomoti stadioną, buvo nurodyta nuo 6 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų suma.
Šiuo metu patvirtintas nuomos įkainis nacionalinėms varžyboms (futbolo A lyga, I lyga, II lyga) - 4 tūkst. eurų. Papildomai prieš ir po renginio užfiksuojami skaitiklių rodmenys, pagal kuriuos nuomininkas apmoka už suvartotą elektrą ir vandenį.
Praėjusį savaitgalį stadione vyko ir Lietuvos futbolo A lygos rungtynės tarp „Kauno Žalgirio“ bei „Šiaulių“ komandų. „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas yra pasirašęs sutartį su Kauno sporto mokykla “Startas„ ir už nuomą moka Kauno miesto savivaldybės nustatytą mokestį klubams - 4 tūkst. eurų.
Koncesijos Klausimai ir Rinktinės Rungtynės
Kalbama, kad vienas iš galimų koncesininkų - su „Kauno Žalgirio“ klubu siejama UAB „Kauno arena“ (direktorius - Paulius Motiejūnas), valdanti tiek „Žalgirio“ areną, tiek ledo arenas ir naująjį vandens sporto centrą Nemuno saloje. Ar šiai įmonei tapus koncesininke, „Kauno Žalgirio“ futbolo klubui būtų sudarytos išskirtinės nuomos teisės? Juk ir savivaldybė remia šį futbolo klubą - 2022 metais iš „Iniciatyvos Kaunui“ programos buvo skirti 300 tūkst. eurų.
Kol kas nuomotis Dariaus ir Girėno stadioną panoro tik futbolo klubas „Kauno Žalgiris“. Manoma, kad kitame sezone atsiras ir daugiau futbolo komandų, norinčiu žaisti savo namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione. Koncesininkas nuomos kainą nusistatys pats, bet negalės pažeisti sutarties su savivaldybe sąlygų. Būsimas koncesininkas bus įpareigotas užtikrinti renginių skaičių stadione.
Taip pat skaitykite: Nuomos kainodaros ypatumai
Šiuo metu yra aišku, kad lapkričio 16 dieną naująją veją turėtų išbandyti ir Lietuvos futbolo rinktinė. Rinktinei išsinuomoti Kauno stadioną atsieis kone trigubai daugiau nei vietos klubinėms komandoms, kaip nurodė savivaldybės atstovas - 12 tūkst. eurų. Neva klubai nacionaliniame čempionate dažniausiai rungtyniauja dieną, šviesiu paros metu, tad elektros beveik neišnaudoja. O štai rinktinės rungtynės, kaip įprasta, vyksta vėlai vakare, tad reikalingas aikštės ir stadiono apšvietimas.
Atidarymo Renginys ir Trūkumų Šalinimas
Spalio 16 dieną praūžęs Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas abejingų nepaliko. Jį vietoje stebėjo apie 13 tūkst. žiūrovų. Vieni gyrė tai, ką matė, negalėjo patikėti, kad toks renginys įmanomas ir Lietuvoje, kiti dalijosi patirtais nesklandumais - eilės prie įėjimų ar maitinimo punktų, stringantys turniketai, tamsoje skendintys, neužsirakinantys tualetai, sunkiai veikiantis ar visai neveikiantis internetas, trūko darbo stalų žiniasklaidai ir t.t.
Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė teigė, kad dėl Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės koncesijos gautos iš viso 3 paraiškos. Jos šiuo metu nagrinėjamos - vertinama dalyvių atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Po to lauks pasiūlymų pateikimo ir derybų etapai bei galutinių pasiūlymų nagrinėjimas.
Keli maisto punktai įrengti tik atidarymo renginiui - koncesininko sutartyje numatyta daug maitinimo vietų, įskaitant ir restoraną apatiniame aukšte. Eilės prie turniketų atidarymo renginio metu galėjo susidaryti ir dėl to, kad kai kurie žiūrovai į stadioną norėjo patekti ne per nurodytus sektorius. Anksčiau atvykę žiūrovai su problemomis nesusidūrė ir, iš anksto apsirūpinę užkandžiais bei gėrimais maitinimo vietose, ilgose eilėse nestovėjo.
