Krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos kultūros dalis. Greitas žaidimo tempas, pergales išplėšiantys tritaškio metimai ir priešininkų komandinę dvasią žudantys dėjimai iš viršaus - tai krepšinis. Sportas, kurį dievina ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje viso pasaulio šalių. Sportas, kuris per trumpą laiką įveikė didžiulį kelią ir pasiekė mūsų širdis. Tačiau kaip krepšinis atsirado? Kaip šis sportas atrodė iš pat pradžių?
Krepšinio Gimimas: Jameso Naismitho Išradimas
Turbūt kiekvienas tikras krepšinio aistruolis turėtų žinoti, kad šį sportą sukūrė James‘as Naismith‘as, fizinio lavinimo mokytojas, gimęs Kanadoje, vėliau gavęs JAV pilietybę. Baigęs Montrealio McGill universitetą, Naismith‘as gavo darbą Springfield YMCA tarptautiniame koledže, Masačusetso valstijoje.
Šiame koledže jam teko dirbti su labai aktyvių jaunuolių klase, kuri, esant atšiauriam žiemos sezonui, negalėjo sportuoti lauke, todėl savo energiją nukreipdavo agresijai. Būtent dėl šios klasės keliamų neramumų, Naismith‘ui buvo liepta per 14 dienų sukurti žaidimą, kuriame jaunimas galėtų išlieti savo energiją, išlaikyti sportinę formą ir kuris nereikalautų daug vietos žaidžiant viduje. Taip pat buvo pabrėžta, kad šis žaidimas neturi būti šiurkštus ir kad visi jame turėtų lygias galimybes.
Žaidimo kūrimas prasidėjo nuo to meto populiariausių sporto šakų analizės: beisbolo, amerikietiško futbolo, europietiško futbolo, ledo ritulio, regbio ir lakroso. Atmetęs pavojingiausią žaidimo inventorių, Naismith‘as pasirinko futbolo kamuolį, nes, jo manymu, tai saugiausia žaidimo priemonė. Toliau jis ėmė analizuoti situacijas, kuriose žaidėjai patiria didžiausią fizinį kontaktą. Supratęs, jog pavojingiausia žaidimo dalis yra judėjimas su kamuoliu, jis sukūrė taisyklę, kuri numatė, jog kamuolys aikštelėje gali judėti tik perduodant jį rankomis. Bet koks judėjimas su kamuoliu buvo laikomas taisyklių pažeidimu.
Norėdamas dar labiau sumažinti fizinio kontakto galimybę, Naismith‘as nutarė, jog žaidimo vartai neturėtų būti saugomi. Dėl to jis sugalvojo vartus pakabinti virš žaidėjų galvų. Pradžioje tai buvo paprasti pinti krepšiai. Atletas, norėdamas pelnyti taškus, turėjo įmesti kamuolį į krepšį taip, kad šis iš jo neiškristų. Galiausiai Naismith‘as sudarė 13 žaidimo taisyklių ir pavadino savo kūrinį krepšiniu (basket ball).
Taip pat skaitykite: Posakio "Lietuva – krepšinio šalis" kilmė
Pirmosios Krepšinio Taisyklės
Pirmosios 13 krepšinio taisyklių:
- Kamuolys gali būti mestas bet kuria kryptimi, viena ar abiejomis rankomis.
- Kamuolį galima sumušti viena arba abiejomis rankimis, bet jokiu būdu ne kumščiu.
- Žaidėjas su kamuoliu negali lakstyti. Žaidėjas turi atakuoti krepšį arba perduoti kamuolį kitam iš to taško, kuriame pats pagavo kamuolį. Išimtis taikoma tik gerokai įsibėgėjusiam žaidėjui.
- Kamuolys gali būti laikomas viena arba abiem rankomis. Tam negalima naudoti kitų kūno dalių.
- Bet kuriuo atveju draudžiama varžovą stumdyti, laikyti, daužyti. Pirmasis šios taisyklės pažeidimas baudžiamas kaip pražanga (nešvarus žaidimas). Antrasis - diskvalifikacija iki kito pelnyto taško. Jei buvo ketinama tyčia traumuoti varžovą, žaidėjas diskvalifikuojamas iki rungtynių pabaigos. Jo pakeisti kitu žaidėju negalima.
- Smūgį į kamuolį kumščiu - antrosios ir ketvirtosios taisyklių pažeidimas. Už tai baudžiama pagal penktąjį punktą.
- Jeigu viena komandų prasižengia tris kartus iš eilės, tai fiksuojamas taškas varžovams (tiesa, per tą laiką varžovai neturi prasižengti nė karto).
- Taškas įskaitomas, jeigu mestas ar nuo grindų atšokęs kamuolys lieka krepšyje. Besiginančiai komandai draudžiama liesti kamuolį arba krepšį metimo metu. Jeigu kamuolys liečia krepšį, kurį varžovai bando pajudinti, iškart įskaitomas taškas.
- Jeigu kamuolys iškrenta į užribį (už aikštės ribų), jis turi būti grąžintas į aikštę pirmojo jį palietusio žaidėjo. Esant ginčytinai situacijai, kamuolį į aikštę turi grąžinti teisėjas. Išmetančiam kamuolį, jį rankose laikyti leidžiama iki 5 sek. Priešingu atveju, kamuolys atiduodamas varžovui. Jei bet kuri komanda tokiu būdu mėgina gaišinti laiką, teisėjas privalo skirti pražangą.
- Teisėjas turi sekti žaidėjų veiksmus ir pražangas. Jis turi perspėti aikštės arbitrą apie tris iš eilės padarytas pražangas. Jam suteikiama teisė diskvalifikuoti žaidėjus, atsižvelgiant į penktąją taisyklę.
- Teisėjas turi sekti kamuolį ir nustatyti, ar jis nepaliko aikštės ribų. Jis sprendžia, kuri komanda kontruoliuoja kamuolį, taip pat jis seka laiką. Teisėjas įskaito metimą, registruoja taškus.
- Rungtynes sudaro du kėliniai po 15 min. Tarp jų daroma 5 min. pertrauka.
Pirmosios Varžybos
Pirmosios neoficialios krepšinio varžybos buvo surengtos 1891 metų gruodį. Jose dalyvavo James‘o Naismith‘o klasė. Pamatę abiejuose salės galuose prikabintas pintines ir futbolo kamuolį gulintį viduryje, jaunuoliai nebuvo labai entuziastingai nusiteikę. Tačiau mokytojui raginant ėmė žaisti. Tuo tarpu Naismith‘as prižiūrėjo, kad būtų laikomasi taisyklių. Tiesa, krepšinio išradėjo ranka rašytame protokole minima, kad rungtynės nebuvo labai sklandžios, buvo daug taisyklių pažeidimų, daugiausia dėl judėjimo su kamuoliu ir fizinių pražangų prieš žaidėją, kurio rankose kamuolys. Taip pat rašoma, jog komandose žaidė po 9 žaidėjus. Deja, protokole duomenų, kokiu rezultatu baigėsi varžybos, nėra, tačiau manoma, kad jos galėjo pasibaigti panašiu rezultatu, kaip pirmos oficialios krepšinio varžybose (1892 m. sausio 20 d.) - 1:0.
Krepšinio Evoliucionavimas
Nors pats Naismith‘as pradžioje netikėjo žaidimo sėkme, netrukus jis ėmė populiarėti visame pasaulyje. Žinoma, prieš pasiekiant dabartinį populiarumo lygį, žaidimui teko įveikti daug pokyčių. James‘o Naismith‘o sukurtos krepšinio taisyklės, palyginus su dabartinėmis, buvo kiek varžančios: jos neleido judėti su kamuoliu, fizinis žaidėjų kontaktas buvo minimalus, kiekvienas taiklus metimas buvo vertas vieno taško, nebuvo tiksliai nurodyta, kiek žaidėjų rungtynių metu gali būti aikštelėje ir kiek laiko turėtų trukti varžybos. Krepšiniui reikėjo permainų.
Visų pirma, 1895 metais buvo sugalvoti baudos metimai. Tuomet dviem baudos metimais buvo galima įmesti daugiau taškų nei žaidimo metu. Dėl to po metų buvo sugalvota, kad taiklus metimas žaidimo metu bus vertas dviejų taškų, baudos metimai - po vieną. Šiek tiek vėliau, 1900 metais buvo nustatytas 5 žaidėjų skaičius komandoje, kuris vienu metu gali dalyvauti rungtynėse. 1901 metais buvo įvesta kamuolio varymo taisyklė. Tiesa, iš pradžių ji buvo prasta, nes žaidėjas galėjo tik kartą mušti kamuolį į žemę ir tai padaręs prarasdavo galimybę mesti į krepšį. Taisyklė buvo patobulinta 1909 metais, kada žaidėjui buvo leista neribotai mušinėti kamuolį į žemę, neprarandant galimybės pelnyti taškus. Taip krepšinyje atsirado daugiau judesių, pats žaidimas tapo sudėtingesnis, tačiau kartu ir įdomesnis. 1945 metais žaidėjų keitimai tapo neribojami.