Atsiradus operatoriui, bus išspręsta ir interneto ryšio problema - ryšio tiekėjai statys papildomus įrenginius, stiprinančius signalą. Kitų renginių metu žurnalistai turės kur kas daugiau erdvių. Trūkumai, pamatyti renginio metu, pradėti tvarkyti iš karto po renginio.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie futbolo sales
Atidarymo metu vykusias LFF taurės finalo rungtynes finansavo LFF, po to vykusį šventinį koncertą - Kauno miesto savivaldybės administracija. LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigė, kad bendra renginio sąmata turėtų sutilpti į 300 tūkst. eurų. Išlaidas abu organizatoriai dalijasi maždaug perpus, kaip ir 150 tūkst. eurų. Tiesa, galutinė renginio Kauno stadione kaina gali būti ir didesnė.
Iki šiol nėra aišku, kiek atsieina komunaliniai mokesčiai, tai yra, kiek elektros „suvalgo“ gausus stadiono apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, šildoma veja, kiek išnaudojama vandens vejos laistymui ir t.t. Kiek kainuos stadiono išlaikymas, paaiškės suskaičiavus išlaidas už komunalines paslaugas - elektrą, vandenį ir kitas. Tikslius skaičius tikimasi turėti artimiausiu metu.
Vilniaus "Žalgiris": Finansiniai Aspektai ir Trenerio Pasirinkimas
Vilniaus „Žalgirio“ direktorė V.Venslovaitienė atvirai pasakoja apie klubo finansinę situaciją ir trenerio pasirinkimo subtilybes. Ji pabrėžia, kad komanda ją myli, o ypatingą ryšį su žaidėjais geriausiai iliustruoja žvarbų lapkričio vakarą aukštai ore plevėsavę ilgi geltoni plaukai, žalgiriečiams triumfo akimirką ant rankų į orą išmetus ne tik trenerį Vladimirą Čeburiną, bet ir… klubo direktorę.
Iš visų legendinio „Žalgirio“ titulų šalyje - devynių per 75-erius metus, šeši yra iškovoti per pastaruosius 12 metų. Ji nešmėžuoja žurnalų viršeliuose ir pirma nesiveržia dalinti interviu. Ji teigia, kad dvejus metus neskaito komentarų, nes suprato, kad vienintelis būdas save sustabdyti, likti klube ir padaryti darbą iki galo - pasižiūrėti tik koks bus oras, pasidomėti politika ir pandemija.
Šiemet „Žalgiris“ iškovojo šeštą A lygos auksą, taip pat laimėjo aštuonias šalies taures, šešias supertaures, bet šįkart triumfo akimirką nubraukė ir ašarą. Direktorė teigia, kad ypatingiausias buvo pernykštis sezonas, o šiemetinis išskirtinis, nes ji grįžo prie to, nuo ko ir pradėjo prieš 16-17 metų - nuo žaidėjų paieškos, perėjimų, selekcijos.
Ji pabrėžia, kad ne viena rinko žaidėjus, bet kartu su treneriu rado labai gerą vaibą. Po triumfo A lygoje ant žaidėjų rankų į orą kilo ne tik treneris, bet ir vadovė. Žaidėjams ji yra mama, visada praleidžia labai daug laiko su jais. Šį kartą dirbo dar arčiau ir glaudžiau dėl pandemijos. COVID-19 įnešė savo korekcijas į visų gyvenimus.
Geriausias jos sprendimas - trenerio pasirinkimas. Jis nebuvo lengvas. Pasisekė ir su žaidėjų pasirinkimu. Normalu, kad ne visi pritampa, bet tikrai didelis procentas ieškotų ir rastų žaidėjų šiemet adaptavosi. Rezultatas - pasiektas. Taip, nelaimėjo supertaurės, bet komanda susirgo COVID-19. Didžiausia nesėkmė, praradimas - neįveiktas Murska Sobotos „Mura“ barjeras Europos lygos atrankoje. Daug analizavo tą nesėkmę kartu su treneriu. Manoma, kad tai buvo psichologija. Statistika rodė pranašumą, bet galutinis rezultatas - ne „Žalgirio“ naudai.
Finansinė Pusė ir Ateities Planai
Ant kortos buvo didžiuliai pinigai - 3 mln. eurų. Tačiau „Žalgirio“ varomoji jėga yra ne pinigai, o siekis rezultato. Tuomet su rezultatu ateina ir pinigai. Taip, tai pristabdė klubo plėtrą. Turime svajonę turėti savo stadioną arba bent jau bazę. Daug metų pliekia visi, kas išmano futbolą, bent jau taip galvojantys - kad klubas neinvestuoja, nedaro. Bet jeigu neturi pinigų - iš ko tu investuosi? Dabar „Žalgirio“ tikslas išlieka grąžinti senas skolas ir tada galvoti apie investicijas.
Vis dar turime investicinių finansinių skolų. Tos skolos - nuo pat pradžių, nuo 2009-ųjų. Visos klubo skolos, perskaičiavus į eurus, siekė apie 1,1-1,2 mln. eurų. Komandai skiriama apie 1,5 mln. eurų, o visas klubo biudžetas - apie 2 mln. eurų.
Klubo biudžetas augs, mažės ar išliks panašus? Savivaldybė nusprendė pridėti po 200 tūkst. eurų per metus, dabar gausite po 1,05 mln. Vilniaus miestui ir jo vadovams norima padėkoti už tai, kad jų pozicija nesikeičia - miestas remia sportą. Dėl to „Žalgiris“ ir gali svajoti apie patekimą į grupių etapą, auginti „Žalgirio“ kartą, vaikai jau beldžiasi, stengiamės pasirašyti sutartis su geriausiais šalies jaunuoliais, ugdyti juos ir integruoti į vyrų futbolą.
Milijoną gaunate iš miesto, dar daugiau nei pusę - iš UEFA. Taip pat turime rėmėjų, kurių šiek tiek sumažėjo per pandemiją, bet pagrindiniai, ištikimiausi liko. Vieni mus remia nuo 2010, kiti - nuo 2013 metų. Laimėję šalies čempionų titulą mes užtikrintai gausime 810 tūkst. eurų iš UEFA. Tai yra du atrankos etapai, nes jei neįveiksime pirmojo Čempionų lygoje, žaisime dar vieną. Ir čempionų premija klubui - 260 tūkst. Prie šios sumos dar pridėti reikia rėmėjus - maždaug 200-300 tūkst. eurų. Viską suskaičiavus, savivaldybės dalis yra iki 50 proc. Šiemet ji siekė apie 30 proc.
TV Teisių Pardavimas ir Trenerio Pasirinkimo Subtilybės
TV teisių pardavimas sukėlė daug aistrų. Tačiau klubas darysime taip pat, nes turime visi prie to priprasti. Ir netiesa, kad klubas iš to gavo tik 10 tūkst. eurų. Teko kalbėti šiuo klausimu ir su Seimo nariu. Tie žmonės, kurie perka TV teises, jie yra užsieniečiai, bet jie padeda Lietuvos futbolui. Pavyzdys, šiemet UEFA sąlyga buvo į visas išvykas vykti užsakomaisiais skrydžiais, bet tų išlaidų ji nekompensavo. Už TV teises gavome daugiau nei 50 tūkst. eurų.
Trenerio V.Čeburino pasirinkimas nebuvo lengvas, todėl, kad jis nekalbėjo angliškai. Tai vienintelis niuansas, kuris stabdė. Mes V.Čeburiną, kaip kandidatą treniruoti „Žalgirį“, svarstėme dar 2014 metais - prieš Valdą Dambrauską. Todėl, kad jis turėjo rezultatą su Pakruojo „Kruoja“. Turėjau vienintelį klausimą - kaip jis bendraus su anglakalbe komanda?