Tik 1967 metais krepšiniui tapus sparčiu ir rezultatyviu žaidimu, Amerikos krepšinio asociacija (ABA) sugalvojo tritaškį metimą, kurį vėliau perėmė ir FIBA. Beje, tais pačiais metais, kai buvo sugalvoti tritaškiai metimai, dėjimai į krepšį iš viršaus buvo uždrausti. Tačiau žaidimui tapus mažiau patraukliu žiūrovams, 1976 metais draudimas panaikintas.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Lietuvoje: ar tikrai esame krepšinio šalis?
Tobulėjant taisyklėms, tobulėjo ir žaidimo inventorius. 1906 metais vietoj pintų krepšių imta naudoti metalinius krepšius su lentomis už jų. Lentos buvo sugalvotos tam, kad balkonuose rungtynes stebintys žiūrovai negalėtų liesti kamuolio varžybų metu. Šiek tiek vėliau lentas su krepšiais buvo sugalvota atitraukti nuo sienų, nes jomis dažnai naudodavosi žaidėjai, kai atsispirdavo nuo jų, norėdami lengviau pasiekti krepšius. Dar po kelių metų pradėti naudoti krepšinio tinkleliai kiaurais galais, kad įmetus kamuolį į krepšį nereikėtų jo kaskart išiminėti.
Šių dienų krepšinio populiarumo paslaptis - paprastas, bet genialus žaidimo receptas, kuris daugiau nei šimtą metų tobulinamas tam, kad atitiktų mūsų skonį. Po ilgo kelio į mūsų širdis, krepšinis tapo įdomiu, greitu, užvedančiu, aktyviu, emocionaliu žaidimu ir žaidėjams ir aistruoliams. Šiuo metu jis įtrauktas į Olimpines žaidynes. Naismith`o laikais niekas apie tai net negalėjo pagalvoti. Dabar galime drąsiai teigti - krepšinio evoliucija įvyko išties sklandžiai.
Krepšinis Lietuvoje: nuo Pradžios iki Aistros
Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Tik įdomu, ar visi krepšinio gerbėjai ir sirgaliai žino, nuo ko viskas prasidėjo? Kokia gi ta Lietuvos krepšinio istorija?
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Steponas Darius: Krepšinio Iniciatorius Lietuvoje
Tai apie krepšinio pradininką Lietuvoje Steponą Darių. Šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Todėl norėtųsi šiek tiek dėmesio skirti ir jam, bei pristatyti.
Taip pat skaitykite: Vairavimo užsienyje patarimai pradedantiesiems
Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje.
Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos. Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis. 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Dalyvis pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione.
1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Kūno Kultūros Rūmai ir Amerikos Lietuvių Įtaka
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Pirmieji Europos Čempionatai: 1937 ir 1939 Metai
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu.
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antras Pasaulinis Karas ir Okupacija
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988).
Kauno „Žalgiris“ ir Nepriklausomybės Atgavimas
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
XXI Amžius: Nauji Iššūkiai ir Pasiekimai
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2003 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2007 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai. 2010 metais jauna komanda iš pasaulio čempionato grįžo su bronzos medaliais. 2013 ir 2015 metais Europos čempionatuose užėmėme antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate likome ketvirti.
2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes. 2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje.
Moterų Krepšinis
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi.
Krepšinis Šiandien: Taisyklės ir Esminiai Aspektai
Krepšinis - sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių.
Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, prie jų 3,05 m aukštyje - krepšiai: 0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis, jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 g (moterims). Rungtynėms teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, vienas jų vyresnysis. Jiems padeda teisėjai sekretoriai, teisėjai laikininkai ir rungtynių komisaras. Žaidimo metu įmetus kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos puolančiai komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos (iš tolesnio kaip 6,25 m nuotolio) - 3 taškai, už tikslų baudos metimą (iš 5,8 m nuotolio) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.