Po pirmų dviejų pokalbių su V.Čeburinu turėjau jam tik vieną klausimą. Sakiau, kad per savo gyvenimą mačiau daug trenerių, daug jų samdžiau - tai kodėl jūs savęs taip nemylite, jei iki šiol vis dar neišmokote anglų kalbos? Neabejojau V.Čeburinu nė vieną minutę. Pradžioje buvo adaptacinis periodas. Kai mes pradėjome daryti individualius pokalbius ir aiškintis, ko nesuprato, kaip suprato - aiškumas atsirado per savaitę. Komanda paaugo visiškai kitaip.
Treneris dabar mokosi anglų kalbos, jau pradėjo kalbėti ir komanda jį labai palaiko. Jis mokosi kas dieną. Iš pradžių pradėjo su vienu mokytoju, vėliau net su dviem.
Direktorės nuomone, V.Čeburinas tiktų mūsų rinktinei, nes jis tikrai pasiektų rezultatų, bet aš noriu, kad rinktinę treniruotų Lietuvos specialistas. Kitas dalykas, kas yra rinktinė? Tai yra burtai, tavo krepšelis, į kurį tu patenki.
V.Čeburinas savo rezultatus jis pasiekia per kompetenciją, per savo psichologinius gebėjimus. Jis galėtų treniruoti rinktinę ir, esant pozityvioms aplinkybėms, turėtų rezultatą. Jis iš tikrųjų visus lietuvių futbolininkus pažįsta. Žino jų gebėjimus, sugebėjimus.
Lietuvos Futsal Rinktinė: Pasiruošimas ir Tikslai
Lietuvos futsal rinktinės treneris Jevhenas Ryvkinas paskelbė galutinį žaidėjų sąrašą, kurie atstovaus Lietuvos garbę 2022 m. Sausio 29 dieną lietuviai susitiks su turkais, sausio 30 d. - su šiaurės airiais, o vasario 1 d. - su atrankos turnyro favoritais vengrais. Šiuo metu visos mintys nukreiptos į Turkijos rinktinę. Mūsų tikslas paprastas - išeiti iš grupės.
Kiti Sporto ir Kultūros Renginiai Lietuvoje
Be futbolo, Lietuvoje vyksta ir daugybė kitų įvairių renginių ir pramogų. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužais didelį skaičių kontrolinių rungtynių, apkeliaudama praktiškai visus didžiuosius mūsų šalies miestus. Kiekvienas sirgalius savo mieste turės galimybę gyvai pamatyti vyrų rinktinę bei savo mėgstamiausią žaidėją.
Svarbiausioms šių metų krepšinio batalijoms besiruošianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužais kontrolinius mačus su Ispanijos, Nyderlandų, Suomijos ir Estijos rinktinių krepšininkais. Vasarą lietuviai tęsia atranką į 2023 metais vyksiančią Pasaulio taurę, o rugsėjo 1 d. Vokietijoje, Kelne pradės mūšį dėl „EuroBasket“ trofėjaus!
Rugpjūčio 27 d. vasarą paskutinįjį vasaros šeštadienį, rugpjūčio 27 d. festivalis vyks Raudondvaryje - vienoje gražiausių Lietuvos vietų. Rugpjūčio 19 d. Kauno VDU Botanikos sode savo pasirodymą surengs žymi islandų elektroninės muzikos grupė „GusGus“. Rugpjūčio 18 d. ir rugpjūčio 20 d. Atlikėjas Ignas Pociūnas, žinomas kaip „Daddy Was A Milkman“, gerbėjams rengia ypatingą dovaną - du vasaros koncertus. Festivalis „Untold City“ jau ketvirtus metus muzika pripildys istorinį Vilniaus universiteto Didįjį kiemą. Legendinis Nick Cave ir grupė „The Bad Seeds“ taip pat koncertuos Lietuvoje. Rugpjūčio 13 - 14 dienomis Kupiškio marios bus užpildytos adrenalino ir azarto bangomis. Šiemet pajėgiausi planetos F2 pilotai jau šeštą kartą susitinka Lietuvoje rungtis dėl motorlaivių sporto pasaulio čempiono vardo. Lietuviškos muzikos divai ir elegantiškai saldžiabalsei Monikai Liu besivejanti „Eurovizijos“ šlovė leido tapti geidžiamiausia artiste Lietuvoje.